R. Smedley: kaip sprendžiamos problemos bandymų metu

„Formulės-1“ technikos ekspertas Robas Smedley papasakojo, kaip veikia komandos tais atvejais, kai bandymų metu iškyla įvairiausios problemos ir nestandartinės situacijos.

„Mašinos pasitraukimo iš trasos atveju mes beveik iš karto gauname duomenis apie įvykį, kadangi naudojame telemetrijos sistemas, dirbančias realaus laiko režimu. Po to dažniausiai kažkokią informaciją praneša pats lenktynininkas. Kartais jie gali labai aiškiai pasakyti, kas atsitiko, o kartais visai nesupranta, su kuo susijęs pasitraukimas.

Nuo šio momento keletas procesų vyksta lygiagrečiai. Mechanikų brigada vyksta į trasą, kur paima mašiną ir ją pristato į boksus. Priklausomai nuo pasitraukimo charakterio gali iš karto prireikti kai kokio remonto, o tuo metu pilotą paima medicininis automobilis.

Tuo pat metu skirtingi specialistai ir analitikai pradeda tikrinti tas bolido dalis, už kurias jie yra atsakingi. Be to, vyriausiasis komandos inžinierius ar kuris nors iš sisteminių inžinierių koordinuoja pagrindinius darbus ir stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos. Pavyzdžiui, jis gali kreiptis į transmisijos specialistą ir jei tas pasakys, kad pavarų dėžė veikė idealiai, vadinasi, šią mašinos dalį galima išbraukti iš sąrašo tų mazgų, kuriuos reikia tikrinti.

Kartais nepavyksta iš karto prisikapstyti iki esmės ir tuomet jūs pradedate detaliai aiškintis tai, kaip veikė pilotas. Įprastai tuo užsiima lenktynininko inžinierius: nagrinėdamas telemetriją, jis gali pasakyti: „Pilotas stabdė tame pačiame taške kaip ir praėjusiame rate“ arba „Jis stabdė 10 ar 15 metrų vėliau“.

Jei situacija iki tol dar nėra aiški, galima gauti vaizdo kamerų, išdėstytų trasoje, įrašus – šią informaciją ekipos naudoja gana dažnai, taip pat analizuoja ant bolidų esančių kamerų vaizdo įrašus. Galiausiai kažkuriuo momentu prieinama prie konkrečios išvados.

Jei tai būna piloto klaida, tuomet viskas paprasta, reikia paprasčiausiai suremontuoti mašiną ir sugrįžti darbui į trasą. Visi mes žmonės, todėl klaidų išvengti neįmanoma. O jei sugedo kuri nors iš bolido sistemų, tuomet būtina pačios problemos ir jos priežasčių detali analizė. Komanda negalės išleisti mašinos į trasą, kol visko neišsiaiškins – saugumas yra svarbiausia.

Rimti sunkumai prasideda, jei mašina patenka į avariją ir važiuoklė būna rimtai pažeista. Dauguma komandų žiemos bandymams ruošia tik po vieną važiuoklę, nors „top“ komandos gali turėti ir atsarginę. Jei pažeidimai būna struktūriniai, tai bandymai gali būti pristabdyti tol, kol bus suremontuota važiuoklė – įprastai ją pavyksta sutaisyti ir ruošti naujos nėra būtinybės. Bet, pavyzdžiui, būna situacijų, kai jūs teturite tik vieną priekinį sparną ir jei jis yra sulaužytas, jūs negalite pradėti darbo trasoje iki tol, kol nesutaisysite jo, o tai gali užtrukti ir visą parą.

Žiemos bandymuose aš turėjau atvejų, kai automobilį į boksus atveždavo tokios būklės, kai iš jo tebūdavo likęs vos vienas ratas iš keturių, o važiuoklė būdavo pažeista ir visus tai nuvildavo. Norint viską pataisyti, tekdavo įdėti daug pastangų. Tekdavo užsiimti ne tik įvykio analize, bet ir organizuoti naujų detalių pristatymą, pasistengti kuo greičiau atstatyti mašiną ir įsitikinti, jog ji į trasą išleidžiama saugios būklės.

Jūs galite gauti detales iš komandos bazės, bet tam paprastai reikia privačių aviavežėjų pagalbos ir visokiausių papildomų išlaidų, susijusių su tuo, jog viską reikia pristatyti į artimiausią oro uostą ir po to kuo greičiau sumontuoti bolide.

Žodžiu, norint išsiaiškinti su problema ir pašalinti ją, kartais pakanka 5 minučių, o kartais prireikia ir visos paros. Bet kokiu atveju tai pažeidžia normalų ekipos darbo ritmą, kadangi nereikia pamiršti, kad darbuotojai komandų bazėse užsiima ne tik detalėmis, reikalingomis žiemos bandymams – įprastai jie labai įtemptai dirba, ruošdamiesi pirmajam F-1 etapui Australijoje ir kitoms lenktynėms. Bet koks šio pasiruošimo grafiko pažeidimas gali atsiliepti mašinos modernizacijos tempams ir jūsų lenktynių programai. Todėl geriau išvengti tokių sunkumų...“