Eksperto balsas: Arūnas Baratinskas

„Formulės-1“ gerbėjams renkant šių metų geriausius, F-1.LT ėmėsi iniciatyvos apklausti šio sporto ekspertus Lietuvoje. Mes prašome jų įvardinti geriausius šio sezono lenktynininkus bei pateikti savo nuomonę apie praėjusį sezoną.
Šią ir kitą savaitę kasdien jus supažindinsime su Lietuvos „Formulės-1“ žinovais – šia tema rašančiais žurnalistais, televizijos komentatoriais ir kitų sričių atstovais – bei pateiksime jų atsakymus į tris mūsų užduotus klausimus: kas yra geriausi šio sezono lenktynininkai, kodėl jie tokie yra ir kokį įspūdį paliko šių metų sezonas.
Baigę ekspertų pristatymą, paskelbsime bendrą geriausio lenktynininko rezultatų lentelę. Manome, kad mūsų lankytojams tikrai bus įdomu palyginti savo nuomonę su žinovų pozicija bei išklausyti jų argumentus. Jei dar nebalsavote F-1.LT rinkimuose, nepamirškite atiduoti savo balso!
Pirmasis iš daugelio – mūsų žmogus, Arūnas Baratinskas. Ilgametis F-1.LT naujienų redaktorius, nevengiantis bendrauti su svetainės lankytojais naujienų komentaruose ir diskusijų forumuose AF1 slapyvardžiu.
Geriausi metų lenktynininkai

1. Sebastianas Vettelis
2. Jensonas Buttonas
3. Lewisas Hamiltonas
4. Rubensas Barrichello
5. Kimi Raikkonenas

Visų pirmą paminėsiu, kad žvelgiant į pasibaigusį sezoną man susidaro įspūdis, jog jis tarsi vyko iš dviejų dalių – iki Vengrijos GP ir po šio etapo. Kodėl taip manau? Todėl, kad daugmaž tokiu metu „perdegė“ Jensonas Buttonas („Brawn“) ir antroje čempionato dalyje atrodė lyg savo paties šešėlis; todėl, kad tokiu metu antrą kvėpavimą įgavo, nors ir nepilnai jį išnaudojo, „Brawn“ pilotas Rubensas Barrichello; todėl, kad Lewisas Hamiltonas („McLaren“) ir Kimi Raikkonenas („Ferrari“) tarsi pradėjo sezoną iš naujo ir antroje jo dalyje pelnė daugiau taškų, nei bet kuris kitas pilotas; todėl, kad tik pusę sezono lenktyniavo Felipe Massa („Ferrari“) ir todėl, kad Markas Webberis („Red Bull“) pelnė vos trečdalį savo taškų, nors ir iškovojo puikią pergalę Brazilijoje. Taigi, vertindamas lenktynininkų pasirodymus sezono eigoje, norom-nenorom vertinau juos „pusę-per-pusę“.
Sutarkime, kad toliau tekste vadinsiu pirmą sezono pusę S1, o antrą – S2.
Metų lenktynininku įvardinau Sebastianą Vettelį („Red Bull“). Kodėl ne čempionu tapusį Jensoną Buttoną iš „Brawn“? Ogi todėl, kad jo asmeninį indelį į titulo laimėjimą vertinčiau ne daugiau, nei 50%. Pažvelgus dar kritiškiau – net mažiau šios reikšmės. Už likusią pusę jis turėtų „iki žemės nusilenkti ir ranką pabučiuoti“ Rossui Brawnui. Būtent šis asmuo (kartu su „Honda“ technologiniu palikimu) davė Jensonui įrankį ir šansą, kurį britas išnaudojo. Bet grįžkime prie S. Vettelio, o apie J. Buttoną šnektelėsime vėliau.
