Britų ekspertas ir komentatorius Jamesas Allenas išanalizavo strategijų įtaką Baku pasibaigusiose Azerbaidžano GP lenktynėse...
Šiais metais etapas Azerbaidžane buvo kupinas įvykių, nors trims pilotams, galiausiai užlipusiems ant podiumo, teko pereiti per įvairiausius išbandymus, todėl čia strategijos tema čia nebuvo labai aktuali.
Pernai visi buvo nustebinti labai mažo incidentų kiekio šioje sudėtingoje miesto trasoje, apsuptoje sienų. Daugelis buvo nustebę, kad buvo apsieta saugos automobilio išvažiavimo ir raudonų vėliavų – o tai tiesiogiai paveikė ekipų strategijas, tačiau tada lenktynės praėjo palyginti ramiai.
2017 metais saugos automobilis buvo išvažiavęs tris kartus, lenktynės buvo sustabdytos raudonomis vėliavomis ir trys potencialūs nugalėtojai (Hamiltonas, Vettelis ir Perezas) praleido savo šansą, o dar vieną pavedė jėgainė (Verstappenas).
Efektyvi programinė įranga, modeliuojanti įvairiausių įvykių trasoje variantus, padėjo komandoms priimti teisingus sprendimus lenktynių eigoje. Kai tik įvydavo incidentas, programa vertindavo saugos automobilio pasirodymo tikimybę, galimas raudonas vėliavas, mašinų su šaltomis padangomis išlėkimą ir daugel kitų potencialių rizikų.
Trasa Baku unikali tuo, kad čia kur kas didesnę laiko dalį komandos turėjo skirti šių rizikų vertinimui nei sekti padangų dėvėjimąsi. Šioje apžvalgoje išanalizuosime įvykių trasoje vystymąsi ir trijų pilotų kelią link podiumo.
Viltys prieš lenktynes
Baku etapas šiais metais buvo dar vienas iš tų, kur padangų parinkimas neatitiko trasos konfigūracijos ir asfalto charakteristikų. Pačiu minkščiausiu mišiniu čia tapo superminkštosios padangos, tačiau jos beveik nesidėvėjo – su vienu komplektu laisvai buvo galima nuvažiuoti visas lenktynes. Tokiu būdu pagrindinio strategijos elemento – padangų čia kaip ir neliko, todėl komandos visą dėmesį paskyrė rizikų vertinimui.
Skaičiavimai rodė, kad paprasčiausia strategija su vienu sustojimu – startu su superminkštosiomis ir perėjimas prie minkštųjų 24 rato rajone – yra optimaliausia Baku trasai. Jei komandoms būtų duotos ultraminkštosios, tuomet strategija galėjo būti kur kas įdomesnė ir sprendimus būtų priiminėti kur kas sudėtingiau.
Greitai tapo aišku, kad su padangomis susijusi kita problema. Paskui saugos automobilį jos greitai ataušdavo ir restarto metu neužtikrindavo tinkamo sukibimo su trasa. Lenktynininkai nebuvo užtikrinti, o tai paaštrino kovą – vieno restarto metu Danielis Ricciardo atkovojo keletą pozicijų ir tai jam leido laimėti lenktynes.
Įdomu, kad „Sauber“ pasinaudojo galimybe surengti sustojimą ir prieš restartą uždėjo padangas, termoužvalkaluose įšildytas iki 100 laipsnių, kai tuo tarpo kitų komandų padangos tebuvo įšilusios ne daugiau kaip iki 50 laipsnių. Galiausiai Pascalis Vehrleinas uždirbo tašką, bet galėjo pasiekti ir daugiau, jei lenktynės nebūtų sustabdytos raudonomis vėliavomis.
„Sauber“ sprendimas buvo ne tik protingas, bet ir būtinas. Rizikų vertinimas parodė, kad mašinos smarkiai slidinėja trasoje su šaltomis padangomis. Panaši situacija gali išlikti Monake, kur ilgesnės atkarpose paskui saugos automobilį padangų temperatūra nukrinta iki kritinės ribos.
Slaptas Danielio Ricciardo ginklas
Danielis Ricciardo turėjo du kozirius be savo išradingumo ir nusiteikimo kovai. Ricciardo turėjo naujas superminkštąsias padangas, o „Red Bull“ važiuoklė leidžia gretai įšildyti padangas.
