FIA siekia mažinti F-1 variklių kaštus ir priklausomybę nuo gamintojų

FIA technikos vadovas Nikolas Tombazis pripažino, kad „Formulė 1“ turi sumažinti variklių kūrimo kaštus ateityje, siekdama tapti mažiau priklausoma nuo automobilių gamintojų sprendimų.

Nors 2026 metų reglamentų pagrindas – beveik 50/50 galios pasidalijimas tarp vidaus degimo variklio ir elektros – nebuvo jo asmeninė idėja, būtent jo komanda turėjo šią koncepciją paversti realiai veikiančia trasoje. Tai pareikalavo daugybės kompromisų, ypač sprendžiant energijos panaudojimo ir įkrovimo problemas.

Kalbėdamas prieš Majamio „Grand Prix“, N. Tombazis pripažino, kad tokį reglamentų modelį iš esmės nulėmė tuo metu dominavusios automobilių pramonės kryptys. Tuomet gamintojai aiškiai deklaravo pereinantys prie visiškos elektrifikacijos ir atsisakantys vidaus degimo variklių.

„Akivaizdu, kad tai neįvyko taip, kaip buvo planuota. Elektrifikacija išlieka svarbi, tačiau ne tokiu mastu, kaip buvo prognozuota“, – teigė jis.

N. Tombazis taip pat pabrėžė, kad vienas svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų – perėjimas prie tvarių degalų, kurie gali tapti alternatyva visiškai elektrinei ateičiai.

Vis dėlto pagrindinė žinutė – „Formulė 1“ turi apsisaugoti nuo pernelyg didelės priklausomybės nuo gamintojų. Pasak FIA atstovo, sportas negali tapti „įkaitu“, jei automobilių kompanijos nuspręstų pasitraukti.

„Norime, kad gamintojai liktų šiame sporte, tačiau negalime būti situacijoje, kurioje jų sprendimai nulemtų mūsų ateitį. Todėl turime dirbti ties kaštų mažinimu“, – aiškino N. Tombazis.

Ateities reglamentai, kurie turėtų įsigalioti nuo 2031 metų, jau dabar yra aktyviai svarstomi. FIA ir „Formulė 1“ siekia, kad naujieji varikliai būtų pigesni kurti ir gaminti, o tai galėtų pritraukti ir nepriklausomus gamintojus.

Toks žingsnis ne tik sumažintų finansinę naštą, bet ir leistų sumažinti automobilių gamintojų įtaką techninėms taisyklėms.

Ekspertai sutaria, kad sprendimai dėl naujos variklių formulės turi būti priimti dar šiais metais, nes jų įgyvendinimas reikalauja ilgo pasiruošimo laikotarpio.

Tuo pačiu pripažįstama, kad didžiausias iššūkis – ne tik technologiniai sprendimai, bet ir gebėjimas numatyti, kaip per artimiausius metus keisis automobilių pramonės kryptys.