Jau praeitais metais Sebastianas įrodė, kad yra ypatingai greitas lenktynininkas – sezono pabaigoje „Toro Rosso“ bolidu jis darė stebuklus. Šįmet, jei ne „karštakošiška“ sezono pradžia ir kelios jaunatviškos klaidos, tikiu, jis kovotų su Buttonu iki paskutinio trasos metro, o gal ir laimėtų titulą.
Bet čempionas jau aiškus, o čia aptariame ne titulus, bet geriausius lenktynininkus. Pats nuoširdžiai tikiu, kad S. Vettelis (S1 – 47 taškai, S2 – 37) yra geresnis pilotas už J. Buttoną, todėl pirmoji vieta skirta jam.
Kalbant apie jau minėtą J. Buttoną nereikėtų visiškai nuvertinti brito sugebėjimų. Turėdamas gerai sureguliuotą ir paklusnų bolidą Jensonas važiuoja juo it bėgiais. Jo vairavimo technika ypač matoma, kai TV transliacijos metu jungiamas vaizdas iš bolido – Buttonas judina vairą minimaliais ir tiksliais, tačiau švelniais judesiais. Tai kiek primena Michaelio Schumacherio vairavimo stilių. Nepaisant šių teigiamų savybių ir niuansų, antra sezono dalis britui buvo klaiki (S1 – 68, S2 – 27), todėl jam atitenka antroji mano kuklios klasifikacijos vieta.
Toliau seka Lewisas Hamitlonas. Vertinu šį lenktynininką, kaip turintį ypatingą talentą ir ilgesnį, nei to reikia, liežuvį, kai kalba eina apie pagyrimus sau. Tačiau tai neturi įtakos bolido vairavimui, o pilotuoja jis tikrai įspūdingai. Sezono pradžia buvo itin sunki, mat „McLaren“ negalėjo pasivyti ne tik lyderių, bet ir „Ferrari“, kurie irgi nežibėjo greičiu. Tačiau po bolido atnaujinimų Lewisas pradėjo lėkti it akis išdegęs. Rezultatas – puiki antra sezono dalis ir dvi pergalės. Taigi, Hamiltonui (S1 – 9, S2 – 40) skiriu trečią poziciją.
Ketvirtas sąraše liko Rubensas Barrichello – visų laikų rekordininkas pagal dalyvautų GP skaičių – brazilas debiutavo dar 1993 m., tačiau lenktyniaus „Formulėje-1“ ir kitąmet. Bet palikime jo istorinius nuopelnus ir grįžkime į šį sezoną. Nuo pat čempionato pradžios buvo galima pastebėti, kad komanda išties sutelkusi dėmesį į J. Buttoną – tai matėsi pagal parenkamą sportininkams strategiją, pagal kuro kiekius kvalifikacijai ir t.t. Pastebėjo tai ir Rubensas, kuris viešai sukritikavo komandą. Kiek nukritus komandos kolegos J. Buttono formai, o ekipai sureagavus į kritiką, Rubensui atsivėrė galimybė ir jis pabandė ją pasinaudoti. Dvi pelnytos pergalės – puikus to įrodymas. Deja, jam nepavyko „nusinešti“ sėkmės iki pat sezono baigties, tačiau veteranas reabilitavosi daugelio sporto gerbėjų akyse. Pasikartosiu – Rubensui (S1 – 44, S2 – 33) skiriama ketvirtoji vieta.
