WRC. Didžiojoje Britanijoje ralis įvyko

Nepaisant to, kad dabar visos mintys apie Velso ralį prasideda ir baigiasi vardu Michaelas Parkas, vardu žmogaus, vardu šturmano, kurio gyvybė nutrūko šiame ralyje, pats ralis vis dėlto įvyko. Iki pat nelaimingo penkioliktojo greičio ruožo (GR) galėjome stebėti gražią kovą, apie kurią yra ką papasakoti.
Todėl bent trumpai prisiminkime WRC Didžiosios Britanijos etapą.
Stebuklų nebuvo, aiškiai išsiskiriantys trys lyderiai išliko tie patys. Tačiau šį kartą dėmesį į save geraja prasme atkreipė ir daugelis kitų ekipažų.
Marcusas Gronholmas /Timo Rautiainenas
Gražiausiai ralį pradėjo Marcusas Gronholmas. Po 20 valandų lietaus kelių danga buvo įmirkusi, „Pirelli“ padangos tokioms dangoms tinka puikiai, gal net geriau, nei „Michelin“, todėl Marcusas galėjo važiuoti maksimaliai greitai. Būten tai jis ir darė, aplenkdamas visus, įskaitant ir Sebastieną Loebą. Tokia pradžia lyg ir žadėjo labai įdomią kovą, tačiau jau pirmojo GR pabaigoje Marcuso vairuojamas „Peugeot“ ėmė prarasti stabdžius. Kaip vėliau paaiškėjo, įtrūko kairiojo priekinio rato stabdžių temperatūros daviklis, ir iš sistemos ištekėjo stabdžių skystis.
Imtis bent kokio remonto M.Gronholmas galėjo tik po antrojo GR, taigi šį antrąjį jis važiavo, naudodamasis tik rankiniu stabdžiu. Po to gedimą pavyko dalinai pašalinti, trečiajame GR jau stabdė vienas priekinis ir abu galiniai ratai. Šį GR Marcusas pravažiavo penktas. Visų „nuotykių“ pasekmė buvo 19-ta vieta bendroje įskaitoje po antrojo GR.
Antrąjį GR Marcusas baigė 24-as, vadinasi, po jo, važiavusio praktiškai be stabdžių, finišavo dar 53 nesugebėję greičiau važiuoti ekipažai! Šis pavyzdys eilinį kartą parodo, kas tai yra WRC automobilis aukštos klasės meistro rankose. O iki varžybas nutraukiant Marcusas spėjo iš 19-os vietos pakilti į trečią, nuo pirmosios jį skyrė apie 1,5 min. Ketvirtojoje vietoje buvusio F.Duvalio rezultatas buvo puse minutės blogesnis.
Tokį rezultatą Marcusas pasiekė, nepaisant fakto, jog lietus pasibaigė iki raliui prasidedant, po to keliai pradžiuvo ir „Pirelli“ pranašumas išgaravo. Be to, Marcusas viename interviu minėjo, jog nepavyko išsirinkti pačių tinkamiausių padangų sausai dangai. Vis dėlto panašu, jog, jei ne stabdžių istorija, Sebastienui būtų tekę atlaikyti geroką spaudimą. Pats Marcusas mano, jog šiose varžybose turėjo automobilį, su kuriuo buvo galima nugalėti.
Sebastienas Loebas / Danielis Elena
Sebastienui Loebui nebuvo taip lengva, kaip jau spėjome įprasti. Visą laiką „po spaudimu“ jį laikė Petteris Solbergas. Be to, Sebastienas klydo: apsisuko trasoje, gavo 10 s baudą už vėlavimą išvažiuoti iš serviso zonos. Apsisukimo priežastys, kaip sakė pats Sebastienas (tarp kitko, beveik ten pat apsisuko ir P.Solbergas), buvo ne tiek dangos slidumas, kiek jos nevienalytiškumas, t. y. vietomis danga buvo labai slidi, o vietomis – sukibimas pastebimai geresnis. Problema yra tiksliai atpažinti ir kontroliuoti šiuos sukibimo jėgų pokyčius.
Tačiau klaidų buvo labai mažai, o ir tos pačios nekainavo skaudžiai, automobilis veikė puikiai, valdymo problemų nebuvo visai. Todėl S.Loebas, tik pirmuosiuose GR, kol važiavo labai šlapiu keliu, negalėjęs tapti lyderiu, vėliau lėtai, bet užtikrintai didino persvarą prieš persekiotojus.
