W. Weberis: Schumacheris man liks pačiu geriausiu pasaulyje

Michaelis Schumacheris lieka pačiu sėkmingiausiu lenktynininku „Formulės-1“ istorijoje, o pagal pergalių ir titulų skaičių jam iki šiol nėra lygių. Šiandien Michaeliui sukanka 50 metų, ta proga jo buvęs vadybininkas Willis Weberis papasakojo apie pirmą susitikimą su juo ir apie pačią didžiausią septyniskart pasaulio čempiono klaidą.

• 1988 metais jūs austrų Zalcburgringo trasoje jūs ieškojote jaunų talentingų lenktynininkų jūsų komandai „Formulėje-3“. Kaip jūs susipažinote su Michaeliu Schumacheriu?
• Atvirai kalbant, mūsų pirmo susitikimo metu šis vaikinas manęs neįtikino. Iš tikrųjų, aš laukiau pamatyti kokį nors jaunąjį princą. Žiūrėdamas į jo darbą trasoje, jo vairavimo stilių ir kovą su varžovais, aš šį žmogų įsivaizdavau kiek kitokį. Tačiau prieš mane stovėjo kažkiek susigūžęs vaikinas. Aš netgi jo paklausiau: „Michaelis Schumacheris – tai jūs?“ Kažkodėl aš negalėjau tuo patikėti. Bet mes greitai suradome bendrą kalbą.
• Kas įvyko vėliau?
• Aš iškart jam pasiūliau išbandyti mašiną ir pasakiau: „Važiuojam į Niurburgringą“. Jis buvo nustebęs. Jam tai buvo panašu į Velykas ir Kalėdas vienu metu. Jis ne visiškai įsivaizdavo, kas vyksta, bet buvo laimingas.
• Tikėtina, kad per bandymus jis paliko gerą įspūdį, juk visiems yra žinoma, kaip įvykiai klostėsi toliau?
• Tada man patiko du momentai. Visų pirma, jis po kelių ratų jis važiavo greičiau nei tuo metu pagrindinis mano pilotas, kuris jau metus dirbo su mašina. Vien tai stebino.
• O antras momentas?
• Antrąją bandymų dieną aš per radiją išgirdau, kad Michaelis išlėkė iš trasos „S“ formos posūkyje. Pasakykime taip: mašina buvo stipriai pažeista. Po to jis su šalmu rankose sugrįžo į boksus, atėjo pas mane ir pasakė: „Matyt, kad bandymai man jau baigėsi. Aš apgailestauju“. Aš paprašiau jo pirmiausiai papasakoti, kas atsitiko. Jis atsakė: „Ponas Weberi, aš pabandžiau įveikti posūkį kitaip, bet greitis buvo per didelis. Tai mano klaida“. Jis nuoširdžiai manė, kad tai buvo visų jo svajonių pabaiga. Bet aš pasakiau: „Dabar jums reikia persirengti, eiti pas mechanikus ir padėti jiems atstatyti mašiną, o rytoj mes tęsime“. Jis negalėjo tuo patikėti. Bet aš noriu paaiškinti tokį savo elgesį. Per penkis ar šešis metus vadovaujant WTS komandai, aš pirmą kartą sutikau lenktynininką, kuris pasakė man tiesą – apie tai, kaip viskas įvyko ir kodėl jis išlėkė iš trasos. Kiti pilotai visuomet ieškodavo pateisinimų: užstrigo akseleratoriaus pedalas, neteisingai nustatyti stabdžiai, mašiną užmetė į kairę ar į dešinę... Visa tai – tik atsikalbinėjimai. Aš tai jau esu girdėjęs. O Michaelis, rizikuodamas viską sugadinti, pirmasis pasakė tiesą ir kaltę prisiėmė sau.
• Vadinasi, pirmąją bandymų dieną jis nustebino jus savo greičiu, o antrąją – asmeninėmis savybėmis?
• Visiškai teisingai. Tada aš pasakiau: „Jūs lenktyniausite mano komandoje“. Trečią dieną mes dėl visko susitarėme.
• Tada jūs davėte jam avansą, juk Schumacheris jums beveik neatnešė pinigų. Jūs sudarėte su juo sandorį, kuris galiausiai jums garantavo penktąją dalį jo pajamų?
• Labai gaila, bet to buvo nepakankama. Geriau, jei aš būčiau gavęs 80 proc., o jis – 20 proc. (juokiasi).
• Su visa pagarba, 20 proc. Schumacherio pajamų tais metais – tai daugiau nei pakankamai?
• Aš neturiu dėl ko skųstis. Bet taip pat reikia pasakyti, kad tie metai buvo patys šauniausi ir sėkmingiausi mano gyvenime.
• Kaip išėjo, kad Schumacheris debiutavo „Formulėje-1“. Po incidento su Bertrandu Gachot Spa prie „Jordan“ bolido vairo turėjo sėsti kitas pilotas. Gali būti, kad jūsų argumentai buvo kur kas svaresni...
• Visiškai teisingai. Aš iš karto prašiau bandymų. Kai Gachot pasodino į kalėjimą už tai, kad jis dujų balionėliu papurškė Londono taksistui į veidą, mano senas pažįstamas, „Jordan“ komandos vadovas Eddy Jordanas paklausė manęs, ar tikrai Michaelis pažįsta Spa trasą, juk ji yra gana sudėtinga. Tada aš atsakiau: „Eddy, jis gyvena 100 km nuo jos. Tai praktiškai jo namų trasa“. Žinoma, kad tai buvo melas – Michaelis anksčiau niekada nebuvo Spa.
• Tai geriausias melas jūsų gyvenime?