Naujos padangos Ricciado liko todėl, kad kvalifikacijoje jis pateko į avariją. Nepanaudojęs jų šeštadienį, jis galėjo jas panaudoti sekmadienį, gavęs nedidelį pranašumą, kai jau penktame rate jam teko užvažiuoti į boksus, kad mechanikai galėtų išvalyti stabdžių ortakius nuo į juos patekusių „Ferrari“ mašinos nuolaužų. Tuo momentu „Red Bull“ buvo pervesta prie minkštųjų, po to išvažiavo saugos automobilis ir Ricciardo gavo kur kas greitesnes superminkštąsias.
Jis prarado pranašumą, kai lenktynės buvo sustabdytos raudonomis vėliavomis, kai visi galėjo neprarandant laiko pereiti prie superminkštųjų padangų, bet ir šioje atkarpoje Ricciardo turėjo naujas padangas, o Massa ir Strollas, kuriuos jis aplenkė, turėjo naudotas padangas.
„Red Bull“ važiuoklės galimybė efektyviau nei kiti įšildyti padangas padėjo Danieliui restarte aplenkti abu „Williams“ pilotus, kurie kovojo tarpusavyje ir negalvojo apie gynybą.
Bottas ir Strolllas – du skirtingi keliai link podiumo
Ne vienas saugos automobilio išvažiavimas labai padėjo Valtteri Bottui finišuoti antram po incidento su Kimiu Raikkonenu pirmame rate, kai po priverstinio vizito į boksus jis visiems pralaimėjo visą ratą.
„Williams“ strategai, dirbę su Strollu, neskubėjo jam pakeisti padangų tame pat rate, kai išvažiavo saugos automobilis, jie įvertino riziką ir pakeitė padangas ratu vėliau. Kodėl jie taip pasielgė?
Strollas važiavo 4,8 sek. paskui Massą ir važiavo 14 posūkį, kai išvažiavo saugos automobilis. Aptarnauti abu pilotus viename rate be rizikos prarasti laiką buvo sudėtinga ir „Williams“ nutarė atlikti sustojimus skirtinguose ratuose.
Massa pasuko į boksus, o Strollas važiavo toliau. Gerai, kad jis turėjo didelį pranašumą pieš Magnusseną ir Ricciardo, todėl jiems neprarado pozicijų, kaip kartais tai atsitinka.
Kai paskelbiamas saugos automobilio išvažiavimas, reikia pirmus du ratus važiuoti iš anksto nustatytu greičiu – kaip esant virtualaus saugos automobilio režimui. Vėliau saugos automobilis „paima“ lenktynių lyderį ir trečiame rate peletonas kažkiek pagreitėja – atidėto sustojimo metu galima daug ką prarasti.
Viso savaitgalio metu Strollas jautėsi užtikrintai, nedarė klaidų, neatsitrenkė į sieną ir rodė laiką, kuris atitiko jo mašinos galimybes. Kai tik priešininkų prieš jį neliko ir atsirado galimybė pakilti ant podiumo, Lance „švariai“ nuvažiavo likusius ratus ir prarado antrą vietą vien todėl, kad Bottas su „Mercedes“ turėjo labai rimtą greičio persvarą. Jei lenktynės dar būtų tęsusios dar kelis ratus, Bottas galėjo aplenkti ir Ricciardo.
Valtteri padarė klaidą lenktynių pradžioje, kaip per plačiai įvažiavo į posūkį ir užkabino Raikkoneno mašiną, bet po to puikiai atsilošė. Galimybė sugrįžti į tą patį ratą kaip ir lyderis paskui saugos automobilį leido Valtteri pasiekti sėkmės – ši taisyklė pozityviai atsiliepia varžybų žiūrimumui.
„Force India“ vėl prarado šansą
Neseniai mes aptarėme prarastą „Force India“ šansą Kanadoje, kuris buvo įmanomas net be komandinės taktikos naudojimo – komanda paprasčiausiai neapskaičiavo tokio varianto. Baku jie galėjo pasiekti kur kad dar daugiau, jei lenktynininkai nebūtų susidūrę tarpusavyje.
Gerai, kad komandoje tokia stipri pilotų sudėtis, o jaunasis Estabanas Oconas sugeba presinguoti patyrusį Sergio Perezą, bet panašūs incidentai yra nepriimtini ir skausmingi komandai, nes galiausiai ant podiumo paliko „Williams“ pilotas – komandos, kuri su „Force India“ kovoja dėl taškų Konstruktorių įskaitoje.
Jei po Kanados komandai pakako tik pasikalbėti su Perezu ir Oconu, tai Baku Estabanas, puikiai važiuojantis šiais metais, truputį persistengė... Jam būtinai reikia priminti apie įsipareigojimus prieš komandą, į tai dėmesį turėtų atkreipti ir jo šefai iš „Mercedes“, kuriems komandos prioritetai yra aukščiausiai iš visų.