Eksperto balsas: Ilona Staškutė

„Formulės-1“ gerbėjams renkant šių metų geriausius, F-1.LT ėmėsi iniciatyvos apklausti šio sporto ekspertus Lietuvoje. Mes prašome jų įvardinti geriausius šio sezono lenktynininkus bei pateikti savo nuomonę apie praėjusį sezoną.
Šią ir kitą savaitę kasdien jus supažindiname su Lietuvos „Formulės-1“ žinovais – šia tema rašančiais žurnalistais, televizijos komentatoriais ir kitų sričių atstovais – bei pateiksime jų atsakymus į tris mūsų užduotus klausimus: kas yra geriausi šio sezono lenktynininkai, kodėl jie tokie yra ir kokį įspūdį paliko šių metų sezonas.
Baigę ekspertų pristatymą, paskelbsime bendrą geriausio lenktynininko rezultatų lentelę. Manome, kad mūsų lankytojams tikrai bus įdomu palyginti savo nuomonę su žinovų pozicija bei išklausyti jų argumentus.
Šį kartą turime viešnią – „Formulės-1“ ir automobilizmo temomis apskritai „Lietuvos žinių“ laikraštyje rašančią žurnalistę Iloną Staškutę, karjeros pradžioje naujienas rašiusią ir F-1.LT portale.
Geriausi metų lenktynininkai
1. Sebastianas Vettelis – už greitį, motyvaciją ir realų situacijų vertinimą.
2. Rubensas Barrichello – už patirties pritaikymą.
3. Jensonas Buttonas – už sugebėjimą išnaudoti techniką.
4. Felipe Massa – už aistrą lenktynėms.
5. Kamui Kobayashi – už autoritetų nepaisymą ir protingą drąsą.
Pirmoje vietoje sąraše atsidūrė sportininkas, kuriam iki čempiono titulo šįmet pritrūko 11 taškų. Sėkmės, patikimesnio, greitesnio bolido lemiamų taškų, tačiau tikrai ne motyvacijos, pastangų ir talento. Sunku pasakyti, ar sezonas būtų pasibaigęs taip pat, jei „Red Bull“ bolidas nebūtų du kartus iš eilės sugedęs Vengrijoje ir Ispanijoje. Antrąją vietą „Formulės-1“ čempionate užėmęs S.Vettelis turi rimtą pagrindą savimi didžiuotis, bet šlovė vos 22 metų sulaukusiam vaikinui galvos nesusuko. Jis nesišvaisto pagyrūniškais pareiškimais, neaukština savęs ir juokiasi iš palyginimų su legendiniu Michaeliu Shumacheriu. Šie palyginimai net nėra visai teisingi, nes S. Vettelio karjeros pradžios netemdo ginčytinų situacijų šleifas. Jaunas vokietis yra greitas ne tik dabar, bet turi potencialo tobulėti ir artimiausiu metu pakilti iki aukščiausios vietos bendrosios įskaitos lentelėje.
Rubensas Barrichello yra visiška priešingybė S. Vetteliui. Daugiausiai nuvažiuotų ratų, daugiausiai startuotų lenktynių, bet vos vienuolika pergalių per septynioliką metų – iš pirmo žvilgsnio nepakankamas rezultatas pretenduoti į geriausiųjų tarpą. Tačiau geras lenktynininkas nebūtinai yra greičiausias. Ilgamete patirtimi brazilas noriai dalijasi su kitais komandos nariais, svariai prisideda prie bolido tobulinimo ir pasiruošimo lenktynėms. Patirties, kaip itin svarbios gero lenktynininko savybės, reikšmė ypač atsiskleidė antroje sezono pusėje, kai su praktiškai nebetobulinamu, formą prarandančiu bolidu R. Barrichello pavyko pelnyti dvi pergales, nors jo komandos draugas nepasiekė nė vienos.
Sezoną pradėjęs triuškinama pergalių serija, Jensonas Buttonas apstulbino visko mačiusį „Formulės-1“ pasaulį. Šešios pergalės po septynių lenktynių sukėlė tikrą brito šlovinimo bangą. Bet staiga aplankiusi sėkmė taip pat greitai nuo sportininko nusisuko. Jam puikiai pavyko prisitaikyti prie sezono naujovių ir išnaudoti stipriausią bolidą rikiuotėje, tačiau konkurentams technologiniu požiūriu pasivijus „Brawn GP“, J.Buttono fenomenas subliuško. Sportininkas stabiliai finišuodavo gana aukštose, tačiau ne pačiose aukščiausiose pozicijose. To J. Buttonui pakako pelnyti „Formulės-1“ čempiono titulą, bet už jį lenktynininkas turėtų žemai nusilenkti R. Brawnui.