Harri Rovanpera /Risto Pietilainenas
Buvo gražu matyti blizgančias Hario Rovanperos akis: jis buvo trečias bendrojoje įskaitoje nuo antrojo iki 11-jo GR imtinai. Tikrai norėjosi, kad Haris nenukristų žemiau ir finišuotų, „įteikdamas sau“ trečiąją vietą ir podiumą, kaip pelnytą dovaną. „Ryjantis sekundes“ Gronholmas ilgokai turėjo lipti Hariui ant kulnų, kol pavyko aplenkti. Varžybų eigoje Rovanpera turėjo nedidelių techninių problemų, bet galų gale neatlaikė „Mitsubishi“ pavarų dėžė, dingo trečioji pavara, be to, sunkiai jungesi aukštesniosios, ir ekipažas buvo priverstas sumažinti tempą. Ką gi, galutinė penktoji vieta pagal laikus vis tiek yra geras rezultatas.
Petteris Solbergas /Philas Millsas
Startuojant šioms varžyboms, Petteris jautė turbūt didžiausią psichologinį spaudimą, lyginant su kitais vairuotojais: pergalių reikia kaip oro, o Velso ralis, kuriame nugalėta trejus metus iš eilės, yra vienas iš paskutinių realių šio sezono šansų. Ir ketvirtoji pergalė iš eilės Velse taip pat būtų labai gražu. Be to, „Subaru“ lyderiui Britanijoje tiesiog negalima pasirodyti prastai.
Petteris Solbergas klydo daugmaž tiek pat, kiek Sebastienas Loebas, t. y. nedaug. Važiavo agresyviai, gražiai ir greitai, buvo nepasiekiamas visiems, išskyrus galbūt Marcusą, tačiau Sebastienui „įkąsti“ negalėjo. Pastarasis, nors, spaudžiant Petteriui, atsipalaiduoti galimybių turėjo nedaug, nebent pačioje ralio pabaigoje, tačiau vis dėlto buvo aiškiai greitesnis. Vienintelė paguoda, kad Sebastieno persvara, ypač, kol trasos danga slidi, tikrai nebuvo triuškinanti.
Colinas McRae/Nicky Gristas
O kaip gi sekėsi naujajai „Škodos“ žvaigždei – visų seniai lauktam WRC trasose Colinui McRae? Jo žodžiais tariant, žymiai sudėtingiau ir sunkiau, nei jis pats tikėjosi. Be to, nepavyko išvengti nedidelių techninių problemų. Labai trukdė sugedusi pusiau automatinė pavarų dėžė, tiksliau, net ne pats automatikos gedimas, o tai, kad mechaninio perjungimo svirtis Colinui „Škodoje“ yra nepatogioje vietoje, norint perjungti pavarą, jam tenka įsitempti visu kūnu, prarandant reikalingą koncentraciją.
Sunkiau buvo šlapiose trasose, nes visi automobilio bandymai ir treniruotės prieš varžybas vyko ant sausų dangų. Velse C.McRae laikėsi tarp 15 ir 9 vietų. Logiškas rezultatas, įskaitant tai, kad atgauti po ilgos pertraukos tinkamą sportinę formą yra sunku, o ir automobilis turbūt ne pats greičiausias. Be to, važiuoti reikėjo atsargiai, nes bet koks „nušokimas“ nuo kelio, matyt, Colinui kartu reikštų ir beapeliacinį „iššokimą“ iš WRC. Kalbant atvirai, penktos – šeštos vietos prognozės iš pat pradžių atrodė utopiškai, o vieta dešimtuke – kaip labai geras ir galbūt realiai įmanomas rezultatas.
Tačiau fanų dėmesio Colinui netrūko. Vairavimas ir jam pačiam sukėlė daug malonių emocijų: „It's good to be back! (gera sugrįžti - angl. red.)“.
Be to, kaip ir reikėjo tikėtis, iš karto pasigirdo kalbų apie jo dalyvavimą ateinančių metų čempionato varžybose. Ką gi, jau vien tai, kad „Škoda“ atkreipė į save dėmesį ir netgi galų gale liko taškų zonoje, yra geras pasiekimas. Komandai, kuri tikėjosi šį sezoną geresnių rezultatų, dabar svarbi bet kuri su „Škoda“ susijusi teigiama informacija.
