M. Schumacheris – įtakingiausias žmogus „Formulėje-1“

Dešimt dienų oficialiame „Formulės-1“ puslapyje vyko sirgalių apklausa, kurie rinko patį įtakingiausią sporto žmogų per visą pasaulio čempionato istoriją. Į balsavimo finalą pateko buvęs „Formulės-1“ komercinių teisių valdytojas Bernie Ecclestone‘as ir pats tituluočiausias visų laikų lenktynininkas – septyniskart pasaulio čempionas Michaelis Schumacheris.

„Formulės-1“ 70- mečio dieną, gegužės 13 d., buvo susumuoti balsavimo rezultatai – su 61 proc. balsų laimėjo Michaelis Schumacheris. Už B. Ecclestone‘ą balsavo 39 proc. skaitytojų.

Pakeliui į finalą Schumacheris laimėjo prieš Niki Laudą (56 proc. prieš 44), Ayrtoną Senną (52 prieš 48 proc.), Juaną Manulelį Fangio (72 ir 28) bei Enzo Ferrari (54 prieš 46 proc.).

Britų ekspertas Markas Hughesas paaiškino, kodėl M. Schumacherį galima iš tiesų vadinti pačiu įtakingiausiu žmogumi visoje „Formulės-1“ istorijoje: „Michaelio Schumacherio statusas yra kažkuo didesnis nei jo lenktyniniai rekordai. Jo įtaka siekia kur kas platesnius vandenis nei lenktynių trasa.

Jis išnaudodavo mokėjimą pilotuoti bolidą savo likimui keisti. Jis buvo kažkuo daugiau nei samdomas komandos darbuotojas ir šios savybės leido jam ne tik sutikti pereiti į „Ferrari“ iš „Benetton“, bet ir tai padaryti Michaelio sąlygomis, kartu pasiimant ir kitus „Benetton“ sėkmės specialistus – Rossą Brawną ir Rory Byrne.

Jeanas Todtas pripažino, jog Michaelis matė, kaip turėtų atrodyti „Ferrari“ ateitis, kaip turėtų dirbti komanda. Tai leido Skuderijai iš glamūrinio nevykėlio transformuotis į didingą F-1 komandą, kurią tik yra matęs sporto pasaulis.

Toks užtikrintumas ir tvirtas charakteris leido Michaeliui „Ferrari“ ekipai diktuoti savo sąlygas ir tai atrodė keistai. Pati įtakingiausia „Formulės-1“ komanda paklusdavo savo piloto norams, kurį jie laikė tikru gelbėtoju. Istorija parodė, kad visi buvo teisūs.

Metodai, kuriuos jis naudojo, norėdamas suburti komandą aplink save, nebuvo diktatoriški. Kaip ir „Benetton“, Michaelis užmezgė draugiškus ryšius su visais darbuotojais, atsiminė jų vardus, klausinėjo apie šeimas, žinojo jų gimimo dienų datas. Savo ruoštu  visi jie duodavo Michaeliui viską, ką galėdavo, kad pilotas galėtų iš bolido išspausti viską.

Jo darbingumas ir fizinis pasirengimas buvo visai kitokio tiems laikams lygio. Jo asmeninių ir organizacinių procesų supratimas tarnavo sėkmei – jis giliai suprato mašinos ypatumus, o tai padėjo dirbant su lenktynių inžinieriais.

Michaelį dievino jo aplinka, bet dažniausiai nemėgdavo varžovai. Tai buvo dėl jo požiūrio: „Kas ne su manimi, tas – prieš mane“. Tokia nuostata vedė prie to, kad trasoje su visais jis elgdavosi negailestingai. Naujos sportinės taisyklės tuo metu buvo įvedamos tik dėl to, jog norėta išvengti incidentų, kuriuos Schumacheris išprovokuodavo kovodamas „ratas į ratą“. Tačiau jis beveik visada surasdavo būdus apeiti taisyklių formuluotes, lygiai taip pat „Ferrari“ inžinieriai išmoko apeiti techninį reglamentą.

Toks vokiečio elgesys neišvengiamai suskirstė į dvi stovyklas tiek sportą, tiek ir sirgalius. Tai padidino įtampą tarp komandų ir paskatino įtarimus, ar visada jo bolidas atitikdavo techninį reglamentą. Sirgaliams Michaelis tapo tikru dievu, dėl to „Formulė-1“ gerokai išplėtė savo auditoriją.

Aplink Michaelį visuomet būdavo tik dramos ir gana įtemptos. Nedaugeliui sporto žmonių pavyko pakilti taip aukštai, kaip tai pavyko Schumacheriui“.