L. Hamiltonas: norėčiau padaryti pertrauką, bet...

Lewisas Hamiltonas dalyvavo populiarioje BBC One TV laidoje „Graham Norton show“. Populiarus Didžiojoje Britanijoje laidų vedėjas Grahamas Nortonas, plojant publikai, pasitiko šešiskart pasaulio čempioną ir atsiprašęs už kvailą klausimą, linksmai pasidomėjo: „Jei jau čempiono titulas iškovotas, tai kokia prasmė dalyvauti likusiose sezono lenktynėse? Gal jau atėjo laikas pailsėti ir leisti sau šampano taurę“?

Bet Lewisas atsakė gana rimtai: „Sezonas „Formulėje-1“ yra labai ilgas, mes pradedame treniruotis sausį, vasarį startuoja bandymai, pirmosios lenktynės vyksta kovą, o čempionatas užsibaigia tik gruodžio pradžioje. Žinoma, aš su malonumu padaryčiau pertrauką ir man norėtųsi praleisti paskutines dvejas sezono varžybas. Titulą aš jau laimėjau, čempionatą komandinėje įskaitoje mes taip pat iškovojome, bet aš ir toliau noriu laimėti lenktynes.

Galima pasakyti, dabar važiuoju jau tik dėl savo malonumo. Spaudimas užnugaryje, aplinka kur kas ramesnė ir šiose dvejose paskutinėse lenktynėse aš galiu dar kai ko išmokti, išbandyti ką nors naujo – tai gali būti naudinga kitais metais“.

Toliau šou vedėjas pasidomėjo: „Atrodo, visiems varžovams karštligiškai norisi jus aplenkti. Ar tai nereiškia, jog būti Lewisu Hamiltonu tampa vis pavojingiau?

„Ne, nemanau, - atsakė „Mercedes“ pilotas. – Norite tikėkite, norite – ne, bet dabar aš antras pagal amžių lenktynininkas „Formulėje-1“, tuo tarpu kai čempionato naujokams po 19-20 metų. Natūralu, jog aš tapau savotišku taikiniu, bet kai pradėjau lenktyniauti, būdamas 8-erių metų, aš važiavau 44 numeriu. Ir nors pastaraisiais metais esu pasaulio čempionas ir ant mano mašinos turėtų būti numeris 1, aš iki šiol lenktyniauju su 44 numeriu. Kiekvienus metus pradedu su jausmu, tarsi pradedu nuo švaraus lapo, tarsi nesu čempionas, bet labai noriu juo būti.

Apkrovos, kurios mums tenka sezono metu, labai didelės norint važiuoti pačiu aukščiausiu lygiu, todėl tenka kai ką aukoti. Treniruotės atima labai daug laiko, tu pusmetį nematai šeimos, draugų ir ateina momentas, kai tu nenori daugiau tiek aukotis“.

Hamiltonas taip pat pabrėžė, kad mūsų laikais jauni pilotai, kurie svajoja apie pasaulinę šlovę, bet neturi rimtos finansinės paramos, yra kur kas sunkesnėje padėtyje nei tais metais, kai jis pradėjo karjerą.

„Tėvas išleido 20 tūkst. svarų mano pirmaisiais metais kartinge ir kelis kartus buvo užstatęs namą, - sakė pasaulio čempionas. – Bet dabar viskas tapo kur kas brangiau. Dabar visame automobilių sporte labai mažai sportininkų iš darbininkų šeimų, jei apskritai jų yra. Dabar ten – tik vaikinai iš turtingų šeimų.

Aš turiu draugą, kuris jau buvo atsidūręs ant „Formulės-1“ slenksčio, bet jį aplenkė vaikinas su dideliais pinigais ir šansas buvo prarastas. Žodžiu, man norėtųsi, kad viskas kaip nors sugrįžtų prie ištakų. Man labai norėtųsi padirbėti su FIA ir F-1, kadangi jie gali daryti dėl to kur kas daugiau. Automobilių sportas neturėtų būti toks brangus. Norėčiau, kad galimybių lenktyniauti talentingiems vaikams būtų kur kas daugiau“.