Chrisas Atkinsonas/Glenas MacNeallas
Šį kartą verta paminėti jaunąjį australą iš „Subaru“ komandos. Chrisas Atkinsonas, pirmą kartą dalyvaujantis varžybose Velse, laikėsi labai neblogai: pirmuosius šešis GR jis buvo penktas – šeštas. Po to gana lėtame posūkyje priekiniu ratu „pasigavo atramos tašką“, automobilį apsuko ir ekipažas atsidūrė krūmuose giliame griovyje. „Impreza“ nebuvo pažeista, tačiau iš griovio pavyko išlipti tik žiūrovams padedant, užtruko ilgai, todėl toliau apie kovą dėl vietos taškų zonoje jau kalbos nebuvo. Gaila, nes iki pat šio incidento Chrisas džiaugėsi ir automobilio derinimais, ir padangomis.
Francois Duvalis /Svenas Smeetsas
Apie Francois daug kalbėti nėra pagrindo. Jis važiuoja „pagal planą“, t. y. greitai, stabiliai ir maksimaliai saugiai, siekdamas komandai uždirbti taškų. Buvo įdomu stebėti, kaip Duvalis elgiasi, esant stipriam konkurentų spaudimui, kovodamas su C.Atkinsonu ar M.Martinu. Ir ką gi, didesnių problemų nekilo. Gal tikrai ankstesnių nesėkmių priežasčių geroka dalis buvo „nekontaktas“ su šturmanu? Tikėkimės, jog keičiantis gamyklinių komandų sąrašui, F.Duvalis neliks be kontrakto 2006-ais.
Tonis Gardemeisteris /Jakke Honkanenas
Po pirmosios dienos Tonis sakė, kad „spaudė, kiek galėjo, bet naudos iš to buvo šnipštas“. Jo manymu, pradžiūvus trasoms, automobilis liko suderintas „per minkštai“, todėl, pakeitus nustatymus į kietesnius, buvo galima tikėtis geresnių rezultatų. Tačiau naujų derinimų išbandyti nepavyko, nes teisėjai užregistravo nedidelį automobilio masės trūkumą ir ekipažas buvo nedelsiant diskvalifikuotas.
Šioje vietoje galima prisiminti šių metų WRC etapą Graikijoje, kur po prologo lenktynių pasvėrus automobilius paaiškėjo, kad iki minimalių 1230 kg šiek tiek trūksta G.Gallio „Mitsubishi“ ir… visai „Subaru“ komandai! Tai yra visi trys automobiliai buvo perlengvi. Pakvipo stambiu skandalu: jei vieno automobilio masės trūkumą galima nurašyti per linksmai praleistai mechaniko nakčiai, tai trys automobiliai jau kvepia rimtu bandymu sukčiauti. Už tokį „darbą“ kažkuris „Subaru“ komandos narys turėjo būti paprasčiausiai suvalgytas pusryčiams… O kaip reagavo FIA? Paskyrė baudas (10 000 EUR „Mitsubishi“ ir 60 000 EUR „Subaru“) ir leido visiems startuoti.
Kodėl? Reikėjo išsaugoti varžybose P.Solbergą? Buvo gaila sugadinti varžybas, pačioje pradžioje pašalinant keturis gamyklinius ekipažus? Ar dar buvo per stiprus ką tik įvykusio F-1 skandalo Indianapolyje ir (ko gero) peraštrios FIA reakcijos jo metu kvapas? Bet kuriuo atveju, Toniui Gardemeisteriui Velse analogiška istorija baigėsi mažiau maloniai.
Markko Martinas/Michaelas Parkas
Nuo pat metų pradžios Markko lydėjo ta pati problema, kurią galima pavadinti „blogas kontaktas su automobiliu“. Ir šios varžybos nebuvo lengvos, automobilio valdymas kėlė nemažai rūpesčių. Penktadienį ekipažas netgi važiavo taip, kad Markko komandavo, o Michaelas pagal komandas junginėjo diferencialus, tiesiosiose „užspaudžiant“, o prieš staigesnius posūkius atpalaiduojant blokavimus. Šeštadienį, pakeitus diferencialų blokavimo nustatymus, situacija pagerėjo, tačiau „automobilio jausmas“ nebuvo pakankamas, kad Markko galėtų stipriai spausti konkurentus. Ekipažas stabiliai laikėsi šeštojoje vietoje. Iki pat nelaimės…
Jau aišku, kad ir Japonijoje Markko Martino nebus. Tikėtina, kad jis nevažiuos nei vienose iš likusių sezono varžybų.
Šis – 2005-jų Velso ralis Didžiojoje Britanijoje nuo šiol visiems laikams bus kaip ženklas, primenantis Michaelą Parką. Niekas nenorėtų tokių ženklų, niekam nereikalingos mirtys, paliekančios tuštumą ir randus daugelio žmonių širdyse, tačiau taip kartais atsitinka.
Toks gyvenimas.
Šaltinis: Arturas Jucaitis,