Paskutinis penketuke yra Kimi Raikkonenas. Meskit į mane akmenį, o gal ir užmėtykit jais, tačiau netikėjau ir netikiu jokiom kalbom apie suomio motyvacijos stygių ir kitomis nesąmonėmis. Jei Kimiui pristigtų motyvacijos – nebūtų pergalės Belgijoje ir keturių podiumų iš eilės pilotuojant nebetobulinamą „Ferrari“ bolidą. Kimi atrodė blankiai sezono pradžioje – jo komandos kolega Felipe Massa buvo pelnęs dvigubai daugiau taškų, bet antroje sezono pusėje, kaip ir Hamiltonas, Raikkonenas sužibėjo. Pamatėme tą patį vaikiną, kuris nuo pat atsiradimo sporte stebino savo natūraliu talentu vairuojant bet kokią techniką. Labai tikėtina, kad suomio nebematysime ne tik kitąmet, bet ir niekada daugiau, tačiau šis sezonas – paskutinis „Ferrari“ ekipoje – buvo pakankamai geras, kad Raikkonenui (S1 – 10, S2 – 38) skirčiau paskutinę vietą geriausių sezono pilotų penketuke. Galbūt, jei nebijočiau savo simpatijų suomio atžvilgiu ir siekio įvertinti viską maksimaliai objektyviai, skirčiau jam ketvirtą vietą, bet manau, kad užteks ir penktos.
Kodėl šiam penketuke nėra Marko Webberio („Red Bull“), Fernando Alonso („Renault“) ar dar kokio nors tikrai „kieto“ lenktynininko? Ogi todėl, kad rinkau penkis šio sezono geriausius ir nemanau, kad Markas – tikrai neprastas pilotas ir šaunus vaikinas – šįmet buvo vertas vietos penketuke, mat nusileido ne tik daug mažiau patyrusiam komandos draugui, bet ir ne vienam pagrindinių varžovų. Sąraše nefigūruoja ir dukart čempionas iš Ispanijos – šių metų sezone technika neleido jam pakartoti bent jau 2008 m. rezultato. Nėra čia ir Nico Rosbergo („Williams“), Roberto Kubicos (BMW), Adriano Sutilo („Force India“) ar Timo Glocko („Toyota“), bet manau, kad atsiradus galimybei – bent vienas jų čia galėtų pakliūti ateityje.
Buvo dar vienas pilotas, kurį verta paminėti – Kamui Kobayashi („Toyota“). Šis vaikinas pasirodė vos keliose GP, bet įrodė, kad jaunas ir nepatyręs lenktynininkas, turėdamas talentą, gali tiesiog įšokti į bolidą ir parodyti, kad jis ne tik moką „sukioti baronką“, bet kietai ir agresyviai gintis, kovoti ir lenkti įspūdingose vietose, bei itin mažai klysti. Bus apmaudu, jei jo neišvysime jokioje iš komandų kitąmet – japonas išties yra „kietas“ pilotas.
Be to, buvo dar Jarno Trulli („Toyota“) bei Nickas Heidfeldas (BMW). Na, yra tokie pilotai „Formulėje-1“. Tikrai yra. Stabilūs. Moka gerai vairuoti bolidą. Kartais važiuoja greitai. Kartais kovingai. Bet, tiesą sakant, iki šiol nesuprantu ką jie čia tiek ilgai veikia, nes jų laikas, panašu, praėjo prieš kelis metus, o aistra, panašu, išblėso. Iki Rubenso Barrichello ugnelės ir ryžto jiems, deja, labai toli. Turbūt tiesą kalbą daugelis jau baigusių karjerą lenktynininkų – jei savo laiku neparagauji pergalių skonio, po to pretenduoti į kažką darosi tik sunkiau...
Sezono apžvalga

Difuzoriai
KERS
„fota-šmota“
Briatore ir Piquet
BMW ir Toyota
Massa, Schumacheris, Badoeras
Raikkonenas
Buttonas

Kalbant apie patį sezoną „iš esmės“, atrinkau kelis pagrindinius įvykius ar faktus. Visų pirma tai „difuzoriada“, kuri, įsibėgėjusi, jau buvo pabodusi. Visi žinome kuo visa tai baigėsi ir suprantame kokį vaidmenį ši istorija suvaidino sprendžiant sezono likimą, todėl nesikartosiu ir neplėtosiu šios temos.
