Sezono rezultatai: „Scuderia Ferrari“

Po žiemos bandymų „Ferrari“ buvo laikomi favoritais, tačiau komanda sezoną užbaigė antroje vietoje – gana smarkiai atsilikusi nuo „Mercedes“.

Sebastianas Vettelis ne kartą kalbėjo, kad rungtyniauti kartu su Kimiu Raikkonenu kaip ekipos partneriu jam yra labai komfortiška. Suomis lenktyniaudavo „savo malonumui“ ir visada buvo pasirengęs padėti komandai. Kai tapo aišku, jog 2019 m. Vettelio komandos draugu taps greitas ir ambicingas Charlesas Leclercas, daugelis ekspertų šiųdviejų dvikovas palaikė viena iš didžiausių sezono intrigų – taip ir buvo iš tiesų.

Šių permainų iniciatoriumi tapo buvęs „Ferrari“ prezidentas Sergio Marchionne – būtent jis nusprendė prie vienos iš mašinų vairo pasodinti jauną pilotą, pažeidęs seną Scuderijos tradiciją kviestis tik patyrusius lenktynininkus. S. Marchionne mirė, bet jo planą įgyvendino – taip „Ferrari“ jaunimo akademijos narys, jaunasis monakietis Charlesas Leclercas, prieš tai važiavęs tik vieną sezoną „Formulėje-1“ „Sauber“ komandoje, atsidūrė italų ekipoje.

Simboliška, bet būtent Leclercas parodė geriausią laiką per bandymus Abu Dabyje sezonui pasibaigus, aplenkdamas Vettelio laiką, parodytą diena anksčiau su ta pačia mašina – tapo aišku, kad ramaus gyvenimo patyręs vokietis neturės.

Prezentacijoje naują bolidą pristatė ekipos technikos direktorius Mattia Binotto, kuris pradėjo savo pirmą sezoną komandos vadovo pareigose. Pirmąjį pusmetį jis derino dvejas pareigas, o liepą paliko technikos direktoriaus postą.

Per žiemos bandymus SF90 padarė įspūdį varžovams. Vos ne nuo pirmosios bandymų dienos „Ferrari“ buvo įvardyta favorite, net „Mercedes“ pripažino aukštesnį italų komandos tempą. „Ferrari“ su optimizmu laukė sezono pradžios, juolab, kad ir su patikimumu viskas buvo gerai – pagal nuvažiuotą distanciją jie tenusileido tik „Mercedes“.

Bet Melburne viskas pasikeitė. „Mercedes“ užtikrintai iškovojo pergalingą dublį, o „Ferrari“ lenktynininkai finišavo atsilikę beveik minute. Leclercas spaudė Vettelį kovoje dėl pozicijos, bet įsakius iš boksų, paleido varžovą. Prieš sezono pradžią „Ferrari“ įspėjo, kad kovoje dėl titulo jie „stato“ už Vettelį – ir jau pirmose lenktynėse naudojo komandinę taktiką.

To iš „Ferrari“ niekas nelaukė. Pirmose lenktynėse jų mašina buvo tik trečia pagal greitį, nusileidę net „Red Bull“ su „Honda“ jėgainėmis. Pirmą kartą po 2014 metų Melburne ant apdovanojimų pakylos nebuvo pilotų su raudonais kombinezonais.

Komanda nesuprato priežasties. Ta pati mašina, kuri ką tik buvo labai konkurencinga Barselonoje, staiga atsidūrė gale. Nepavyko surasti reikiamo balanso, trūko sukibimo greitajame rate ir lenktynių distancijoje, su vienu padangų komplektu viskas būdavo normalu, o su kitu tempas staigiai nukrisdavo. Scuderijoje tikėjosi, kad esmė yra tik Melburno trasos ypatumuose ir kitose trasose mašina bus kur kas greitesnė.

Po dviejų savaičių Bahreine „Ferrari“ pilotai užėmė visą pirmą starto juostos liniją – Leclercas iškovojo savo pirmąją „pole“ poziciją karjeroje. Varžybų distancijoje „Ferrari“ bolidų padangos dėvėjosi greičiau, Lewisas Hamiltonas aplenkė S. Vettelį, kurio mašiną po lenkimo apsuko – po finišo Sebastianas pripažino klaidą, o po to tiesiojoje jo mašina be aiškių priežasčių neteko priekinio sparno. Lenktynėse pirmauti pradėjo Leclercas, bet jo variklyje nustojo dirbęs vienas cilindras – jo tempas nukrito ir pergalingas dublis vėl atiteko „Mercedes“.

