Degalų kainos ir toliau mažėjo

Praėjusią savaitę žaliavinės naftos Brent kainos pakilo 1,1 proc., blėstant viltims dėl Ukrainos ir Rusijos paliaubų bei prognozuojant naftos paklausos augimą. Bet Lietuvoje per savaitę dyzelinas atpigo 0,6 proc., benzino kaina sumažėjo 0,1 procento, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 66,9 USD/bbl – tai 1,1 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 66,2 USD/bbl.

Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 77,4 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 84,2 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–2 USD/bbl didesnės, nei buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 65–70 USD/bbl ribose.

Skelbiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas artimiausiu metu neplanuoja taikyti sankcijų Kinijai dėl rusiškos naftos pirkimo, tačiau D. Trumpas neatmeta tokios galimybės ateityje, „po dviejų ar trijų savaičių“. Šis pareiškimas nuskambėjo po jo susitikimo su V. Putinu Aliaskoje, kuriame nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos. Anksčiau D. Trumpas jau įvedė papildomą 25 proc. tarifą Indijos prekėms dėl tos pačios priežasties. Nors Kinija yra viena didžiausių Rusijos naftos pirkėjų, Trumpas kol kas susilaiko nuo veiksmų prieš Pekiną, tikėtina, dėl vykstančių derybų dėl prekybos susitarimo, kuris galėtų sumažinti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

Taip pat skelbiama, kad JAV naftos gavybos įmonė „Weatherford International“ plečia veiklą Rusijoje, nepaisydama JAV sankcijų, skirtų riboti Maskvos pajamas iš naftos. 2024 m. pirmąjį pusmetį Rusijoje sugeneruota 7 proc. įmonės pajamų (apie 155 mln. EUR), o aktyvai pasiekė 305 mln. EUR. Bendrovė padidino darbuotojų skaičių iki 2 382 ir paskelbė apie 100 naujų darbo vietų, o per dvejus metus pajamos augo 30 proc., o pelnas – 61 procentu. Panašiai šalyje tebėra aktyvi ir buvusi „Schlumberger“, didžiausia pasaulyje naftos telkinių aptarnavimo bendrovė, kai tuo tarpu konkurentai pasitraukė. Analitikų teigimu, JAV bendrovės išnaudoja sankcijų spragas, nors tai kelia teisinių ir reputacinių rizikų.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje 0,1–0,6 proc., padidėjo Estijoje 0,2 proc., o Lenkijoje kaina nepakito. 2025 m. rugpjūčio 18 d., palyginti su rugpjūčio 11 d., dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,4–2,6 procento.

Pastebima, kad Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas sutrikdė apie 10 proc. šalies perdirbimo pajėgumų, sukeldamos benzino tiekimo problemas ir kainų Rusijoje šuolį. Didmeninės „Euro 95“ benzino kainos pasiekė 82 300 rublių už toną – 55 proc. daugiau nei metų pradžioje ir 8 proc. daugiau nei rugpjūčio pradžioje. Siekdama stabilizuoti rinką, Maskva uždraudė eksportą, tačiau deficito nepavyko pašalinti: kai kuriose srityse taikomas normavimas, o mažmeninės kainos per metus išaugo 9 procentais. Analitikų vertinimu, artimiausiu metu tikėtini tolesni kainų svyravimai ir regioniniai trūkumai, nors visos šalies mastu plataus masto kuro krizė kol kas nėra prognozuojama.

Tarp Baltijos šalių benzinas vėl yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sudaro 0,09 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,6 proc., o dyzelino – 2,8 proc. mažesnė.