C. Sainzas nenori vairuoti istorinių mašinų

„Formulės-1“ lenktynininkai kartais atsisėda prie senų istorinių lenktyninių automobilių vairo, dažniausiai tai atsitinka GP etapų rėmuose vykstančių demonstracinių važiavimų metu. Pavyzdžiui, šiemet prieš Didžiosios Britanijos GP Sebastianas Vettelis vairavo čempionišką automobilį „Williams FW14B“, su kuriuo 1992 metais lenktyniavo Nigelas Mansellas, o Charlesas Leclercas Monako trasoje ne tik važiavo su Niki Laudos „Ferrari 312 B3“, bet ir pateko į avariją, nes automobilyje sugedo stabdžiai.

Tuo tarpu Leclerco partneris Carlosas Sainzas mano, kad neverta be reikalo rizikuoti pilotuojant senų laikų techniką ir tame nėra jokios prasmės.

„Turėjau galimybę išbandyti seną „Ferrari“. Tai leidžia suprasti tai, kokia buvo „Formulė-1“ praeityje, - kalbėjo C. Sainzas. - Bet mane apniko abejonės: kam reikia rizikuoti? Kokia yra tokių pasivažinėjimų prasmė? Dabar – pats sezono įkarštis ir „Ferrari“ dar turi šansą pakovoti dėl pergalės čempionate – tai kam rizikuoti? Juk negalima atmesti, kad nepasikartos situacija, su kuria Charlesas atsidūrė Monake.

Iš kitos pusės, kada tu dar turėsi galimybę pavairuoti tokią istorinę techniką? Žodžiu, kiekvieną kartą, kai sėdžiu prie istorinio automobilio vairo, man iškylą panašių minčių. Mat kai aš sėduosi prie vairo, tai būtinai atakuosiu. Nesuprantu, kam tada apskritai važiuoti su lenktyniniais automobiliais, jei vairuoji viena ranka atsipalaidavęs ir iškišęs alkūnę iš kokpito.

Aš moku tik taip dirbti su sportiniais automobiliais, kai tu tikrai jauti jo potencialą, o tą galima padaryti tik atakuojant. O tada didelė rizika ir sulaukti įvairiausių nemalonumų“.