Sebastianas Vettelis atvirai pripažino, kad dar būdamas „Formulėje 1“ jis pradėjo abejoti savimi ir vis aiškiau jautė, jog jo, kaip lenktynininko, pikas artėja prie pabaigos. Apie tai keturiskart pasaulio čempionas kalbėjo tinklalaidėje „Beyond the Grid“.
S. Vettelis pabrėžė, kad svarbu atskirti greičio piką nuo bendro, visapusiško piko. Jo teigimu, maksimalų greitį jis buvo pasiekęs dar labai anksti, tačiau tuo metu dar nebuvo „pilnai susiformavęs“ kaip pilotas.
„Kalbant apie mane, reikia atskirti pavienius piko pasirodymus nuo ilgalaikio stabilumo. Manau, kad aukščiausio lygio pasirodymus galima demonstruoti ilgą laiką, tačiau nuolatinis pikas trunka trumpiau“, – aiškino jis.
Pasak S. Vettelio, šiuolaikiniai lenktynininkai į F-1 ateina itin gerai pasiruošę, nes profesionaliai dirbti pradeda labai anksti. Vis dėlto pats jis teigė, kad brandžiausias kaip sportininkas jautėsi jau praėjus keleriems metams po pirmojo titulo.
„Atėjau į „Formulę 1“ 2006–2007 metais, o 2010-aisiais laimėjau čempionatą. Tačiau 2011 metais buvau labiau pasirengęs jį laimėti nei 2010-aisiais“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot S. Vettelio, apie 2019–2020 metus jis jau aiškiai jautė, kad vidinis alkis silpsta.
„Tuo metu jau buvau kelyje žemyn. Dabar galiu tai pasakyti atvirai – nebeturėjau to paskutinio, absoliutaus postūmio“, – pripažino vokietis.
Vienu ryškiausių signalų jis įvardijo 2018 metų sezono pradžią, kai pirmą kartą pajuto, jog pats kelionių procesas jam tapo našta.
„Važiavau į pirmąsias sezono lenktynes ir pajutau, kad nenoriu keliauti. Ne lenktyniauti – keliauti. Sėdėti lėktuve dar vieną dieną. Tai buvo labai keista“, – pasakojo jis.
Nors sezono pradžioje pergalės trumpam sugrąžino euforiją, šis jausmas ilgainiui neišnyko. Situaciją dar labiau pakeitė šeimos aplinkybės – vaikai tapo pakankamai dideli, kad galėtų aiškiai išreikšti savo jausmus.
„Anksčiau būdavo sunku atsisveikinti su šunimi, bet kai vaikai pradėjo sakyti: „Tėti, neišvažiuok“, tapo daug sunkiau“, – atviravo S. Vettelis.
Motyvacijos kritimą sustiprino ir bendra situacija komandoje. Pasak buvusio čempiono, 2019 metais jis vis dažniau jautė, kad trūksta realaus progreso ir tikėjimo galutiniu tikslu.
„Pradėjau galvoti: mes neartėjame, mes netampame stipresni, mes tiesiog nesame pakankamai geri“, – sakė jis.
Tuo pat metu šalia jo atsiradęs jaunas komandos draugas spinduliavo energija ir džiaugėsi rezultatais, kurie S. Vetteliui jau nebekėlė emocijų.
„Aš buvau išlepintas pergalių. Mane domino tik laimėjimai. Kai finišuodavome penkti ar šešti, man tai nieko nereiškė. Kitam tai buvo didžiulė šventė – ir būtent tada pradėjau jausti vidinį konfliktą“, – aiškino jis.
Pasak S. Vettelio, pergalės jausmas ilgainiui tapo trumpalaikis, o nuolatinis poreikis vėl ir vėl siekti to paties – vis labiau varginantis. Būtent tai, jo teigimu, ir buvo vienas svarbiausių signalų, kad atėjo metas užverti „Formulės 1“ karjeros puslapį.
O kas tas Vetelis?
O kas tas Vetelis?
Liūdniausia, kad Ferraryje tai tęsiasi iki šiol. Nors tas pilstymas iš tuščio į kiaurą jau buvo ir Vettelio, ir Alonso laikais, bet turbūt pačio Vettelio atsinešta energija ir tikėjimas komanda tą vaizdą stipriai iškreipė. Po Vettelio išėjimo tas vaizdas tapo visiškai liūdnas.
Nekalbu apie rezultatus visai. Kalbu apie atsinešimą į darbą, ener... skaityti daugiau
"Pasak buvusio čempiono, 2019 metais jis vis dažniau jautė, kad tr�... skaityti daugiau