Eksperto balsas: Ramūnas Fetingis

„Formulės-1“ gerbėjams renkant šių metų geriausius, F-1.LT ėmėsi iniciatyvos apklausti šio sporto ekspertus Lietuvoje. Mes prašome jų įvardinti geriausius šio sezono lenktynininkus bei pateikti savo nuomonę apie praėjusį sezoną.
Kasdien jus supažindiname su Lietuvos „Formulės-1“ žinovais – šia tema rašančiais žurnalistais, televizijos komentatoriais ir kitų sričių atstovais – bei pateikiame jų atsakymus į tris mūsų užduotus klausimus: kas yra geriausi šio sezono lenktynininkai, kodėl jie tokie yra ir kokį įspūdį paliko šių metų sezonas.
Baigę ekspertų pristatymą, paskelbsime bendrą geriausio lenktynininko rezultatų lentelę. Manome, kad mūsų lankytojams tikrai bus įdomu palyginti savo nuomonę su žinovų pozicija bei išklausyti jų argumentus.
Šiandienos mūsų svečias – Ramūnas Fetingis, ilgametis televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas, 2007 m. pabaigoje pats išmėginęs „Renault“ komandos „Formulės-1“ bolidą Paul Ricardo (Prancūzija) trasoje.
Įžanga
Na ir užduotį uždavėt! :) Šio sezono apžvalga verta romano (gal net ne vieno), o čia – sutilpti į vieną apžvalgėlę.
Nesu didelis F-1 entuziastas ar didelis specialistas. Pažįstantys mane žino, kad labiau patinka ralis. Bet autosporto karaliene domiuosi jau daugelį metų. Galbūt todėl ir apžvalga bei mano penketukas bus daugeliui netikėtas.
Taigi, prieš skelbiant noriu trumpai „pasiteisinti“. Tai sportų sportas, kuris, deja, kaip ir daugelis autosporto šakų komerciškėja ne dienomis, bet valandomis. Todėl šiais laikais F-1 vis dažniau lenktyniauja ne tikrai to verti, o turintys tikrai stambius rėmėjus už savo nugarų. Jeigu taip ir toliau, greit čia lenktyniaus tik šeichai su savo vaikais.
Todėl ir penketukas mano bus iš vyresnės kartos (senosios gvardijos) lenktynininkų. Man labiau imponuoja tie sportininkai, kurie turi tikrą talentą, o ne tie, kurie išmoko trasas kompiuterių ekranuose, kaip mašinos žino kur yra stabdymo taškai ir tiesiog atlieka roboto funkciją. Tie, kurie gali vairuot bolidą po audringo vakarėlio, o po finišo mest kombinezoną ir varyt pas merginas.
Iš anksto atsiprašau už radikalias mintis, bet primygtinai sakau. Tie, kas neturi humoro jausmo – neskaitykit!
Taigi.
Geriausi metų lenktynininkai
1. Jensonas Buttonas
„Batonas“ – todėl, kad nusipelnė. Aišku, motyvacijos antroje sezono pusėje gerokai sumažėjo, bet paskutiniame etape puiki dvikova su Webberiu įrodė, kad senukas dar turi parako, o kai nori, atsiranda ir motyvacija.
Manau, kad Jensonas sezono gale visgi padarė klaidą, perėjęs į „McLaren“. Tačiau yra ir nemažai šalutinių veiksnių. Pirma, tai yra britiška komanda, kuri buria geriausius britus į vieną komandą. Manau tai ir tapo pagrindine Jensono perbėgimo priežastimi.
Aišku, kad privati komanda niekada neturės tokių galimybių, kaip gamyklinė, bet čia sužaidė tautiniai jausmai (ko, beje, labai trūksta mūsų krepšininkams).
Jensonas dėl šio poelgio dar ilgai grauš nagus iki alkūnių, bet kas padaryta – padaryta.
2. Kimi Raikonenas
Kimis – tikras ledinis suomis. Duok jam vairą į rankas jis vairuos. Seniai jaučiu jam simpatiją, o kai prieš, berods, metus Monte Karle „nusirašė“ ir metęs kostiumą nuėjo gert su mergom į jachtą pajutau dar didesnę simpatiją. :)
Beje, „respects“ jam ir už tai, kad sugebėjo iš italų išsimušti tokį atlyginimą, apie kurį bet kuris kitas jo konkurentas galėjo tik pasvajot ir manau dar kelis artimiausius metus niekas tiek neuždirbs.
Sezono pradžioje jį gal ir slėgė mintis, kad kovoja ne dėl pirmų vietų, o tiesiog dėl bent vieno taškelio. Tačiau sezonui įsibėgėjus suomis pagaliau „persilaužė“ (kaip ir dera šios tautos atstovui) ir ėmė „minti“.
Jeigu pasitvirtins kalbos dėl jo „vedybų“ su „Citroen“, Kimis uždirbs dar vieną pliusą – rezultatų didelių jis tikrai nepasieks, bet jeigu jam prancūzai mokės atlyginimą – tai jie patys dėl to kalti...
3. Rubensas Barichello
Rubensas, deja, gimė būti antru. Sezono pradžioje jie su Jansonu buvo lygūs ir abu pirmi pilotai, bet per pirmus porą etapų jis ir vėl buvo pastatytas į vietą bei galutinai tapo antru. Jis, be abejo, talentingas, bet neturi to pykčio ir tikro užsispyrimo, kuris būtinas tikram lyderiui. Pamenu, kaip Rubensas verkė stovėdamas ant kažkurio podiumo. Tai buvo džiaugsmo ašaros, taip. Bet tokį Rubensą ir įsivaizduoju, verkšlenantį. Nesvarbu dėl ko – iš džiaugsmo ar iš skausmo.
