WRC. Argentinoje: mintys po ralio

Pirmoji dalis: čempionų kovos pabaiga?
Svarbiausia išvada
Kovos dėl pirmosios vietos nebus. Nebent būsimų etapų šeimininkai – čiabuviai labai melstųsi ir paaukotų dar bent po vieną karvę šiam ypatingos svarbos tikslui. Ir tai, kaip rodo patyrimas, gali nepadėti.
Kodėl? Jei Viduržemio jūros varžybų sąlygos buvo panašios, dar liko truputėlis vilties, kad kitur gali būti kitaip, tai po Argentinos visiems tapo aišku, kad Sebastienas Loebas su antruoju vairuotoju Danieliu Elena, automobilis „Citroen Xsara WRC“ ir „Michelin Z-BTO“ padangos yra riešutėlis, kurio neįkanda nei „Subaru", nei „Peugeot“. Petterio Solbergo, optimizmo etalono, nuotaika Argentinoje buvo prislėgta, o kai kurias Marcuso Gronholmo kalbas žurnalistai pavadino tiesiog pesimistiškomis.
Atidžiai stebint Sebastieno vairavimo stilių, neatrodo, kad jis būtų idealus. Netikslūs įėjimai į posūkius, kurių viduje po to tenka gan staigiais judesiais koreguoti trajektoriją, tarsi rodytų, jog yra vietos tobulėti. Ekipažų palyginimui rodomos „sinchronizuoto“ automobilių judėjimo atkarpos taip pat tarsi patvirtintų, jog, pavyzdžiui, Petteris nėra lėtesnis. Panašus „vaizdelis“ ir dėl Marcuso.
Iš tikrųjų, tiek P.Solbergas, tiek M.Gronholmas akivaizdžiai gali laimėti ir dažnai laimi prieš Sebastieną. Bet atsiranda įvairių smulkmenų ir niuansų, kurie „kaišioja pagalius į ratus“. Štai, pavyzdžiui, ir šį kartą: nors treniruočių ir testavimų metu Imprezos specialiai buvo „varinėjamos“ per upelį (net traktorius buvo parengtas traukti iš vandens), nors bandymai rodė, jog „Subaru WRC“ atlaiko vandens kliūtis, vis dėlto komandos vadovai neleido P.Solbergui normaliu greičiu važiuoti per vandenį. Todėl ten, kur Petteris važiavo pirma pavara vos virš 40 km/h, Sebastienas „darė“ antraja 80. Po to dar kažkokia palenkta važiuoklės detalė. Po to dėl smūgio į akmenį prarastas stabdžių skystis ir keletas kilometrų visai be stabdžių, o po to „lyg ir su, bet geriau nestabdyti“. Panašiai ir Marcusui – smulkios techninės ir derinimo problemėlės.
Tai štai, Sebastienui tos smulkmenos ir niuansai paprasčiausiai neatsiranda. Arba atsiranda gerokai rečiau. Ir jis ramiai sukaupia pusės minutės persvarą, kurią po to taip pat ramiai ir techniškai išlaiko iki podiumo. Panašu, jog sėkmės formulė yra be stebuklingo eliksyro, tiesiog geras, labai geras vairuotojas, vis dar greitas ir labai patikimas „nušlifuotų charakteristikų“ automobilis (kurį „Sebas“ puikiai, kaip pats pabrėžė, jaučia) ir padangos, pastaruoju metu dažnai suteikiančios didesnę ar mažesnę persvarą prieš konkurentus. Na, gal dar mažutis lašelis tikrosios sėkmės…
Geras stilius?
Beje, kalbant apie „nepakankamai gerą“ vairavimo stilių, reikia atvirai prisipažinti, jog yra nemaža tikimybė, kad Vattaneno, Kankunneno, Auriolio pavyzdžiai gali būti senstelėję. Mat šiuolaikinis WRC automobilis yra valdomas gerokai kitaip, nei koks nors bent penkmečio senumo N4. Pastebėkite, vairuotojų judesiai staigesni, mažiau plačių tiksliai iš anksto „suskaičiuotų“ slydimų. Kaip sako Jonas Dereškevičius, šita technika ir elektronika atlieka nemažą darbą, kuris anksčiau atitekdavo vairuotojui. Arba dabar tenka mums, kartais kokį atvirą šlapio asfalto ar kieto žvyrkelio posūkį „praeinantiems“ plačiai efektingai slystant šonu. Taigi, pats sau palinkėsiu WRC top-pilotų vairavimo stilių vertinti atsargiai.
Kas toliau?
Galima įdomi kova dėl kitų vietų ant podiumo ir netoliese, taškų zonoje. M.Gronholmas ir P.Solbergas, netoliese Tonis Gardemeisteris, Gianluigis Galis, Markko Martinas, Harris Rovanpera… Bet kuriuo atveju, ralis gali būti labai gražus, visiškai nepriklausomai nuo to, kas ir kaip laimi varžybas.
Beje, tas, kas minėjo, jog „Citroen WRC“ komanda išeidama „trenks durimis", buvo neteisus: durų niekas nesiruošia uždaryti. Be rimtos gamyklinės paramos „negamykliniai“ „Xsara WRC 2004“ (M.Stohlis ir X.Ponsas) vargu ar galėtų kovoti dešimtuke. Vadinasi, automobiliai lieka (nėra abejonių, jog ateinančių metų sezonui privati komanda turės „Xsara WRC 2005“ versiją), lieka galimybė juos po truputį tobulinti, palyginti su konkurentų technika, neatitrūkstant nuo kintančios situacijos, bet nelieka „atsakomybės dėl vardo“ ir reikalavimo dalyvauti visuose etapuose. Tai gali reikšti patvirtinimą, jog planuojama praleisti tik vieną sezoną ir po to vėl grįžti į WRC.
Šaltinis: Arturas Jucaitis,