Kelių eismo taisyklių pakeitimai nuo 2022 m. sausio 1 d. (18)

Kelių eismo taisyklių pakeitimai nuo 2022 m. sausio 1 d.
logo Lapkričio 24 d. 12:59, policija.lrv.lt

Kaip praneša Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, nuo 2022 metų sausio 1 d. įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių pakeitimai, kuriais įtvirtinama nauja eismo organizavimo tvarka.

Avarinio koridoriaus sudarymas specialiosioms transporto priemonėms

Keliuose bus pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas, pagal kurį vairuotojai:
•    keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi privalės duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn;
•    keliuose su daugiau nei po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi – kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės trauksis kairėn, o transporto priemonės, esančios dešiniau, – trauksis dešinėn (taikoma, kai specialios transporto priemonės atvažiuoja ta pačia kryptimi). 

Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 m, todėl jeigu kelyje važiuoti viena kryptimi yra skirtos dvi siauros eismo juostos ir negalima sudaryti pakankamo pločio avarinio koridoriaus, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus šio kelio ruožo įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas. Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.

Paspirtukų be variklio eismo tvarka

Siekiant didesnio aiškumo, tikslinamas KET vartojamas terminas „paspirtukas“ – dauguma elektrinių paspirtukų priskiriami motoriniams dviračiams (galia iki 1 kW, maksimalus greitis iki 25 km/h), o pagal KET nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. 

Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomi pėstiesiems skirti KET reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, KET 37 ir 48.7 punktuose aiškiai įvardijama, kad nuostata taikoma paspirtukams be variklio.

Eismo tvarka dviračių tako ir važiuojamosios dalies susikirtime

Pakeitimu akcentuojama, kad dviračių tako (ar bendro pėsčiųjų ir dviračių tako) ir važiuojamosios dalies susikirtime, kai yra pirmumo kelio ženklai, eismo dalyviai privalo vadovautis kelio ženklais (pvz., kelio ženklu „Duoti kelią“). 

Važiavimas dviračiu važiuojamąja dalimi

Iš esmės KET reguliavimas dėl dviratininkų važiavimo važiuojamąja dalimi nepasikeitė – galimybė važiuoti važiuojamąja dalimi nėra panaikinta, ja galima pasinaudoti esant tokioms sąlygomis: dviratininkas visų pirma privalo rinktis jam skirtą infrastruktūrą (važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis), jei tokia yra, o kur jos nėra, privalo važiuoti kelkraščiu su asfalto arba betono danga. 

Kai kelyje nėra tam skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu dviračių takas ar kita dviratininkams pritaikyta infrastruktūra nutrūksta, nėra tinkamo kelkraščio, dviratininkas gali rinktis – važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta. 

Draudimas važiuojančio mokyklinio autobuso vairuotojui naudoti specialiąsias šviesas 

Pasitaiko atvejų, kai mokykliniai autobusai važiuoja įsijungę įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas, nors pagal KET nuostatas jos turėtų būti naudojamos tik mokinių laipinimo metu. Pakeitimuose nurodoma, kad šviesos gali būti naudojamos tik mokinių įlaipinimo ir išlaipinimo metu, o mokykliniam autobusui pradėjus važiuoti šviesos turi būti išjungtos. 

Eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose 

Dėl vykusių diskusijų, pasitaikiusių klaidinančių interpretacijų ir skirtingų nuomonių dėl eismo tvarkos bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose iškilo poreikis tikslinti KET reikalavimus. KET pakeitimais aiškiau reglamentuojama eismo situacija, kuri susidaro greitėjimo juosta į transporto srautą ketinančiam įsilieti (persirikiuoti) vairuotojui. Pagal KET 112 punktą toks vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui. Jei greitėjimo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neketina persirikiuoti, įsilieti į gretimoje eismo juostoje judantį transporto srautą, o tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta, kuri iš greitėjimo juostos pereina į lėtėjimo juostą, tokioje situacijoje kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.

