Juri Sudheimer apie antifrizus ir aušinimo skysčius: variklio apsauga nuo perkaitimo ir korozijos

Įmonė UAB „SCT Lubricants“, įsikūrusi Klaipėdoje, Lietuvoje, gamina platų aušinimo skysčių asortimentą įvairioms klimato sąlygoms ir variklių tipams. Kaip pažymi SCT įmonių grupės įkūrėjas Juri Sudheimer, tinkamas aušinimo skysčio pasirinkimas ir jo keitimas laiku yra ne mažiau svarbus nei kokybiška variklio alyva. Statistika rodo, kad daugiau nei 90 proc. variklio gedimų, susijusių su perkaitimu, kyla dėl netinkamo ar nekokybiško aušinimo skysčio naudojimo.

Nuo tada, kai 2003 metais buvo įsigyta gamykla Klaipėdoje ir vėliau įvykdyta plataus masto modernizacija, įmonė nuolat plečia aušinimo skysčių asortimentą. Gamykla, užimanti 10 hektarų plotą ir turinti daugiau nei 200 talpyklų, kurių bendra talpa siekia 40 mln. litrų, gamina visų šiuolaikinių tipų antifrizus MANNOL (prekės ženklas priklauso Juri Sudheimer): neorganinius, organinius,  hibridinius ir lobridinius. 2012 metais buvo pastatyta moderni mokslinių tyrimų laboratorija, kurioje kiekviena gaminio partija tikrinama trijų pakopų kokybės kontrolės sistema, atitinkančia ISO 9001 ir ISO 14001 standartus.

Verslo plėtros direktorius Erik Sudheimer pažymi, kad šiuolaikinių aušinimo skysčių kūrimas reikalauja kompleksinio požiūrio – svarbu užtikrinti ne tik apsaugą nuo užšalimo ir perkaitimo, bet ir efektyvią apsaugą nuo korozijos, kavitacijos bei nuosėdų susidarymo. 

Kas yra antifrizai ir aušinimo skysčiai?

Antifrizas (angl. antifreeze) ir aušinimo skystis (angl. coolant) dažnai painiojami, tačiau tai nėra tas pats.

Variklio aušinimo skystis – tai vandens, etilenglikolio (ethylene glycol) arba propilenglikolio (propylene glycol) ir priedų mišinys. Šis skystis apsaugo aušinimo sistemą nuo užšalimo stipriame šaltyje ir nuo perkaitimo karštyje.

Etilenglikolis arba propilenglikolis – tai aušinimo skysčio pagrindas, kuris mažina užšalimo temperatūrą (tiksliau – kristalizacijos temperatūrą) ir kelia virimo temperatūrą, nes aušinimo skystis gali įkaisti ir virš 100 °C.

Aušinimo skystis yrai jau paruoštas tirpalas, kuris pilamas į variklį. Tai distiliuoto ar demineralizuoto vandens ir koncentrato mišinys. Aušinimo skysčio negalima ruošti naudojant paprastą vandentiekio vandenį!

Antifrizas – tai koncentratas, sudarytas iš glikolio ir priedų mišinio.

Kur problema?

Apie 33–40 proc. energijos, išsiskiriančios degimo metu variklyje, pašalinama aušinimo sistema. Kadangi pašalinamo šilumos kiekis toks didelis, net ir menki aušinimo sistemos sutrikimai gali rimtai paveikti variklio šiluminę pusiausvyrą. Todėl viena iš dažniausių variklio gedimų priežasčių yra aušinimo sistemos neveikimas, dėl kurio variklis perkaista. Perkaitimas – tai viena rimčiausių automobilio variklio problemų. Specialistai teigia, kad daugiau nei 90 proc. perkaitimo sukeliamų variklio gedimų atsiranda dėl netinkamo ar prasto aušinimo skysčio naudojimo.

Variklio dalys ir alyvos yra sukurtos veikti tam tikrame temperatūrų diapazone, jį viršijus alyva suyra, o variklio detalės deformuojasi. Tipinės perkaitimo pasekmės – sumažėjusi kompresija dėl stūmoklio žiedų elastingumo praradimo arba cilindrų galvutės deformacijos bei stūmoklių užstrigimas cilindruose, galintis sukelti visišką variklio sugadinimą.

Kas dar gali nutikti?