4. Felipe Massa
Felipe – už tai, kad buvo tikras „Ferrrmos“ lyderis. Deja, trauma nubraukė bet kokias viltis gerai baigti sezoną, tačiau pietietiškas temperamentas ir užsispyrimas labai padėjo Felipei greitai atsigauti po traumos. Galbūt ketvirta vieta – savotiškas avansas.
5. Giancarlo Fisicella
„Fiziko“ į penketuką pateko tik dėl pirmos sezono dalies. Bet italas nebūtų italas – dėl galimybės atstovauti savo šalies komandai metė viską ir perbėgo į „Ferrari“.
Indai jį nešiojo ant rankų – po šio sezono ir dar poros laimingai pasibaigusių lenktynių Giancarlo galėjo tapti dar vienu indų dievu ir būtų prilygintas karvei.
Deja, „Fiziko“ po šio sezono taps dar vienu graužiančiu nagus iki alkūnių lenktynininku. Prie „Fermos“ jis nepriprato, vairuot jos taip ir neišmoko, o šiais laikais juk už durų laukia didžiulė eilė norinčių lenktyniauti elitinėje lygoje.
Galų gale, „Fiziko“ lenktyniaudamas „Force India“ ekipoje turėjo gerą tikslą – atvežei taškų ir tu jau didvyris. O „Ferrari“ komandoje jeigu tu nelaimėjai – tu „lūzeris“.
Pamenu, kaip praėjusiais metais Vengrijos GP metu visur ieškojau „Force India“ komandos suvenyrų. Tik „firminius“ ausų kimštukus pavyko nugvelbti iš indų komandos „VIPo“! :) Sėkmingas Fisichellos pasirodymas tikrai galėjo paskatinti daugelio fanų susidomėjimą šia ekipa. Tikėkimės, kad po šio sezono jų atsiras kur kas daugiau.
Sezono apžvalga
Čia ir vėl reiktų sudaryti „topą“. Tik kitokį. Sunku net išvardinti visas nesąmones, kurios įvyko per vieną sezoną. Tiek įvykių užtektų dešimtmečiui. Na, bet ekspromtu pabandysiu prisiminti svarbiausius.
Pirmiausia žinoma, difuzoriai. Tiksliau ne tiek jie, kiek puikus strategas Rossas Brawnas.
Žemai žemai lenkiuosi Rossui Brawnui, kuris ne tik sugebėjo pagaminti tokį „aparatą“, bet ir įrodyti vargšams patikliems japonams, kad jų komanda nieko neverta ir parduoti ją už simbolinį litą!
Dar tarpsezonį Rossas jau bandė vieną-kitą patobulinimą ir dar tada buvusios „Honda“ ekipos potencialas matėsi. Bet komanda kažkodėl bandydavo tik po vieną patobulinimą. Brawnas jau tada jautė kad kvepia didelėmis galimybėmis – japonai niurzgėjo, kad jiems neapsimoka turėti tokį brangų produktą, o Brawnas juos įtikinėjo neišformuoti komandos, o tiesiog garbingai perleisti ją jam. Japonai sutiko, o Brawnui beliko trinti rankomis – komanda su vienu mažiausių biudžetų ir, ko gero, viena pigiausių šiame sezone ne tik laimėjo – ji atnešė Brawnui turtus – po sezono Mercedes-Benz koncernui parduotos akcijos atsipirko keleriopai.
Flavio Briatore. Gaila žmogaus, kuris F-1 padarė labai labai daug. Deja, jeigu tiesa viskas, ką teigia Piquet jaunesnysis, tada tam žmogui nėra pateisinimo. Planuoti avarijas? Atleiskite, to jau per daug. Nėra ką čia daugiau komentuoti.
„Šumis“. Kaip kažkas iš anksčiau rašiusių minėjo jo „grįžimas-negrįžimas“. Gerbiu šį žmogų dėl jo talento, bet, prisipažinsiu, niekada nebuvau jo gerbėjas. Po tų „PR‘inių“ žingsnių šiemet pagarbos dar labiau sumažėjo. Kokia, po velnių, kaklo trauma? Kam žmonėms kabint makaronus?
Tikiu, kad „Šumis“ galėtų gerai pasirodyti F-1 varžybose – jo talentas puikiai atsispindėjo čempionų lenktynėse Kinijoje. Manau, didžiausia priežastis – motyvacija. „Šumis“ puikiai suprato, kad nekovos dėl nugalėtojo titulo, o pinigų jis ir taip turi daugiau negu reikia. Tai kam tas vargas?
Automobilių gamintojų pasitraukimas iš lenktynių. Iš vienos pusės gaila, nes dingsta labai dideli biudžetai. Iš kitos pusės – tai puikus šansas privatininkams. Kiek automobilių gamintojų tikrai liks kito sezono pradžioje? Krizė tikrai skaudžiai kirto per kišenes, jeigu nepaisoma net galiojančių kontraktų.
Tiesa, tikrai lieka tokie grandai kaip „Mersas“ ir „Ferrrrrrma“, bet kiti galės drąsiai kovoti dėl taškų, o tai jau daug. Tikiuosi, kad naujų komandų atėjimas atneš daug naujų emocijų ir naujovių, tad kitas sezonas žada būti dar įdomesnis.
Tiek trumpai – nenoriu įkyrėti savo „paklodėmis“, todėl neminėsiu dar begalės dalykų, kurie daug labiau įtakoja šį sportą negu bet kas kitas – politikos.
Pabaigai norėčiau palinkėti sirgti už šį tikrai įdomų ir azartišką (ypač pastaraisiais metais) sportą. Gero ir intriguojančio Jums naujojo sezono, ligoniai! Ačiū dievui, nuo šitos ligos nėra vaistų. :)