Posūkis į kairę ir lenkimas 

Skirtingai nuo KET 157 punkto, kuriame nustatyta, kad sankryžoje į kairę sukantis vairuotojas privalo praleisti lenkiančias transporto priemones, KET 109 punkte, kuris kalba apie posūkį į kairę ne sankryžoje, tokio reikalavimo sukančiam vairuotojui nebuvo. KET pakeitimais siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje.

Pagal naują tvarką vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.

Važiavimo greitis keliuose, kuriuose leistinas greitis padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais

Eismo dalyviams dažnai kyla klausimų, kokiu greičiu galima važiuoti kelyje, kuriame leistinas greitis padidintas atitinkamais kelio ženklais. KET 129 ir 131 punktai nustato važiavimo greičius šalies keliuose gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje bendruoju atveju, t. y. kai kelio ženklai nenumato kitaip. KET 133 punktas nustato atvejį ir sąlygas, kada KET 129 ir 131 punktuose nustatyti važiavimo greičiai atitinkamais kelio ženklais gali būti padidinti. Kelių ruožuose, kur policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis yra padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus, transporto priemonių vairuotojai turi vadovautis kelio ženklų reikalavimais, bet neviršyti KET 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatyto maksimalaus leistino greičio.

Pavyzdžiui, rekonstruota kelio A14 Vilnius-Utena atkarpa (16 km) nėra automagistralė ar greitkelis, bet joje nustatytas 110 km/h leistinas greitis. Bendruoju atveju, kai nėra kelio ženklų, autobusais keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu. Pagal pakeisto KET punkto nuostatas rekonstruoto kelio A14 atkarpoje autobusas gali važiuoti šiai transporto priemonei KET nustatytu maksimaliu leistinu greičiu, t. y. 100 km/h leistinu greičiu (bendruoju atveju taikomu automagistralėse).

Skaityti antrą puslapį apie kelių eismo taisyklių pakeitimus nuo 2022 m. sausio 1 d.


Komentarai (18)
mirka3
IP: cdc89c5 | 12/02 01:02 Atsakyti
kart
12/01 19:47

Neprivalau atsakyti už kiekvieną kitą vairuotoją kelyje. O toks šoferis, kuris negeba posukio signalo įsijungti prieš atlikdamas veiksmą ir kuris lėtina eismą be jokios priežasties(nerodo posukio, nėra kliūties) regitroje teisių neišlaikytų. Turėtum tą puikiai žinoti, tad kam čia apsimetinėti.

Bet išlaiko ir sėkmingai dalyvauja eisme, taip kad nzn., ką aš turėčiau žinoti. Būtų mano valia, tokie posūkių nerodytojai, kaip ir neatsargiai, neatsakingai ar piktybiškai akli vairuotojai, žiūrintys tik savo pirmenybę ir teisumą, negautų teisių, nes kelyje jie yra tokie patys kamikadzės kaip posūkių nerodytojai. Tačiau aš visgi linkėčiau nevažinėti aklai, žiūrėti ne tik ženklus ar kas kur posūkį parodė į kairę, bet nuvažiavo nebūtinai tiesiai kaip anekdote.
kart
IP: ff4c1cb | 12/01 19:47 Atsakyti
mirka3
12/01 17:34

O be posūkio niekaip nepavyksta suprasti, ką moliūgas ketina daryti ir jo sulėtėjęs greitis nėra matomas? P.s. posūkio nerodytojas 99 proc yra Jūsų supratimo "vienas kelyje" antrininkas, nes matote ko kitas nepadarė, bet nesugebate pamatyti, kaip neatsargiai (dėl to lengvabūdiškai neatsakingai), priklausomai nuo kitų klaidų, važiuojate pats. Kaip sakoma, tas tokį sutiko.