Sebastianas Vettelis: „ Iš tikrųjų, jau po trejų lenktynių mes supratome, kad atsilikimas nuo „Mercedes“ yra labai didelis ir niekas nekalba apie tai, jog tai bus galima greitai atkovoti. Nesinori to pripažinti taip anksti, bet situacija buvo kaip tik tokia“.

Po to buvo pergalingi „Mercedes“ dubliai Kinijoje, Baku ir Ispanijoje – penkias pirmąsias varžybas varžovai pasiekdavo maksimaliai įmanomo rezultato, o „Ferrari“ atsilikimas augo akyse. Po 5 lenktynių „Mercedes“ pranašumas jau buvo 96 taškai, o Vettelis čempionate pirmaujančiam Hamiltonui nusileido 64 taškais. Tik labiausiai nepataisomi optimistai po to galėjo tikėtis, kad titulą dar gali iškovoti italų ekipa.

Mattia Binotto: „Po žiemos bandymų mes tikėjome daugiau, bet bolidas buvo nepakankamai greitas. Mes iki dabar nesuprantame, kas atsitiko tarp žiemos bandymų ir lenktynių Melburne. Matyt, kad mes žengėme žingsnį atgal, kai likusieji pasitempė. Po to mes pradėjome žingsnis po žingsnio judėti į priekį, didindami mašinos prispaudžiamąją jėgą“.

Komanda nesėdėjo rankų sudėjusi, aktyviai dirbo modernizuodama važiuoklę ir didindama jėgainės galią. Kuriant SF90, buvo pasirinkta mažesnio priešpriešinio pasipriešinimo koncepcija, dėl to mašinai labai trūko prispaudžiamosios jėgos lyginant su „Mercedes“ ir „Red Bull“.

„Ferrari“ parengė keletą kompleksinių atnaujinimų, bet jie nedavė reikiamo efekto. Pasiekti žymesnės pažangos pavyko tik per Singapūro GP – 15-tam etapui paruošti aerodinaminiai atnaujinimai leido Scuderijai susilyginti su varžovais, bet situacija kovoje dėl titulo tuo metu jau buvo išspręsta – „Mercedes“ tuo metu savo mašinos atnaujinimus nutraukė ir perėjo prie 2020 metų bolido.

Sezono viduryje smarkiai pasistūmėjo jėgainių kūrėjai. Po kelerių metų atsilikimo „Ferrari“ jėgos agregatas tapo pats galingiausias čempionate, leidęs komandai dominuoti kvalifikacijose, bet lenktynėse šio pranašumo išnaudoti nepavykdavo. Greitajame rate aerodinaminiai trūkumai būdavo pašalinami dėl geresnio naujų padangų sukibimo su danga, o lenktynėse dėl prastesnės aerodinamikos SF90 padangos greičiau dėvėjosi.

Varžovams iškilo abejonių dėl nemenkos „Ferrari“ jėgainės galios padidėjimo. Pagal jų skaičiavimus, tokio didelio progreso buvo įmanoma pasiekti tik po dviejų įtempto darbo metų, bet ne per kelis mėnesius. Pasklido gandai apie tai, kad „Ferrari“ surado būdą, kaip apeiti degalų sąnaudų ribojimą – iš niekur daugiau tokios galios pasiekti neįmanoma. „Red Bull“ kreipėsi į FIA, norėdama išsiaiškinti degalų sąnaudų jutiklio legalumą. FIA išaiškino, kad toks prietaisas būtų nelegalus ir išleido keletą naujų techninių direktyvų, kurios tiesiogiai uždraudė naudoti papildomus degalų sąnaudų jutiklius.

Po to galios pranašumas gana žymiai sumažėjo, bet „Ferrari“ neigė, jog naudojosi reglamento „pilkosiomis zonomis“, aiškindami pranašumo sumažėjimą tuo, jog jie padidino mašinos prispaudžiamąją jėgą ir priešpriešinį pasipriešinimą. O ir pati FIA pažeidimų nesurado, nors Brazilijoje tyrimui paėmė degalų tiekimo sistemos detales iš vienos „Ferrari“ mašinos ir vienos kito gamintojo mašinos bei laboratorijoje atliko palyginimus.

Greitose trasose „Ferrari“ visuomet turėdavo gerus šansus. Vettelis finišavo pirmas Kanadoje, bet buvo nubaustas teisėjų už incidentą su Hamiltonu ir nukrito į antrą vietą. Per naujametinį vakarėlį Maranelle jis pareiškė, kad tą pergalę iš jo „pavogė“.

