“Sauber” logistika: reikia turėti 5 komplektus įrangos

Visuomet, kai iškyla klausimas apie „Formulės-1“ etapų skaičiaus didinimą, pirmas argumentas, kodėl komandos pasisako prieš, yra susijęs su logistika, kadangi tai dar labiau apsunkintų ir taip sudėtingą logistikos procesą, kuomet bolidus ir įrangą reikia iš vieno autodromo persiųsti į kitą. Suprantama, kad išaugtų ir išlaidos.
Kai žiūrovai įsijungia televizorių ir mato, pavyzdžiui, penktadienio treniruotę vienoje ar kitoje trasoje, tuo momentu tam lenktyniniam savaitgaliui viskas iš esmės jau būna sureguliuota ir suderinta. Bet norint pasiekti tokio galutinio rezultato, lenktynių organizatoriams bei komandoms tenka įdėti daug pastangų, nors praktiškai visas šis darbas „lieka už kadro“. Verta tik pasakyti, kad kai GP etapas vyksta Europoje, tai kas dvi savaites į naują trasą komandų, FIA ir FOM įrangą veža apie 450 automobilinių vilkikų.
„Jei reikia įveikti ilgesnę distanciją, o laiko nebūna, pavyzdžiui, iš Spielbergo pervažiuojant į Silverstoną ar iš Spa į Monzą, tai kiekvieną vilkiką pakaitomis vairuoja trys vairuotojai, – aiškina „Sauber“ komandos vadybininkas Beatas Zehnderis. – Kadangi glaustas grafikas neleidžia daryti ilgų pertraukų vairuotojų poilsiui, tai visi septyni sunkvežimiai, kurie veža mūsų komandos įrangą, yra lydimi autobuso, kuriame vairuotojai miega ir ilsisi. O sustojimuose vairuotojai pasikeičia labai greitai“.
B. Zehnderis yra vienas iš F-1 pasaulio čempionato veteranų, kuris yra už „Sauber“ komandos logistiką atsakingas nuo 1994 metų, nuo antrojo šios komandos sezono „Formulėje-1“. Nuo to laiko logistiniuose procesuose viskas veikia tarsi šveicariškas laikrodis. Suprantama, kad dabar jam padeda ir milžiniška patirtis, sukaupta šioje komandoje beveik per ketvirtį amžiaus.
Kiekviename etape pakankamai arti nuo trasos reikia apgyvendinti 50 inžinierių, mechanikų, spaudos tarnybos darbuotojų, virėjų ir kito personalo – visa tai komandai kainuoja pakankamai brangiai. Be to, F-1 lenktynių savaitgaliais viešbučių kainos būna pačios didžiausios per visus metus.
„Viešbučius kitam sezonui mes užsakome praktiškai jau tada, kai pasibaigia lenktynių savaitgalis. Kartais kontraktai su viešbučiais yra sudaromi net keliems metams, – pažymi B. Zehnderis. – Kuo daugiau kambarių mes užsakome ir kuo anksčiau tai padarome, tuo viskas pigiau mums atsiena. Įprastai sirgaliai, kurie atvažiuoja žiūrėti lenktynių, moka mažiau nei mes“.
Kiekvienų metų rugsėjį, kai paskelbiamas kitų metų preliminarus kalendorius, B. Zehnderis asmeniškai užsiima lėktuvų bilietų užsakymais ir tiesiogiai derasi su aviakompanijomis: „Visų pirma reikia išsiaiškinti su sudėtingais skrydžių maršrutais. Pavyzdžiui, į Sočį ir Baku nėra jau tiek daug reisų, ypač sunku užsakinėti bilietus pirmadieniui, kai visi nori pasiekti namus“.
Kuriant skrydžių planus visai komandai reikia turėti galvoje ir tokį faktorių kaip reisų atšaukimą – materialinė kompensacija visuomet yra aptariama su vežėjais. Šiaip pat Zehnderis stengiasi neturėti reikalų su aviakompanijomis, kurių personalas dažnai streikuoja. Logistikos eksperto darbo menas ir yra tas, kad jis įvertintų visus faktorius ir užsakytų tokius bilietus, kurie leistų komandos kolektyvui laiku pasiekti lenktynių vietas ir kad tai kainuotų kuo pigiau komandai.