Apmaudi, šiais laikais automobilių sporte itin retai pasitaikanti nelaimė atėmė iš Felipe Massos pusę sezono, todėl jis neturėjo galimybės visiškai atskleisti savo galimybių. Iki incidento Vengrijoje, kai jį sužalojo nuo bolido atšokusi spyruoklė, brazilas taškų skaičiumi lenkė komandos draugą Kimi Raikkoneną. Iš prastai pavykusio „Ferrari“ bolido jis išspaudė kiek tik buvo įmanoma, tai liudija ir apgailėtini jį pakeitusių pilotų rezultatai. Nors po nelaimės F. Massa galėjo nesukdamas galvos gydytis iki sezono pabaigos, jis degė nekantrumu grįžti į trasą. Nors spaudoje vis pasirodydavo pranešimų apie galimą lenktynininko sugrįžimą, jie taip ir nepasitvirtino, bet F. Massa kartu su ekipa keliavo į visus paskutiniuosius „Formulės-1“ etapus, nesitraukė nuo lenktynių pulso, o Brazilijoje jam buvo suteikta garbė mojuoti finišo vėliava ir nors taip akimirkai įsijausti į varžybų azartą.
Drąsu tvirtinti, kad vos dvejose lenktynėse startavęs naujokas yra penktas geriausias pilotas viso sezono rikiuotėje, bet tokio veržlumo ir kovos už kiekvieną trasos centimetrą šįmet nepademonstravo nei čempionų vardus praeityje iškovoję lenktynininkai, nei daugelį metų „Grand Prix“ dalyvaujantys sportininkai. Kamui Kobayashi kova su J. Buttonu Brazilijos GP buvo tarsi dviejų to paties lygio profesionalų pasirodymas, nepaisant fakto, kad vienas iš jų buvo naujokas, o kitas tapo čempionu. Deja, „Toyotai“ nusprendus pasitraukti iš „Formulės-1“, K. Kobayashi karjeros ateitis tapo gana miglota, bet naujoku domisi ne viena ekipa, taigi bus galima įvertinti, ar jis yra nepaprastai talentingas, ar jo pasirodymai buvo trumpalaikis blykstelėjimas.
Sezono apžvalga
Aštuonis mėnesius trukusį „Formulės-1“ sezoną nelengva sudėlioti į kelias eilutes. Buvo visko, pradedant intensyviu pasiruošimu ir prisitaikymu prie naujų taisyklių, kurias ne visi interpretavo vienodai („Brawn GP“ difuzoriai), stebinančiu bei nuviliančiu ekipų pajėgumu, žiūrovams bevaise FIA ir FOTA kova, išaiškėjusiu praeities skandalu („Renault“ ir 2008 metų Singapūro GP) iki pranešimų apie pasitraukimą iš „Formulės-1“ („Toyota“, BMW, „Bridgestone“, K. Raikkonenas).
Šiuos įvykius sekantys „Formulės-1“ sezono eigą puikiai pamena, taigi nėra reikalo jų aprašinėti. Deja, užkulisinių įvykių fone paskendo sporto esmė – pačios lenktynės. Negalima skųstis, kad sezonas buvo nykus, bet dėl naujų taisyklių žadėtos gausybės lenkimų taip ir nesulaukėme. Tiesa, įdomių lenktynių ar bent jų epizodų buvo ne vienas, taigi šia prasme sezonui būtų galima parašyti aštuonetą. Galbūt net su pliusu.
Pliusas reikalingas todėl, kad visiškai neaišku, kas „Formulės-1“ laukia toliau. Nors oficialiai FIA ir FOTA pasiekė susitarimą, kad alternatyvus bolidų čempionatas nebus rengiamas, o per artimiausius dvejus metus ekipų išlaidos turėtų grįžti į dešimtojo dešimtmečio lygį, akivaizdu, kad ne visus tenkina šis sprendimas. „Formulei-1“ trūksta bendros krypties – planuojama, koks šis sportas bus po metų ar dviejų, bet neformuojama dešimtmečio, dvidešimtmečio ar dar ilgesnio laikotarpio vizija. Nors akivaizdu, kad ekipos žiūri į skirtingas puses, o tai neišvengiamai taps naujų konfliktų priežastimi. „Renault“ aukština ekologijos idėją, aukščiausios klasės automobilių gamintojams „Ferrari“, „Mercedes“, „McLaren“ ir „Lotus“ svarbu įrodyti savo galią ir prabangius technologinius sprendimus, „Red Bull“ ir „Toro Rosso“ negaili lėšų prekės ženklo garsinimui, o privačios ekipos, kaip „Sauber“, „Williams“, „Force India“ bei naujokės „Manor“, „Campos“ ir „US F1“ sieks išsiversti su kuo mažesniu biudžetu.
Pirmaisiais bendros vizijos nebuvimo pavojaus pranašais tapo automobilių gamintojai. Dar prieš sezono pradžią iš sporto pasitraukė „Honda“, vėliau apie analogišką sprendimą paskelbė BMW, o galiausiai netikėtai ir „Toyota“. Puse lūpų apie pasitraukimą kalbama ir „Renault“ stovykloje, nors kol kas gamykla šias kalbas neigia. Privačios „Brawn GP“ ekipos fenomenas ir intensyvūs FIA ir FOTA ginčai buvo puiki proga iš naujo suformuoti „Formulės-1“ veidą, gerokai išblaškytą nuolatos besikeičiančių taisyklių, tačiau ja nebuvo pasinaudota. Kardinalius pokyčius žadėjęs 2009 metų sezonas subrandino dar daugiau neaiškumų, ir tik laiko klausimas, kada jie išsiverš į „Formulės-1“ paviršių.