Pirmąsias pergales „Ferrari“ komandai iškovojo Leclecas, laimėjęs dvejas paeiliui lenktynes Spa ir Monzoje. Vėliau nugalėjo ir Vettelis – Singapūre. Per visą sezoną Scuderija laimėjo tik trejas varžybas – kai 2018 m. jie turėjo šešias pergales.

Vettelio ir Leclerco dvikovoje laimėjo jaunasis monakietis. Kvalifikacijose jis vokietį aplenkė rezultatu 12:9, iškovojęs 7 „pole“ – daugiausiai iš visų čempionate, o lenktynėse iškovojo dvi pergales, kai Sebastianas – vieną – ir uždirbo 24 taškais daugiau už vokietį. Penkiuose GP etapuose Vettelis visai neuždirbo taškų – tiek GP be taškų turėjo Hamiltonas, Bottas ir Leclercas kartu sudėjus.

Antroje sezono dalyje „Ferrari“ atsisakė komandinės taktikos – titulas vis vien buvo nepasiekiamas ir leido pilotams kovoti tarpusavyje – ir Brazilijoje po kvailo incidento jie abu pasitraukė iš varžybų, tuo sukeldami didelį ekipos vadovybės bei sirgalių pasipiktinimą.

2014 m. Vettelis nusileido komandos draugui Danieliui Ricciardo pagal sezono rezultatus, o 2019 m. situacija pasikartojo ir tai yra susiję ne tik su aštria konkurencija komandos viduje. Sebastianui yra labai svarbus mašinos galinės dalies stabilumas, o kai jo nėra, jis nesijaučia užtikrintai ir negali atakuoti visa jėga. Taip pat buvo ir „Red Bull“ komandoje 2014 metais.

Sezonas neapsėjo ir be jau tradicija tapusių Sebastiano klaidų spaudimo sąlygomis, o penkta vieta asmeninėje įskaitoje – jo blogiausias rezultatas nuo tų pačių 2014-tųjų.

Sezono eigoje „Ferrari“ sustiprino techninį štabą, iš „Alfa Romeo“ susigrąžinus Simone Restą, kuris nuo lapkričio pradžios ėmė vadovauti važiuoklės kūrimo skyriui.

Komanda pripažino konceptualias klaidas ir 2020 m. bolidą ėmėsi kurti skaičiuodami maksimaliai įmanomą prispaudžiamąją jėgą. Važiuoklė jau paruošta – praėjo privalomus saugumo bandymus ir gavo FIA homologaciją. Darbas ties aerodinamika tęsis iki paskutinio momento. Naujoji mašina bus pristatyta vasario 11 d. Maranelle.

Mattia Binotto: „Reglamentas išlieka stabilus, nauja mašina bus dabartinės modernizacija. Kurdami ją, mes atsižvelgėme į praėjusių metų patirtį, todėl ji turės kur kas didesnę prispaudžiamąją jėgą ir, atitinkamai, didesnį priešpriešinį pasipriešinimą.

Mes nelaukiame, kad ji bus pati greičiausia tiesiosiose. Tokia yra naujoji koncepcija. Esmė ne ta, kad mes kopijuojame kieno nors požiūrį – mes adaptuojamės prie to, ką matome čempionate, tame tarpe ir dėl padangų darbo, kurios 2020 metais liks tos pačios.

Mūsų tikslas – pasiekti efektyvesnio padangų darbo net tik kvalifikacijose, kuriose mes ir taip esame greiti, bet svarbiausia – lenktynėse, kur esant didesnei prispaudžiamajai jėgai, lengviau kontroliuoti padangų dėvėjimąsi.

Jėgos agregatas smarkiai pasikeis – net jo architektūra – visų pirma viršutinėje variklio dalyje, kur yra stūmoklių grupė. Nežiūrint į tai, kad reglamentas šioje srityje nesikeičia nuo 2014 m, ten dar galima daug ko pasiekti.

2020 metais mes nebūsime favoritais. Paskutinės lenktynės Abu Dabyje aiškiai įrodė, kad pernai pačią geriausią mašiną turėjome ne mes. Komanda, laimėjusi šešis paskutinius čempionatus, aukštai užkėlė kartelę, paskutinėse sezono varžybose jų mašina buvo labai greita. Taigi, mes save laikome tik pretendentais į pergalę“.