A. Newey jaučia atsakomybę dėl Sennos avarijos

Lapkričio pradžioje britų leidykla „Harper Collins“ išleido labai įdomią Adriano Newey knygą „Kaip sukurti mašiną“. Nežiūrint į tokį pavadinimą, iš esmės tai yra garsaus konstruktoriaus autobiografija, kur jis rašo apie savo ilgą ir sėkmingą karjerą „Formulėje-1“. Tačiau būta ir juodų dienų: Newey prisipažino, kad iki dabar jaučia atsakomybę dėl avarijos, kuri nusinešė Ayrtono Sennos gyvybę.

1994 metais Newey užėmė „Williams“ komandos vyriausiojo konstruktoriaus postą ir FW16 važiuoklė buvo jo kūrinys. San Marino GP etapo 7 rate A. Sennos mašina be aiškių priežasčių esant dideliam greičiui išlėkė iš trasos ir atsitrenkė į atitvarą „Tamburello“ posūkyje... Kas buvo toliau, yra smulkiai aprašyta ne tik knygose apie „Formulės-1“ istoriją, bet ir daugelyje baudžiamosios bylos tomų, kuri buvo užvesta Italijoje po šio įvykio ir tęsėsi ilgus metus.

Italų tyrėjų dėmesio centre atsidūrė FW16 vairo kolonėlė, kuri buvo perdaryta prieš pat lenktynes ir jos padėtis kokpite buvo pakeista.
Savo knygoje Newey gailisi dėl tų pakeitimų ir juos vadina blogais inžineriniais sprendimais.

Ištyrus visą medžiagą, kuri turėjo įtakos šiam įvykiui, o taip pat vaizdo įrašus, padarytus iš Michaelio Schumacherio „Benetton“ bolido, įtikino britų konstruktorių, kad avarijos priežastimi buvo visai ne vairo kolonėlė.

Iš kadrų matyti, kad „Williams“ išlėkė už trasos ribų po to, kai prasidėjo problemos su varančiųjų ratų sukibimu su asfaltu. Jei priežastimi būtų buvusi vairo kolonėle, mašina būtų elgusi visai kitaip.

„Nepriklausomai nuo to, ar avarijos priežastimi buvo vairo kolonėlė ar ne, negalime paneigti to fakto, kad mašinos konstrukcija nesėkminga ir negalima buvo leisti jos statyti mašinoje, - rašo Newey savo knygoje. - Aš buvau vienu iš konstruktorių brigados vadovu, kūrusiu mašiną, kurioje žuvo didis žmogus.

Newey taip pat suprato, kad FW16 bolido nepakankamas efektyvumas, išryškėjęs per pirmąsias dvi 1994 metų sezono lenktynes, privertė Senną pilotuoti ant ribos dvikovoje su Schumacheriu: „Aš jaučiu, kad labiausiai kaltas dėl to, kad bolido aerodinamika buvo pasibaisėtina. Aš nesugebėjau rasti sėkmingų sprendimų pereinant nuo aktyvios pakabos prie pasyvios ir sukonstravau aerodinamiškai nestabilią mašiną. Ayrtonas bandė priversti ją daryti tai, ko ji padaryti nesugebėjo.

Ar buvo vienas ratas pradurtas ar ne, bet jis pasirinko vidinę trajektoriją, kur asfaltas ten buvo labai nelygus, be to, bolidas nepasižymėjo aerodinaminiu stabilumu – visa tai privedė prie to, kad kontroliuoti tokį bolidą buvo labai sunku net Ayrtonui.

Aš visada kažkokia prasme jausiu atsakomybę už Ayrtono žūtį – atsakomybę, bet ne kaltę“.