Vengrijos GP: Hungaroringas

Vingiuotas ir posūkių gausa pasižymintis Hungaroringas kelia kėblumų pilotams bei problemų bolidams. Pabandysime apžvelgti trasos, kurioje vyksta Vengrijos GP, savybes.
Projektuojant Hungaroringą daugiau buvo atsižvelgiama į sportinius aspektus nei reiklumą technikai, tačiau ilgus metus lenkimų šioje trasoje buvo ganėtinai mažai. Po pernykštės pirmojo trasos posūkio modifikacijos situacija pasikeitė - tai pernai įrodė „Williams“ pilotas Ralfas Schumacheris, atlikęs eilę puikių lenkimų. Nepaisant to, ir šiemet yra pabrėžiama, jog iškovota pirmoji startinė pozicija yra tiesiausias kelias į pergalę.
Kai kiek ilgesnėje nei keturi kilometrai trasoje yra šešiolika posūkių, nesunku atspėti, kad bolidams nėra čia kur įsibėgėti ir maksimalūs greičiai įvairiose trasos atkarpose yra santykinai maži. Tik starto-finišo tiesiojoje bolidams pavyksta pasiekti ir kiek viršyti 300 km/h greitį. Vos 51% viso rato įveikiama pilnai nuspaudus akceleratorių, tačiau tai nereiškia, jog ši trasa nėra reikli varikliams. Karštas oras ir pastovi apsukų kaita dažnai sukelia problemų varikliams.
Įdomu pažymėti, jog Hungaroringe nėra nei vieno labai lėto posūkio, kokių yra beveik visose kitose trasose. Pats lėčiausias Vengrijos trasos posūkis yra pirmasis, tačiau jis įveikiamas maždaug 90 km/ h greičiu.
Sunkumus komandoms bei pilotams kelia ir labai dulkėta trasa, sukibimas su trasa padangoms dylant prastėja. Komandos nedvejodamos renkasi daug sustojimų techninio aptarnavimo zonoje, juolab, kad 10 kg papildomas svoris prideda 0.41 sekundės viename rate.
Kam ši trasa bus palankesnė, sužinosime po keletos dienų, kuomet rugpjūčio 13-15 dienomis įvyks po trijų savaičių pertraukos labai laukiamas Vengrijos GP.