J. Verstappenas: Maxas yra geresnis už mane

Tradiciniame podkaste „Beyond the Grid“ Josas Verstappenas pasakojo apie savo darbą kartu su Michaeliu Schumacheriu „Benetton“ komandoje ir apie savo santykius su sūnumi Maxu...

Josas Verstappenas: „Kai tik Michaelis atsisėdavo prie vairo, jis iš karto rodydavo labai gerą greitį. Jis buvo stipresnis už mane, daug treniravosi ir tikslai žinojo, ką reikia daryti. Atrodo, kad aš nusileisdavau jam fiziniu pasiruošimu. Be to, komanda visiškai jį palaikydavo. Tai suprantama, nes jis laimėdavo lenktynes ir kovojo dėl titulo.

Po Ayrtono Sennos avarijos „Formulėje-1“ pasikeitė techninis reglamentas, visi bandymai būdavo skirti darbui su mašinomis, o ne tam, kad pasijustum užtikrintesnis ir galėtum važiuoti greičiau. Dabar komandos realiai padeda lenktynininkams, jei jie turi problemų, o tada joms būdavo vis vien.

Aš galėjau pasiekti ir daugiau, bet vis tiek esu patenkintas savo karjera, o dabar tuo, kaip lenktyniauja Maxas. Aš dėl nieko nesigailiu. Žinoma, jei turėčiau galimybę pradėti viską iš naujo, tai pasielgčiau kitaip: geriau pasiruoščiau, susirasčiau normalų trenerį, kur kas kruopščiau rinkčiausi ir pan. Apskritai, viskas prabėgo neblogai. Aš uždirbau pinigų ir užbaigęs karjerą, visiškai susikoncentravau ties Maxu. Ir tai suveikė.

Aš pakankamai anksti supratau, kad Maxas turi kažką ypatingo. Jam buvo 7 metai, jis lenktyniavo kartinguose ir tada aš pastebėjau jo talentą. Jo pirmasis ratas prieš lenktynes dar su šaltomis padangomis būdavo viena sekunde geresnis nei visų likusiųjų. Jis puikiai jaučia mašiną, tai dabar gana lengva pastebėti šlapioje trasoje, kai sukibimo trūksta.

Maxas nuo mažumės domėjosi lenktynėmis. Aš planavau jį pasodinti prie karto vairo šešerių metų. Bet vieną kartą jis atvažiavo į kartodromą su savo motina, pamatė jame vaikiną`, jaunesnį už save ir iš karto panoro lenktyniauti. Tada jam buvo 4,5 metų. Aš niekada nepasakojau Maxui, kokia trajektorija reikia važiuoti – jis tai jau žinojo, kadangi nuolat žiūrėdavo lenktynes. Jis yra kur kas geresnis už mane.

Tarp mūsų – pasitikėjimo santykiai ir aš abejoju, jog Maxas vieną kartą panorėtų juos sugriauti, nes aš anksti paleidau jį gyventi savo gyvenimą. Bet visuomet įdėmiai jį seku. Be to, aš esu čia ne tam, kad nuolat jį kritikuočiau: „Maxai, tu neturėtum taip elgtis“. Aš paprasčiausiai norėčiau jį išmokyti gero.

Šiais metais Maxas puikiai pasirodo. Jis supranta, jog turi siekti rezultato ir uždirbti taškus, kadangi jis yra komandos lyderis. Mūsų santykiai su „Red Bull“ yra labai geri. Man atrodo, visa esmė yra tame, kad visuomet sakome tai, ką galvojame. Mes niekada neturėjome problemų su Helmutu Marko. Jis mato, jog mes žinome, ką darome. Jei pilotas pasiekia sėkmės, tai supaprastina santykius su Helmutu. O Maxas „Red Bull“ ekipoje yra tam, kad nugalėtų, o ne finišuotų antras.

Lenktyniauti kartu su Maxu? Abejoju, kad tai kada nors įvyks. Nepasakyčiau, kad aš galutinai užbaigiau karjerą, bet dabar tai gerčiau yra hobis. Kartais aš atsisėdu prie vairo, bet tai darau tik savo malonumui. Aš nelenktyniavau jau 9 metus. Aš nejaučiu nostalgijos automobilių sportui, kadangi Maxas suteikia man džiaugsmo ir adrenalino. Man labai įdomu stebėti savo sūnų – aš labiau jaudinuosi, nei pats atsisėsdamas prie vairo“.