Sezono rezultatai: „Alpine F1“ (1)

Šiais metais „Alpine“ užtikrintai aplenkė autsaiderius, tačiau gana daug nusileido kitoms komandoms, pilną intrigų ir skandalų sezoną užbaigę šeštoje Konstruktorių taurės įskaitos vietoje, aplenkusi tik tris ekipas, „Williams“ komandą aplenkusi 92 taškais.

„Alpine“ problemos prasidėjo praradus Fernando Alonso ir Oscarą Piastrį praėjusias metais. Priežastis akivaizdi – abu jie, patyręs pasaulio čempionas ir talentingas debiutantas, pamatę situaciją komandos viduje, pradėjo ieškoti geresnių variantų, nes nenorėjo sutikti su „prancūziška“ tvarka.

Abu iš „Alpine“ išėjo, galima sakyti, skandalingai. Alonso, dar išvakarėse visus tikinęs ištikimybe Enstono komandai, kitą dieną priėmė Lawrence'o Strollo pasiūlymą ir atsidūrė „Aston Martin“ komandoje, o O. Piastris, kuris turėjo ispaną pakeisti (komandos spaudos tarnyba naujieną apie tai spėjo paskelbti), pasinaudojo esančia kontrakte sąlyga (su jo vadybininko Marko Webberio pagalba) ir pasirašė sutartį su „McLaren“.

Komanda išsiskyrė ir su savo patarėju, keturiskart pasaulio čempionu Alainu Prostu. Jis būdavo per daug atviras su spauda, o naujoji „Alpine“ vadovybė - „Renault Group“ generalinis direktorius Luca de Meo ir „Alpine Cars“ vadovas Laurentas Rossi su juo nerado bendros kalbos.

Alonso pakeitė Pierre'as Gasly, kuris pavargo nuo „Red Bull“ konsultanto Helmuto Marko priekaištų ir jis tapo Estebano Ocono komandos partneriu. Todėl komanda tapo grynai prancūziška su prancūziškais motorais ir su prancūzų pilotų sudėtimi. Nors santykiai tarp dviejų prancūzų sportininkų nebuvo idealūs ir šilti. Atrodė, kad išsipildė akcininkų svajonės.

Sezanas prasidėjo nesėkmingai. Luca de Meo spaudė komandą ir daug reikalavo. Gegužės mėnesį jis paskelbė viešą laišką, kuriame sukritikavo komandą, teigdamas, kad ji neatitinka reikalaujamo lygio. Jam atrodė, kad viską galima išspręsti keliais pirštų trakštelėjimais.

Buvo pradėta ieškoti kaltų ir iš karto buvo atleisti trys specialistai – komandos vadovas Otmaras Szafnaueris, sporto direktorius Alainas Permane'as ir vyr. inžinierius Patas Fry. Lenktynių pasaulis buvo nustebęs dėl tokių reformų.

Szafnaueriui uždraudė dirbti „Formulėje-1“ iki kitų metų balandžio. Vasarą „Alpine“ vadovo postą paliko ir L. Rossi. Dabar viskam vadovavo pats L. De Meo. Komandos vadovo postą jis patikėjo Bruno Famenui, kurio F-1 serviso zonoje niekas nepažįsta. B. Famenas neturi jokios darbo „Formulėje-1“ patirties.

Komandos darbuotojams de Meo pranešė, kad jam labai nepatinka, kad su komandos padaliniai, esantys Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje, per mažai bendradarbiauja ir nemoka dirbti išvien. Jis pasakė, kad nenori net girdėti, jog tarp Enstono ir Viri dviejų padalinių gali būti kokių nors nesutarimų. Jis pareikalavo, kad tarpusavio kaltinimai tuoj baigtųsi.

Nuo tokios „pertvarkos“ bolidas greičiau važiuoti nepradėjo, motoras galingesnis netapo. Darbuotojai buvo pasimetę, lenktynininkai – nusivylę. Daugelis kalbėjo, kad komandai vadovauti gali pradėti iš „Ferrari“ išėjęs Mattia Binotto ir tai galėjo visus suvienyti, bet kol kas to neįvyko. Pažiūrėsime, kas pristatys 2024 m. sezono bolidą.

Pačiomis geriausiomis „Alpine“ komandos lenktynėmis buvo etapas Monake, kur lyjant lietui E. Oconas užlipo ant podiumo, o P. Gasly finišavo septintas. Monake komanda uždirbo net 21 tašką – beveik šeštadalį, gautų per visą sezoną.

Bet šešiuose etapuose komanda apskritai negavo taškų. Lyginant su 2022 metais, „Alpine“ Konstruktorių taurės įskaitoje nukrito dviem pozicijomis žemyn. Dėl to komanda už šį sezoną gavo „tik“ 95 mln. prizinių pinigų, beveik 20 mln. mažiau nei prieš metus.

„Renault“ jėgos agregatas buvo pats silpniausias sezone, jam trūko 20-30 AG, kai visų kitų variklių gamintojų jėgainės buvo labai panašios pagal visas technines charakteristikas. Šansai, kad „Alpine“ projektas kitame sezone pasieks didelės sėkmės, nėra dideli, nebent komanda imsis kokių nors „superpastangų“. Bet administracinėmis priemonėmis, kurias labai mėgsta Luca de Meo, didelės sėkmės nepasieksi.