Daug rimtesnė man pasirodė KERS tema, mat įtaisas, kuris buvo skirtas pagyvinti lenktynes ir pagerinti lenkimo galimybes, išties buvo dažniau naudojamas besiginant, nei lenkiant. Taip pat apmaudu, kad daugelis komandų jo nenaudojo ar naudojo trumpai; „Williams“ taip ir nepademonstravo savo technologiškai ypatingo mechaninio KERS įtaiso; o BMW ekipa, kuri, iš esmės, buvo KERS įteisinimo šalininkė ir iniciatorė, keliskart pabandžiusi nebenaudojo KERS savo boliduose.
Bernie Ecclestone‘as kartą yra pavadinęs komandų asociaciją FOTA labai smagiu ir pašaipiu terminu „fota-šmota“. Man jis dar tuomet patiko, tad nepasikuklinau panaudoti būtent šį. Visa FIA prezidento Maxo Mosley ir FOTA epopėja irgi kiek užsitęsė, bet buvo smagu matyt, kokia meistrišką pokerio partiją – paskutinę savo karjeroje – sulošė FIA prezidentas. Be abejo, šiame „kare“ daugiau lyg ir pasiekė ekipos, tačiau M. Mosley buvo tikrai kietas varžovas, o iš šalies tai atrodė, kaip labai skrupulingai apgalvoti „mind games“ (proto žaidimai). Na, išties neatrodė, o taip ir buvo.
Pats laikas paminėti Flavio Briatore ir Pato Symmondso „versliuką“ su Nelsono Piquet jaunesniojo pagalba. Viskas buvo lyg ir gerai sumąstyta ir įvykdyta, bet nevertėjo išmesti jaunojo brazilo iš komandos sezonui įpusėjus. Tai buvo lemtinga Flavio klaida. Lyg jis nepažinotų karštakošio ir konfliktus mėgstančio brazilo tėvo – N. Piquet vyresniojo? Dabar italui bus labai sunku, jei iš vis įmanoma, patekti atgal į „Formulę-1“.
Vieno laukiau jau kelis metus, kitas buvo kaip griaustinis giedram danguje. Be abejo kalbu apie „Toyota“ ir BMW pasitraukimą. „Toyota“ jau ilgą laiką rodė aiškius „meškerių vyniojimo“ ženklus – lenktynių Fuji atsisakymas, kaštų mažinimai, restruktūrizacijos... tačiau BMW sprendimas buvo tikrai vokiško stiliaus – kirto iš peties. Labiausiai gaila šių komandų darbuotojų ir pilotų, mat neaišku kas ir kaip bus toliau, o BMW ekipa, nepaisant pardavimo vienai paslaptingai organizacijai, išvis yra „pakabinta ore“ ir nežino, ar dalyvaus kitų metų sezone, ar ne.
Toliau paminėsiu nelinksmą Felipe Massos susižeidimo istoriją – šiam sporte tikrai būna visko. Galima tik džiaugtis, kad brazilas visiškai pasveiko ir atgavo buvusią formą labai sparčiai. Tuo metu, kai Felipe buvo ligoninėje – itin dažnai sekdavau naujienas iš jo aplinkos. Tikrai norėjosi, jog sportininkui viskas pasibaigtų kuo geriau ir buvo labai gera buvo sužinoti, kad viskas pasibaigė teigiamai.
Su F. Massos praradimu „Ferrari“ nesusitvarkė – pakviestas „Look-how Bad-you-are“ (taip Lucą Badoerį pakrikštijo sirgaliai, mat angliškai šis teiginys reiškia „pažvelk, koks esi prastas“, o skamba labai panašiai, kaip italo vardas ir pavardė tariant angliškai) atrodė, tarsi iš kitos planetos – jis buvo labai lėtas. Tačiau nereikėtų kaltinti vien tik Lucos, mat komanda, leisdama jam lenktyniauti, tokiu būdu atsidėkojo už ištikimybę ekipai.