Neprivalau atsakyti už kiekvieną kitą vairuotoją kelyje. O toks šoferis, kuris negeba posukio signalo įsijungti prieš atlikdamas veiksmą ir kuris lėtina eismą be jokios priežasties(nerodo posukio, nėra kliūties) regitroje teisių neišlaikytų. Turėtum tą puikiai žinoti, tad kam čia apsimetinėti.
mirka3
IP: cdc89c5 | 12/01 17:34 Atsakyti
kart
12/01 15:18

Taip, avarijų tokiose situacijose galima išvengti įjungiant posūkį dar prieš pradedant lėtėti. Tada ir lenkimų sąnkryžose bus mažiau 👍
Bėda tame, kad tokie ne tik pradeda vilktis iki sąnkryžos likus keliem šimtam metrų be jokių įspėjamųjų ženklų, bet dar ir dažnai į veidrodėlį nepasižiūri, nes galvoja, jog vilkdamiesi ant 35km/h turi pirmumą.

O be posūkio niekaip nepavyksta suprasti, ką moliūgas ketina daryti ir jo sulėtėjęs greitis nėra matomas? P.s. posūkio nerodytojas 99 proc yra Jūsų supratimo "vienas kelyje" antrininkas, nes matote ko kitas nepadarė, bet nesugebate pamatyti, kaip neatsargiai (dėl to lengvabūdiškai neatsakingai), priklausomai nuo kitų klaidų, važiuojate pats. Kaip sakoma, tas tokį sutiko.
kart
IP: ff4c1cb | 12/01 15:18 Atsakyti
mirka3
12/01 15:08

Tas moliūgas ne velkasi, o artėja prie posūkio ir žvalgosi, nes įvertina visas aplinkybes, kartais būna nepastebi kregždutės. Tuo tarpu toks ponas kaip Jūs negali to suprasti, nes labai skuba ir visi jam yra moliūgai, kuriuos reikia aplenkti. Vieną dieną prisiskraidysit, kas dažnai ir nutinka britvininkams. Geras vairuotojas ne tik žino ženklus, bet visų pirma stebi aplinką ir modeliuoja galimas netikėtas situacijas, mato eismą, jaučia, kur kitas vairuotojas elgiasi neadekvačiai ar yra sudėtingose aplinkybėse. Tuo tarpu prastam vairuotojui labai svarbi trauka, manevringumas, max stabdymo galimybės. Jis tai gazuoja, tai kerta ant stabdžių... Avarijų dažnai galima išvengti, net ir kai kitas suklysta. Kelio ženklas dar ne viskas.

Taip, avarijų tokiose situacijose galima išvengti įjungiant posūkį dar prieš pradedant lėtėti. Tada ir lenkimų sąnkryžose bus mažiau 👍
Bėda tame, kad tokie ne tik pradeda vilktis iki sąnkryžos likus keliem šimtam metrų be jokių įspėjamųjų ženklų, bet dar ir dažnai į veidrodėlį nepasižiūri, nes galvoja, jog vilkdamiesi ant 35km/h turi pirmumą.
mirka3
IP: cdc89c5 | 12/01 15:08 Atsakyti
kart
11/27 00:21

Vat, kad tokius kaip tave reikia išimti iš eismo, tai tikrai. Ne tik, kad perskaityti nesugebi, bet ir KET nelabai išmanai. Lenkti sankryžose, kur nėra tą daryti ribojančių ženklų ir dabar buvo galima.

Bet aš pastebėjau, jog daug kiaušingalvių net nežino tokio dalyko. Ne kartą tekę kirsti per stabdžius, kai koks moliūgas vilkdavęsis priekyje staiga sugalvoja sukti būtent tada, kai tu išėjęs jau ant lenkimo.

