„Formulės-1“ istorijoje pastaruosius du dešimtmečius būta lenktynininkų, kurie iš pradžių didelės sėkmės pasiekė už vandenyno ir tik tada pateko į F-1 pasaulio čempionatą. Vienas iš tokių – Jacquesas Villeneuve‘as, 1995 metais tapęs CART serijos čempionu, įskaitant ir laimėtas „Indy 500“ lenktynes, o vėliau, 1997 metais jis iškovojo F-1 pasaulio čempiono titulą su „Williams“ komanda.
Antrasis pavyzdys – Juanas Pablo Montoya, kuris nors ir netapo čempionu „Formulėje-1“, bet du kartus – 2002 ir 2003 metais užėmė trečią vietą asmeninėje įskaitoje. Kolumbiečio sąskaitoje – 7 pergalės „Formulėje-1“, o iki to jis laimėjo mdaug lenktynių jau minėtoje CART serijoje įskaitant ir „Indy 500“ ir tai leido jam 1998 metais iš pirmo bandymo iškovoti titulą amerikiečių serijoje.
Tačiau abu, tiek Villeneuve‘as, tiek ir Montoya ankstyvoje karjeros stadijoje lenktyniavo Europos jaunimo čempionatuose. Juanas Pablo, kurio 18-metis sūnus Sebastjenas dabar važiuoja „Formulėj-3“, galvoja, kad jei sportininkas svajoja patekti į F-1, tai būtinai turi pereiti europietišką automobilių sporto mokyklą.
„Jei norite lenktyniauti kokiame nors atvirų ratų čempionate kur nors pasaulyje, svarbu pereiti europietiškas serijas, – kalbėjo Montoya. – Galvoju, kad lygis ten kur kas aukštesnis ir jei būsite konkurencingas Europoje, vadinasi, jūs galėsite sėkmės pasiekti bet kur.
Sebastjenas dabar lenktyniauja F-3 ir tai buvo sąmoningas pasirinkimas. Yra du variantai: arba rodote labai gerus rezultatus ir gaunate galimybę pereiti į F-1, arba jūsų rezultatai nėra tokie geri ir tada karjerą reikia tęsti kažkur kitur.
Bet jei jūs važiuojate iš tiesų labai šauniai, bet šansų pereiti į F-1 nebūna, tada reikia ieškoti alternatyvių variantų. Ateina toks momentas, kai reikia priimti sprendimus. Mūsų atveju arba mes patys kažką priimsime, arba jį priims kas nors kitas, pasiūlydamas priimtiną mums variantą“.