• Toje situacijoje taip reikėjo. Be to, tai buvo išsigelbėjimo melas. Jei aš būčiau pasakęs tiesą, gal būt Eddy būtų jaudinęsis dėl savo mašinos. O taip jis ramiai viską priėmė. Ir rizika pasiteisino. Mes su Michaeliu tapome pačiais sėkmingiausiais partneriais „Formulėje-1“.
• Kas jums labiausiai įsiminė per tuos metus?
• Titulas su „Benetton“ 1994 metais, juk jis buvo visiems netikėtas. Niekas nenuspėjo, kad prie tokios mašinos vairo galima iškovoti titulą. Be to, pirmasis titulas – pats svarbiausias. Ir Michaelis padarė tai. Jis tapo vokiškuoju pasaulio čempionu „Formulėje-1“. Būtent tai mus jaudino tuo metu: Vokietija gamino pačius geriausius pasaulyje automobilius, o „Formulėje-1“ laimėdavo prancūzai, britai ir amerikiečiai.
• Ir tada Vokietijoje prasidėjo triukšmas aplink Schumacherį...
• Laimei, kad dėl to mes pardavėme labai daug atributikos.
• Ką turėjo Schumacheris, ko dabar neturi Vettelis?
• Tai sunku paaiškinti. Iš esmės, pilotai skiriasi tik charakteriu. Schumacheriui būdingos ambicijos, charakterio jėga, tikslo siekimas ir valia visuomet traukė žmones. Žiūrovai galėdavo tai pajusti, net kai žiūrėjo lenktynes per TV – visa tai labai krito į akis. Tuomet mums pavykdavo surinkti po 120 tūkst. sirgalių Hockenheime, nors anksčiau ten į lenktynes atvažiuodavo iš viso tik 60 tūkst. žmonių.
• Tai buvo auksiniai „Formulės-1“ laikai?
• Hamiltonui taip pat pavyksta laimėti lenktynes bei titulus, bet jo pasirodymai neiššaukia tokio susižavėjimo. Ir neklauskite manęs, kodėl.
• Schumacherio šlovės metais jūs turėjote labai daug darbo – jam buvo sutelktas labai didžiulis dėmesys...
• Jūs patys žinote, kaip dirba žurnalistai. Po pirmojo Michaelio titulo aš pradėjau gauti po 250-300 užklausų dėl išskirtinių interviu. Jei aš palaiminčiau bent pusę iš jų, tai Schumacheris iki šiol neturėtų jokio asmeninio gyvenimo ir laiko lenktyniauti. Bet dėl to, kad dauguma žurnalistų gavo neigiamus atsakymus, aš tapau jų kritikos objektu.
• Ar pasikeitė Schumacherio gyvenimas, kai jis pasiekė tokios didelės sėkmės?
• Visiškai ne. Aš visuomet sakiau, kad iš tiesų taupūs žmonės gyvena būtent Kerpene. Uždirbęs pirmuosius pinigus, jis manęs paklausė, kaip su jais elgtis. Aš tada jam papasakojau apie biržą, apie Amerikos fondų rinką, vokiečių fondų indeksą DAX ir pan. Žodžiu, aš jam pasiūliau du-tris variantus. O praėjus pusmečiui, jis priėjo prie manęs ir pasakė, kad prarado 1000 markių. Jis rimtai norėjo jas atgauti iš manęs (juokiasi).
• Gali būti, kad finansai – tai ne jo darbas?
• Taip, ir tai buvo visada. Mes visuomet vadovavomės tokiu principu: jis lenktyniauja, o aš darau viską` likusį. Jo sėkmė įrodė mūsų teisingumą.
• Jūsų bendradarbiavimas užsibaigė dar iki to, kai jis 2010 metais sugrįžo į „Formulę-1“. Ar jūs jam patarėte pasirašyti kontraktą su „Mercedes“?
• Būtent todėl tarp mūsų ir iškilo nesutarimų. Aš meldžiau jį: „Prašau, nedaryk to, tu gali tik pralaimėti“. Bet jis buvo septyniskart pasaulio čempionas, neaplenkiamas lenktynininkas ir jam nereikėjo nieko niekam įrodinėti. Bet jis labai norėjo lenktyniauti. Tada aš pasakiau: tegul lenktyniauja, bet – be manęs.
• Jūsų santykiai su Schumacheriu buvo sugadinti visam laikui?
• Visiškai ne. Pas mus vis tiek buvo kontraktas tik iki 2014 metų. Bet aš nenorėjau viso to. Aš jau neturėjau noro važinėti po visą pasaulį, kentėti nuo skirtingų laiko juostų. Aš esu toks žmogus – manau, kad gyvenime viskam yra savas laikas. Ir tai, ką mes su Michaeliu darėme bemaž 20 metų – tai buvo mūsų laikas „Formulėje-1“. To neįmanoma pakartoti. Mes negalime atgaivinti praeities. Bet mes išsiskyrėme gerais draugais, tęsėme bendravimą telefonu, kartu gėrėme kavą ir vakarieniaudavome. Mūsų santykiai nenukentėjo. Mane slėgė tai, kad jis taip ir nepasiekė sėkmės „Mercedes“ ekipoje.
• Ar sugrįžimas į „Formulę-1“ buvo pačia didžiausia Schumacherio klaida?
• Mano galva, taip. Gali būti, kad jame prabilo tas taupus vaikinas iš Kerpeno. Pats geriausias pilotas nieko negali pasiekti, jei jis tam neturi tinkamos mašinos. Aš pažįstu savąjį Schumacherį – tą, kuris nori ne tik lenktyniauti, bet ir nugalėti...
• Jūs prisimenate jį tokį net po rimtos traumos kalnuose?
• Man jis buvo ir lieka pačiu geriausiu „Formulės-1“ lenktynininku visame pasaulyje.