Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo tada, kai „Red Bul“ žengė pirmuosius žingsnius „Formulėje 1“, komandos vadovas Christianas Horneris švenčia ne tik 400-ąsias lenktynes, bet ir neįtikėtiną kelią nuo autsaiderių iki vienos sėkmingiausių komandų sporto istorijoje.
„Tai, kas įvyko per pastaruosius 20 metų, pranoko visas mano laukiamas svajones ir viltis, – sako C. Horneris. – Tai buvo neįtikėtina kelionė. 124 pergalės, 14 pasaulio čempionatų, 106 „pole“ pozicijos… Esame sėkmingiausia komanda XXI amžiuje.“
Nuo pat pirmųjų dienų, kai 2005-aisiais „Red Bull“ komanda perėmė buvusią „Jaguar“, C. Horneris buvo prie vairo. 31-erių metų britas tuomet buvo pats jauniausias komandos vadovas F-1 istorijoje ir daugeliui atrodė nepatikimas. Tačiau netrukus jo gebėjimai bei vizija pakeitė komandos likimą.
„Dietrichas Mateschitzas visada tikėjo jaunimu. Jis matė manyje ambiciją ir mane palaikė. Žinoma, pradžioje buvo iššūkių, bet jis visada buvo nepaprastai palaikantis“, – prisimena C. Horneris.
Didieji lūžiai prasidėjo 2009-aisiais, kai komanda laimėjo savo pirmąsias lenktynes Kinijoje. „Pirmoji pergalė buvo milžiniška – tai buvo dublis Kinijoje 2009-aisiais. Staiga tapome nugalėtojais ir įsiliejome į elitą“, – prisimena C. Horneris.
„Tada – pirmasis čempionatas po metų Abu Dabyje su Sebastianu. Ir vėl Abu Dabis – 2021-aisiais po titaniškos kovos su „Mercedes“ ir Lewisu Hamiltonu. Tai buvo neįtikėtina.“
Šiandien „Red Bull“ yra viena sėkmingiausių komandų F-1 istorijoje – aplenkusi tokius vardus kaip „McLaren“ ar „Lotus“ ir vos keliomis pergalėmis atsiliekanti nuo „Mercedes“. Tačiau C. Horneris neslepia, kad ne viskas buvo tobula.
„Dabar žvelgdamas atgal į 2005-ųjų Indianapolį, manau, jog galėjome ten pasielgti geriau. Tada daug kas vyko, ir komandos, kurios naudojo tam tikro gamintojo padangas, nevažiavo. Manau, kaip sportas, tada galėjome pasirodyti geriau“, – atvirai prisipažįsta jis.
Nepaisant pastaruoju metu kilusių gandų apie galimą išėjimą iš „Red Bull“ ar net domėjimąsi kitų komandų pasiūlymais, C. Horneris tvirtai sako: „Mano širdis ir siela – šioje komandoje. Čia investavau didelę savo gyvenimo dalį, jaučiu atsakomybę prieš žmones. Mūsų laukia naujas skyrius – savo variklio kūrimas. Tai – milžiniškas, bet įkvepiantis iššūkis.“
Jo ryšys su komanda – ne tik profesinis, bet ir asmeninis: „Kai tavo nugara atsiremia į sieną, pamatai, kas tavo tikrieji draugai. Pasiaukojimo ir lojalumo lygis šioje komandoje – precedento neturintis.“
Paklaustas, kiek dar ketina likti prie komandos vairo, C. Horneris atsako paprastai: „Vadovausiu tol, kol turėsiu tokią pačią aistrą ir motyvaciją. Šiandien jaučiu tą pačią aistrą kaip ir prieš 21 metus. Turiu daugiau patirties, kelis mūšio randus, bet tai užgrūdina.“
Na, o paklaustas apie svajonių komandą, C. Horneris nesudvejoja: „Tai akivaizdu! Maxas ir Sebastianas, Danielis kaip atsarginis, o Davidas Coulthardas – komandos ambasadorius!“