Bet bilietai – dar nei viskas – reikia pasirūpinti vizomis, automobilių nuoma, vietinių pervežimų organizavimu, o kai kuriais atvejais – net ir darbuotojų skiepais.
Dar viena labai svarbi priežastis – sukurti bolidų ir įrangos pervežimų oro transportu planą, kai lenktynės vyksta už Europos ribų. Tiesa, Europoje tai yra pervežama sunkvežimiais – o tai dar papildomi 5 vilkikai prie tų septynių, kurie pervežinėja „Sauber“ komandos verslo klubą. Tačiau šveicarų komandos ūkis yra pakankamai kuklus: „Mercedes“ komandos atveju viską perveža 18 sunkvežimių, o „Red Bull“ vien tik dviejų aukštų „Energy Station“ pastatui pervežti reikia 24 vilkikų.
Krovinių pervežimas oru kainuoja labai brangiai. Išvažiuojamiesiems etapams „Sauber“ išsiunčia nuo 23 iki 25 tonų įrangos ir atsarginių detalių. Bet to, gerokai anksčiau prieš lenktynes jūra išsiunčiamas standartinis jūrinis konteineris. Kaip rodo praktika, juos reikia suplanuoti, kad krovinys jūra išplauktų prieš 45 paras.
Kadangi intervalai tarp lenktynių yra trumpi, visos komandos turi turėti po penkis vienodos įrangos komplektus, kurie iš anksto jūra išsiunčiami į tam tikrus čempionato etapus. Dar sausio viduryje pirmieji konteineriai yra pakraunami kelionei į Melburną, o vasario pradžioje – į Šanchajų. Po Australijos GP etapo tas pats konteineris tiesiai keliauja į Monrealį.
Dalis konteinerių į bazę Šveicarijoje sugrįžta jau sezonui užsibaigus. Pavyzdžiui, pigiau jūra stengiamasi išsiųsti virtuvės įrangą bei baldus, tačiau toks būdas tinka toli gražu ne visada.
„Mes norime, kad komandos korporatyvinis įvaizdis būtų palaikomas visur ir visada. Be to, virėjai pageidauja, kad visuose etapuose turėtų reikalų su vienoda virtuvės įranga, – pasakoja „Sauber“ vadybininkas. – Patys bolidai ir komandos valdymo įranga dažniausiai yra pervežami oru. Esmė čia ne vien operatyvume: jūriniai konteineriai tam nelabai tinka, juo labiau, kad laivui plaukiant sūrus ir drėgnas oras gali pakenkti elektronikai“.
Kroviniai, skirti pervežto lėktuvais, kaip taisyklė iš bazės Šveicarijoje yra išsiunčiami likus 10 dienų iki lenktynių. Tuo užsiima DHL, komandos logistikos partneris. Reikia viską tik supakuoti ir užpildyti reikiamus dokumentus, o vėliau visa tai patenka į Milano oro uostą, kurį, be „Sauber“, dar naudoja „Ferrari“, „Toro Rosso“ ir „Renault“ (jėgainėms transportuoti). Komandos, kurios bazuojasi Anglijoje, naudojasi Birmingemo oro uostu.
Prieš išvažiuojamųjų savaitgalių pradžią B. Zehnderiui tenka rūpintis ir tuo, kad į jų verslo klubą bei boksus būtų atvesta elektra bei vanduo: „Kai kuriose trasose, pavyzdžiui, Kanadoje, mes turime užsisakyti mums reikiamą kiekį elektros energijos. Pavyzdžiui, naujoms platesnėms padangoms bus naudojami nauji didesni terminiai šildytuvai, kurie reikalaus ir daugiau elektros, todėl 2017 m. teks atsižvelgti ir į tai“.