Šiuo metu Lietuvoje yra griežtai draudžiama atsikratyti panaudota automobilių alyva su kitomis atliekomis arba sudeginti. Visgi pastaruoju metu žmonės nevengia jos panaudoti sušildant patalpas, o dėl šios priežasties Lietuvoje šiais metais gerokai išaugo šildymo kainos.
Labai svarbu, jog kiekvienas gyventojas, kuris turi automobilių atliekų, jas perduotų į tinkamas rankas – atliekas tvarkantiems asmenims, kurie turi tam skirtą licenciją. Taip pat techninės peržiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės arba žmonės privalo nemokamai iš gyventojų priimti tokias atliekas, kuriems suteikia jie paslaugą.
Jei vairuotojas nusprendžia pats savo namuose pakeisti transporto priemonės tepalus ar kitas detales, tuomet pastarasis turi naudotą alyvą nugabenti į „Atliekų tvarkymo centrą“ arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Deginant alyvą į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kenkia tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Buitiniuose katiluose deginant tepalą yra išmetamas kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas ar azotas.
Regeneruojant alyvos atliekas yra sutaupomi gamtos ištekliai ir apsaugoma aplinka.
Išskiriamas degimo metu azoto oksidas. O tai rūkština kritulius, iš didelio kiekio susidaro rūgštūs lietūs.
Kažin kaip azotas gali teršti atmosferą ar aplinką, kada ore yra 78+ proc azoto?
Bandau suprasti ryšį pabrangimo, bet niekaip nesurišu 😀😀
***, nonsenas.