F-2. K. Vasiliauskas: įspūdžiai iš Zolderio

Tradiciškai pateikiame Kazimiero Vasiliausko įspūdžius iš „Formulės-2“ varžybų. Šį kartą – lietuvio pasakojimas iš lenktynių Belgijoje, Zolderio trasoje, kur jis užėmė trečiąją ir septintąją vietas.
***
Prieš varžybas Belgijoje, Zolderio trasoje, vyko vienos dienos „Formulės-2“ testai. Bandymai praėjo sėkmingai, nes turėjau pakankamai laiko išbandyti įvairius bolido reguliavimus ir praleisti daugiau laiko už vairo. To man tikrai trūko. Šie testai, manau, davė man nepaprastai daug naudos. Prieš bandymus turėjau daug idėjų, kaip būtų galima pritaikyti bolidą prie savęs. Dalis pakeitimų pasiteisino, o dalis man netiko. Testų dienos pabaigoje su senomis padangomis buvau greičiausias, o su naujomis užėmiau antrąją vietą.
Kaip ir visada prieš pirmąją kvalifikaciją, penktadienį, turėjau dvi treniruotes. Abiejose treniruotėse užėmiau devintas vietas. Dauguma žmonių galvojo, kad visi pagreitėjo, o aš sustojau vietoje. Taip nebuvo. Pirmoje treniruotėje bandėme kitaip sureguliuoti bolidą, o antroje treniruotėje nenaudojau „boost“. Prieš kvalifikaciją jaučiausi labai stipriai, bet žinojau, kad kovoti dėl pirmosios startinės vietos bus sunku. Kvalifikacijos metu turėjau du komplektus naujų padangų, kaip ir kiti sportininkai. Su pirmuoju komplektu buvau antras ir nuo lyderio, tuo metu juo buvo Stonemanas, atsilikau 0,5 s. Su antruoju komplektu padangų pravažiavau net dešimt ratų. Šių metų „Avon“ padangos stipriai skiriasi nuo 2009 m. padangų. Pirmus tris ratus važiuojama lėčiau tam, kad padangų temperatūra kiltų palaipsniui ir tarp ketvirto-šešto rato padangos turi geriausią sukibimą. Nuo trečiojo iki pat dešimtojo rato važiavau labai stabiliai. Šeštame rate pradėjo slysti bolido priekis ir pagalvojau, kad nesugebėsiu pagerinti savo laiko, tačiau F2 bolide sportininkas gali reguliuoti priekinį sparną ir priekinį stabilizatorių. Padidinau priekio sparno kampą ir suminkštinau priekinį stabilizatorių. Po šių pakeitimų priekis ir toliau slydo, bet galėjau važiuoti greičiau. Pirmoje kvalifikacijoje likau antras, tačiau paskutiniame rate gerinau pirmąjį sektorių net 0,3 sek. ir to būtų užtekę pirmajai vietai, tačiau dėl geltonos vėliavos nebaigiau rato ir pasukau i boksus. Nuo lyderio atsilikau šiek tiek daugiau nei 0,2 sek.
Pirmose varžybose sustartavau gerai, tačiau būdamas išorinėje trasos dalyje praradau vieną vietą. Po trečiojo posūkio bandžiau lenkti Bailly, tačiau lenkimas nepavyko. Mūsų išėjimas buvo prastas, todėl Palmeris sugebėjo aplenkti mus abu. Po keturių posūkių buvau nukritęs jau į ketvirtą vietą, tačiau pirmojo rato pabaigoje pavyko atsilenkti Bailly. Nenaudodamas „boost“ labai iš lėto vijausi Palmerį, kuris tuo metu važiavo antroje vietoje. Tuo tarpu jis naudojo „boost“ ir bandė nuo manęs pabėgti. Maždaug po dešimties ratų į trasą išvažiavo saugos automobilis. Po pakartotinio starto važiavau arti Palmerio ir buvau tikrai garantuotas, kad jį aplenksiu, nes turėjau dar šešis „boost“ (varžybų pradžioje turima aštuonis). Tačiau, likus iki varžybų pabaigos mažiau nei dešimt ratų, pradėjo slysti galas, bolidas tapo nestabilus stabdant ir mano tempas krito. Šios problemos kilo dėl galinėje pakaboje įvykusio gedimo. Galiu džiaugtis, kad turėjau dar daug „boost“ ir naudodamas juos baigiau varžybas trečioje vietoje. Taigi, kalbant apie pirmas varžybas, džiaugiausi savo greičiu, deja, Stonemanas buvo 0,1-0,2 sek. per ratą greitesnis, tačiau labai liūdna, kad dėl techninio gedimo, kurių šiais metais turėjau labai daug, negalėjau varžybų baigti antroje vietoje.
