J. Todtas negrįš į „Ferrari“

Nepaisant šlovingos praeities, buvęs „Ferrari“ komandos vadovas ir FIA prezidentas Jeanas Todtas negrįš į italų ekipą.

Pranešama, kad „Ferrari“ valdybos pirmininkas Johnas Elkannas nesutiko, kad komanda vėl įdarbintų kadenciją baigusį FIA prezidentą J. Todtą, kuris praeityje ekipai vadovavo 1993-2008 m. Anksčiau prancūzui buvo numatyta „super konsultanto“ rolė, kuri būtų buvusi lyg tiltas tarp korporatyvinės ir F-1 „Ferrari“ veiklos dalių. Tai iš pradžių patiko ir J. Elkannui, ir komandos vadovui Mattia Binotto.

J. Todto sugrįžimas į „Ferrari“ būtų sukėlęs nemažai diskusijų, nes prancūzas tik praėjusių metų pabaigoje pasitraukė iš FIA prezidento posto. Reiktų nepamiršti, kad prieš kelis metus dalis F-1 komandų nenorėjo, kad FOM vadovu taptu dabartinis „Mercedes“ vadovas Toto Wolffas. Toks scenarijus ypač nepatiko „Ferrari“.

Šiuo metu „Ferrari“ gretose vyksta daug permainų, tačiau bent kol kas atrodo, kad tai neturi įtakos F-1 komandai. J. Todtas būtų galėjęs atstovauti komandai, informuodamas apie jos planus ir pažangą J. Elkanną ir taip nuimdamas dalį krūvio nuo ekipos vadovo M. Binotto. Tačiau, kaip pranešama, J. Elkannas, po diskusijų su kitais „Ferrari“ žmonėmis, persigalvojo ir nusprendė nepasirašyti sutarties su J. Todtu.

J. Todtas, vadovaudamas „Ferrari“ komandai praeityje, stipriai prisidėjo prie puikios M. Schumacherio eros. Šie du ir Rossas Brawnas buvo itin stipri trijulė, kuri kontroliavo komandą, tuo tarpu Luca di Montezemolo mėgavosi šlove ir ramiai vadovavo „Ferrari“, italų automobilių gamintojui.

R. Brawnui paskelbus, kad 2006 m. pabaigoje jis pasitrauks, L. di Montezemolo nusprendė faktiškai pakeisti M. Schumacherį, pastūmėdamas jį link pirmojo pasitraukimo iš F-1. Po kurio laiko pasitraukė ir J. Todtas. Ir tai padarė ne pačiomis geriausiomis sąlygomis.

L. di Montezemolo įgyvendino savo norą turėti labiau itališką komandą, bet kaip teigia ne vienas specialistas, taip išardė geriausią kada nors buvusią partnerystę „Formulėje-1“.

Kai 2009 m. J. Todtas tapo FIA prezidentu, cinikai purtė galvas ir kartojo nuvalkiotą anekdotą apie tai, kad FIA trumpinys, tai „Ferrari International Assistance“. Tačiau viskas buvo priešingai. Jų tarpusavio santykiai buvo toli gražu ne patys geriausi, nors kiekvienas iš jų žinojo, kokią žalą gali vienas kitam padaryti, todėl nesantaika niekada neiškilo į viešumą. Bet abiejų pusių santykiai buvo šalti.

Kai „Ferrari“ buvo prigauta dėl 2019 m. degalų srauto taisyklių interpretacijos, federacijai vis dar vadovavo J. Todtas. Prancūzas netgi atvirai pareiškė tikįs italų ekipos kalte, tačiau pripažino, kad nebuvo pakankamai įrodymų, kad būtų galima skirti diskvalifikaciją ar baudą. Galbūt vieną dieną sužinosime, kokios buvo FIA ir „Ferrari“ pasiekto „privataus susitarimo“ sąlygos, tačiau galime būti tikri, kad vyko daug karštų ir rimtų diskusijų.

Visa tai iliustruoja, kad santaikos F-1 nėra ilgalaikės, o sutarimai pasiekiami siekiant bendrų tikslų. Tačiau pabrėžiama, kad M. Binotto padėtis dabar yra visiškai unikali „Ferrari“ istorijoje.

Anksčiau ryšys su motinine bendrove „Fiat“ visuomet reiškė, kad komandos vadovo postas buvo toks pat saugus, kaip ir futbolo komandos vadovo postas. Šiandien „Fiat“ yra tik „Stellantis“ grupės dalis, kuri savo ruožtu priklauso holdingo bendrovei „Exor“. „Exor“ priklauso tik 24 proc. „Ferrari“ akcijų. Kadangi prieš kelerius metus „Ferrari“ buvo iš dalies privatizuota, ryšys su „Fiat“ nebėra toks glaudus, tad spaudimas F-1 komandai iš valdžios pusės sumažėjo. Todėl dabar ekipos vadovui turėtų būti lengviau sukurti stabilią aplinką, būtiną ilgalaikei sėkmei. Tokią aplinką, kokią J. Todtas, R. Brawnas ir M. Schumacheris buvo sukūrę tais laikais, kai „Ferrari“ dominavo F-1. Taigi, tai fantastiška galimybė M. Binotto pasiekti puikių rezultatų ir be jo senojo viršininko J. Todto pagalbos.