• Kodėl korozija tokia pavojinga? Korozijos sluoksnis ant radiatoriaus ir variklio kanalų sienelių tampa šilumos izoliatoriumi, nes metalų druskų šiluminis laidumas yra 50 kartų mažesnis nei metalo. Dėl to variklis blogiau išskiria šilumą – radiatoriaus veikimas primena kailinius, variklis perkaista. Jei aušinimo skystyje yra rūdžių dalelių arba korozijos produktų, gali užstrigti termostatas, užsikimšti radiatorius, sugesti pompos sparnuotė ar guoliai.
• Nuosėdos. Netinkamos ar nekokybiškos aušinimo medžiagos bei jų nepakeitimas laiku gali sukelti nuosėdų susidarymą. Kietos dalelės, judėdamos kartu su skysčiu, veikia kaip abrazyvas, gadina aušinimo sistemą iš vidaus, blogina šilumos mainus ir dar labiau skatina korozijos procesus.
• Fizinės kavitacijos esmė – oro burbuliukų susidarymas ir jų sprogimas skystyje dėl slėgio sumažėjimo. Tai mikrosprogimai. Nors kavitacijos principas naudojamas, pavyzdžiui, papuošalų valymui ultragarsinėse vonelėse, varikliuose jis pavojingas: burbuliukų sprogimai prie metalo išmuša mažytes daleles, susidaro duobutės, kurios plečiasi, sukeldamos eroziją, o vėliau ir kiaurymes.

Iš ko sudarytas antifrizas?

1. Mono etileglikolio pagrindas – sudaro 90–95 proc. aušinimo skysčio koncentrato.

• Etilenglikolis – užtikrina, kad variklio skystis neužšaltų šaltyje ir neišgaruotų nuo karščio. Vienas pagrindinių trūkumų – etilenglikolis oksiduoja ir pažeidžia metalą, todėl jo savybės gerinamos naudojant pažangius priedus. Be to, jis nuodingas.
• Propilenglikolis – alternatyva etilenglikoliui, pasižymi didesniu klampumu, geresniu šilumos perdavimu ir yra ekologiškesnis. Jis naudojamas maisto, kosmetikos, tabako gaminiuose, vaistuose, dažuose, e cigaretėse, taip pat alaus ir vyno gamyboje ar šildymo sistemose.
• Priedai – apie 5–8 koncentruotame antifrize. Antikoroziniai inhibitoriai čia atlieka pagrindinį vaidmenį – mažina oksidaciją ir korozijos riziką. Įvairiuose regionuose naudojami skirtingi priedai: Azijoje dažniausiai organiniai ir fosfatai, Europoje – silikatų ir organinių junginių deriniai. Į antifrizą taip pat pridedama antikavitacinių, putų slopinimo, tepimo priedų ir dažiklių, kurie leidžia lengviau atskirti skysčių rūšis ir nustatyti nuotėkius.
• Vanduo – iki 5 koncentruotose skysčiuose.

Iš ko sudarytas aušinimo skystis?
Aušinimo skystis, pilamas tiesiai į variklį, yra pusiau praskiestas antifrizas. Švelniomis eksploatavimo sąlygomis antifrizo koncentracija mažesnė, o atšiauresnėmis – didesnė. Bendras aušinimo skystyje esančio antifrizo kiekis turėtų būti nuo 33 iki 67 proc.

Užšalimo temperatūra, priklausomai nuo antifrizo koncentracijos:

• 40 antifrizo ir 60 proc. vandens – apie –30 °C;
• 50 antifrizo ir 50 proc. vandens – apie –40 °C;
• 60 antifrizo ir 40 proc. vandens – apie –50 °C.
  Koncentruotas antifrizas užšąla maždaug prie –13–17 °C, todėl koncentrato pilti tiesiai į variklį negalima.

Antifrizą geriausia skiesti distiliuotu vandeniu, nors kai kurie gamintojai leidžia naudoti ir demineralizuotą. Bet kokiu atveju reikia laikytis proporcijų, nurodytų ant pakuotės ar automobilio instrukcijoje. Paprastas vandentiekio vanduo netinka, nes jame esančios druskos ir mineralai gali sukelti nuosėdas, kalkėjimą ir koroziją aušinimo sistemoje.

Kas nutiks, jei naudosite netinkamą ar prastos kokybės aušinimo skystį variklyje?Kaip ir naudojant netinkamą variklio alyvą, netinkamas aušinimo skystis gali rimtai pažeisti automobilį. Tai gali pagreitinti radiatoriaus koroziją, pažeisti vandens siurblį, galvutės tarpinę ir kitus svarbius komponentus, galiausiai sukeldamas variklio perkaitimą, brangų remontą ir sutrumpindamas jo tarnavimo laiką.