Tas moliūgas ne velkasi, o artėja prie posūkio ir žvalgosi, nes įvertina visas aplinkybes, kartais būna nepastebi kregždutės. Tuo tarpu toks ponas kaip Jūs negali to suprasti, nes labai skuba ir visi jam yra moliūgai, kuriuos reikia aplenkti. Vieną dieną prisiskraidysit, kas dažnai ir nutinka britvininkams. Geras vairuotojas ne tik žino ženklus, bet visų pirma stebi aplinką ir modeliuoja galimas netikėtas situacijas, mato eismą, jaučia, kur kitas vairuotojas elgiasi neadekvačiai ar yra sudėtingose aplinkybėse. Tuo tarpu prastam vairuotojui labai svarbi trauka, manevringumas, max stabdymo galimybės. Jis tai gazuoja, tai kerta ant stabdžių... Avarijų dažnai galima išvengti, net ir kai kitas suklysta. Kelio ženklas dar ne viskas.
niuniu
IP: 1688de3 | 11/29 19:17 Atsakyti
Del dabartiniu taisykliu , apsisukant sankryzoje: LRT policijos atstovas isaiskino , kad reikia vadovautis sviesaforo signalais
https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/1244948/kaip-apsisukti-sviesoforu-reguliuojamoje-sankryzoje-avarijos-kaltininku-galite-tapti-net-vaziuodami-per-zalia
Vistiek neaisku man yra, del pacioje paveikslelyje pavaizduotos situacijos.
https://www.lrt.lt/img/2020/10/06/735330-201371-756x425.jpg
Visose keturiose schemose, abu vairuotojai mato tik savo sviesofora ir fiziškai negali matyti kito vairuotojo sviesaforo. Kad ir pirmoje schemoje , jeigu esu apacioje, is , kur man žinoti, koks sviesoforo signalas sviecia viršuje esančiam ir norinčiam apsisukti vairuotojui. Jie abu nemato vienas kitos sviesoforu signalu, ir negali žinoti , koks signalas kuriam dega.

Kaip vadovautis , nematant kitoje puseje esancio sviesaforo?
Ministerijos debikai
IP: 0577d26 | 11/27 19:52 Atsakyti
Sukančio į kaire lenkimas privalo buti uzdraustas, taip ir yra saygiausiose šalyse. Kaip iki šiol ministerijos proto bokštams nedaeina?
Gince
IP: 8f0bc3b | 11/27 09:08 Atsakyti
Feliksas
11/26 08:39

Leidimas lenkti automobilius sankryžoje yra nesamonių nesamonė, kaip įrodysi kada pradėjo lenkti automobilį sukanti kairėn.

Video registratorius ir advokatas kietas tik padėtų... teoriškai, natūroj gali gaut ir kulką į kaktą.
kart
IP: ff4c1cb | 11/27 00:35 Atsakyti
Feliksas
11/26 08:39

Leidimas lenkti automobilius sankryžoje yra nesamonių nesamonė, kaip įrodysi kada pradėjo lenkti automobilį sukanti kairėn.

Miestuose prie sankryžų dažnai buna perėjos, per kurias lenkti negalima ir taip. Kitose vietose būna dažniausiai ištisinės. O dėl užmiesčių tai nereikia sekti pasakų, jog niekas nesat lenkę tose vietose, kur kelias kertasi su šalutiniu ir t.t. :))
kart
IP: ff4c1cb | 11/27 00:21 Atsakyti
raiga
11/26 17:28

POSŪKIS Į KAIRĘ IR LENKIMAS - va čia tai "kelių huliganų" gėris. Po įsigaliojimo autoįvykių draudiminių bus bele kiek. Ką rūko tokių nesamonių kūrėjai?

Vat, kad tokius kaip tave reikia išimti iš eismo, tai tikrai. Ne tik, kad perskaityti nesugebi, bet ir KET nelabai išmanai. Lenkti sankryžose, kur nėra tą daryti ribojančių ženklų ir dabar buvo galima.

Bet aš pastebėjau, jog daug kiaušingalvių net nežino tokio dalyko. Ne kartą tekę kirsti per stabdžius, kai koks moliūgas vilkdavęsis priekyje staiga sugalvoja sukti būtent tada, kai tu išėjęs jau ant lenkimo.
×

TOP naujienos

F-1.lt pulsas