Toliau – įdomiau, mat prasidėjo gandų virtinė apie galimą Michaelio Schumacherio sugrįžimą. Vokietis net rimtai bandė senesnės modifikacijos „Ferrari“ bolidą komandos bandymų trasoje, tačiau burbulas sprogo, kai paaiškėjo, jog kaklo trauma, kurią vokietis gavo motociklų lenktynėse, dar nepilnai išgydyta. Ar šis argumentas tiesa, ar ne – spręsti gali kiekvienas savaip, tačiau tikrai būtų įdomu matyti legendinį vokietį lenktyniaujant.
Po to „Ferrari“ pasikvietė Giancarlo Fisichellą iš „Force India“ – jis kaip tik pademonstravo puikią formą lenktynėse Belgijoje – jei ne KERS sistema K. Raikkoneno bolide, italas švęstų pergalę, tačiau persėdus į raudoną bolidą Fisichellai sekėsi labai sunkiai. Jis taip ir neperprato jo sudėtingo valdymo ir reguliavimų iki pat sezono baigties. Nulis tašku. Apmaudu.
Daug kam Raikkonenas nepatinka, nes yra intravertas, o reikšdamas nuomonę yra tikslus ir nekalbus. Be abejo, daugumai tai atrodo kaip minusas, bet mano galva, kartais geriau patylėti, nei leptelėti nesąmonę. Daugumai iš lenktynininko tikrai geriau išgirsti, kad šį savaitgalį jis tikisi rimtai pakovoti dėl taškų ar pergalės, kad komanda gerai padirbėjo, kad dabar bus galima geriau išnaudoti bolido potencialą ir t.t. ir pan., bet tas „geriau“ galioja tik dabar, o po savaitgalio galima kalbėti visai ką kitą ir niekam neįdomu ką sakei prieš tai. Visi turi apie ką kalbėti, ką rašyti, kuo pasigirti. Kimi tikrai ne toks. Jei bolidas geras, jis pelnys pergalę ar bent kovos dėl jos, jei prastas – jis trumpai atsakys, kad nieko ypatingo nesitiki, bet tai nereiškia, kad į savo mėgstamiausią veiklą jis žiūri pro pirštus... Antroje sezono pusėje net „Ferrari“ inžinieriai stebėjosi iš kur suomis randa tiek greičio, kai automobilis jau kelis etapus iš eilės nebetobulinamas. O G. Fisichellos „sutraiškymas“? Netikiu, kad Giancarlo yra prastas lenktynininkas ir akivaizdu, jog „Ferrari“ bolido valdomumas lenktynininkui tikrai kelia rūpesčių, bet italas net paskutinėse sezono lenktynėse neprilygo suomiui. Pripažinkime – Fisichella atrodė bejėgis.
Sezono apžvalgos pabaigai – sensacingas desertas, mat kitaip J. Buttono perbėgimą (tikrai neapsirikau – ne perėjimą, o būtent greitais šuoliais atliktą perbėgimą) į „McLaren“ paaiškinti negaliu. Gali būti, kad aš, kaip ir jūs, kažko nežinau, pvz., kad jo nepageidavo „Brawn“ įsigijusi „Mercedes“ kompanija, bet tai paaiškės tik vėliau, o kol kas tokia brito „padėka“ Rossui Brawnui ir visai komandai, kuri visą sezoną dirbo jam yra ne mažiau, nei akibrokštas, o jei žvelgti plačiau – paprasčiausiai negarbingas poelgis. Manau, kad kitąmet britas supras savo poelgį, nes beveik neabejoju, jog Lewisas Hamiltonas pasirodys daug geriau už Buttoną.
Be abejo, rašydamas šią trumpą apžvalgą vadovavausi tik savo įžvalga ir pastebėjimais. Į ypatingą objektyvumą tikrai nepretenduoju, tačiau tikiu, kad mano pozicija sulauks įvertinimų F-1.LT skaitytojų tarpe.
Linkiu visiems fanams, kad naujasis „siauresnių priekinių padangų ir pilnesnių kuro bakų“ 2010 m. sezonas prasidėtų kuo greičiau!