Antroji kvalifikaciją vyko sekmadienio rytą. Ryte bėgiojant gan stipriai lijo, todėl maniau, kad pirmą kartą šiais metais teks važiuoti per lietų. Nepaisant stipraus rytinio lietaus ir gan šalto oro trasa spėjo išdžiūti. Kvalifikaciją pradėjau su senomis padangomis. Pravažiavus penkis ratus buvau trečioje vietoje, tačiau stipriai greitėjau ir jaučiau nepaprastą malonumą vairuojant bolidą, kurį pirmą kartą šiais metais pritaikiau prie savęs, o ne prie daugumos. Silverstone, Marrakeche, Monzoje nebuvo laiko per daug eksperimentuoti, todėl naudodavau beveik bazinę reguliaciją. Mano greitėjimą sustabdė techninis gedimas. Du aerodinaminiai elementai, kurie sukelia iki 136 kg papildomos prispaudžiamosios jėgos, dėl atsilaisvinusių varžtų stipriai sulinko ir nusidėvėjo. Sustojus mano mechanikas negalėjo šių aerodinaminių elementų pakeisti, todėl su naujomis padangomis buvo labai sunku važiuoti. Į greitus posūkius negalėjau greitai įvažiuoti, negalėjau laikyti vairo tiesiai, stabdymo taškai paankstėjo 10-20 m. Man pavyko pagerinti laiką, nes turėjau 3 „boost“, tačiau kvalifikacijoje užėmiau tik dešimtą vietą. Labai apmaudu, kad gedimai persekioja tada, kai bolidas tinkamai sureguliuotas ir pats važiuoji pilnu savo pajėgumu. Tačiau tai autosportas, gedimai pasitaiko dažnai. Nepaisant prasto rezultato nusiteikiau varžybom optimistiškai, nes buvau greitas.
Startuoti iš rikiuotės vidurio visada yra labai sunku. Rizika, kad pakliūsi į susidūrimą, stipriai padidėja. Negalima per daug rizikuoti prieš pirmąjį posūkį, nes dažniausiai nespėji sustoti, o jei labai saugais, tai kas nors įvažiuoja į tave. Antrose varžybose aš nusprendžiau daugiau rizikuoti, nes tikėjau, kad galiu baigti varžybas pirmame penketuke. Dalis žmonių, aišku, sakytų, kad geriau palaukti, nes jei esi greitas tai spėsi aplenkti, tačiau šioje trasoje labai sunku lenkti ir sportininkai važiuoja panašiu greičiu. Pirmose varžybose Stoneman buvo greitesnis vos 0,1-0,2 sek. per ratą ir to jam užteko įtikinamai laimėti. Po starto pakilau į septintąją vietą. Antrame rate, po ilgiausios tiesiosios, lenkiau De Marco. Nenorėjau ilgiau laukti, nes dažniausiai turi tik vieną progą. Stabdžiau nešvarioje trasos dalyje, tačiau nespėjau sustoti ir teko kirsti posūkį. Šis lenkimas buvo per daug optimistiškas. Kertant posūkį užvažiavau ant aukštų bortų. Iškart praradau vietą De Marco. Marinescu taip pat mane aplenkė, tačiau gan grubiai. Panašiai kaip Vettelis lenkė Webberį. Nebaigęs manęs lenkti uždarė man duris ir mes susilietėme ratais. Dėl šio incidento privalėjau atleisti akceleratorių ir todėl praradau dar vieną vietą Samarinui. Negana to, priekinių ratų suvedimas pasikeitė ir visų varžybų metu važiavau su netiesiu vairu. Kelis ratus važiavau atsargiau, nes reikėjo priprasti prie netiesaus vairo. Tuo metu prieš mane važiavo Samarinas. Jis buvo ženkliai lėtesnis už mane, tačiau aplenkti nebuvo lengva. Išnaudojau net 3 „boost“ tam, kad jį aplenkčiau. Aplenkęs Samariną visą likusį laiką vijausi priekyje esančius sportininkus, tačiau buvau tik 0,2 sek. greitesnis per ratą, todėl neužteko laiko, kad galėčiau kovoti dėl aukštesnės nei septintos pozicijos.
Taškų ir greičio atžvilgiu šis savaitgalis buvo pats sėkmingiausias, tačiau jokios sėkmės, daug gedimų. Šiose varžybose greičiu nusileidau tik Stonemanui. Bolidas buvo gerai sureguliuotas kvalifikacijos metu ir stabilus varžybų metu. Taip pat likau patenkintas savo greičiu, o svarbiausia jaučiau nepaprastą malonumą vairuodamas. Pirmuose trijuose etapuose niekaip negalėjau važiuoti laisvai, nes tiesiog nepritaikiau bolido sau. Dabar žinau kryptį, kuria turiu eiti ir su truputėliu sėkme galėsiu pagaliau kovoti dėl pergalės.
Už šias varžybas norėčiau ypač padėkoti Kūno Kultūros ir Sporto Departamentui, Lietuvos Vyriausybei ir, kaip visada, savo šeimai, treneriams, rėmėjams ir ištikimiems fanams, kurie atvyko pažiūrėti varžybų į Belgiją arba žiūrėjo per „Sport1“ ar „Eurosport“ kanalus. Kitos varžybos liepos 2-4 d. vyks Portugalijoje, Algarve trasoje – mano mėgstamiausioje trasoje. Tikiuosi, kad išsprendus finansines problemas galėsiu jose startuoti.