WRC. Minkšti Akropolio akmenys

Tuo metu, kai mes skaičiavome Joninių uodų ir vienos kitos priešiškai nusiteikusios erkės padarytą žalą Lietuvos ūkiui, Graikijoje finišavo aštuntas iš šešiolikos WRC etapų – Akropolio ralis. Visą garbės pakylą užėmė „Michelin“ padangas „avėję“ ekipažai.
1. S. Loebas su šturmanu D. Elena, „Citroen“
2. T. Gardemeisteris su J. Honkanenu, „Ford“,
3. K. Sainzas su M. Marti, „Citroen“.
Ketvirtas liko (labai dėl to nepatenkintas) M. Gronholmas, „Peugeot“. Penktasis rezultatas – M. Hirvoneno („Ford“, negamyklinė komanda).
Oro temperatūra siekė 35 laipsnius, kelio dangos – 42, taigi, šilumos netrūko. Avarijų taip pat. Bet nei vienos labai skaudžios, taigi, šį kartą Akropolio akmenys buvo „minkšti“. Bet ne visiems nešantys sėkmę.
„Citroen“ triumfas
Varžyboms buvo užsiregistravęs 91 ekipažas, startavo 88, finišavo 54. Kaip Akropoliui – normalu. O štai faktas, kad „auksinis berniukas“ Sebastienas laimėjo šeštą WRC-2005 etapą, be to, penkis iš eilės, jau nenormalus. Paties čempionato „sveikatai“ labiau tiktų artimesnė, įtempta varžovų kova. Bet nieko nepadarysi, sėkmė yra sėkmė.
„Citroen“ vadovai, pajutę jos skonį, elgiasi labai logiškai: nepaisant rinkodaros reikalavimų, nekeičia pasenusios, bet sėkmingos „Xsara WRC“, o pastaruoju metu pasigirdo ne tik kalbų apie „Citroen“ sugrįžimą 2007-aisiais, bet ir apie dalyvavimą 2006-ų Pasaulio ralio čempionate, tiesa, ne gamykline komanda, o išnuomojant WRC automobilius arba tiesiogiai remiant pasirinktą privačią komandą.
Tarp kitko, ar tik čia neatsiras lieptelis K. Sainzo remiamam jaunajam D.Sordo pereiti iš JWRC į tikrąjį WRC? Dar vienas įdomus faktas: jau kuris laikas oficialioje „Citroen sport“ komandos interneto svetainėje nurodoma „Xsara WRC“ maksimali galia 315 AG, kai pagal taisyklių reikalavimus negali būti daugiau, nei 300 AG... Vėl marketingas, „štai kokie mes“?
„Citroen“ šiame čempionato etape labai sėkmingai pasinaudojo „penketukininku“ Karlosu (praėjusio sezono varžybas K. Sainzas, kaip taisyklė, baigdavo nepretenduodamas į nugalėtojus, bet gana aukštai, pirmajame penkete) ir komanda išsiveržė į priekį gamintojų reitinge. Pats Karlosas Sainzas, profesionalaus ralio vairuotojo karjerą dabar jau (kaip pats tvirtina) užbaigė galutinai.
Užbaigė ant podiumo, žiūrovų pasitiktas pelnytomis ilgai nenutilusiomis ovacijomis. Be to, užbaigė Akropolio ralyje, kuriame, jei neklystu, prieš daug metų pasiekė savo pirmąją pergalę Pasaulio ralio čempionate. Puikus žmogus, puikus ralio meistras.
Pastebėkime dar kartą, jis šiuo metu užsiėmęs ne tik savo asmeniniais reikalais: Karlosas daro didelį darbą savo šaliai, jis ugdo naują pasaulinio lygio žvaigždę. Gražu. Štai britai kuria visą ralio talentų ugdymo sistemą. O Ispanija turi Karlosą Sainzą.
Antroji „Ford“ vieta
Pagyrimo vertas Tonis Gardemeisteris. Ne tiek dėl pačios antrosios vietos, kuri jau savaime yra solidžiai aukšta, kiek dėl kelio į šią vietą. Tonis savo sidabrą iškovojo arba tiesiog išplėšė iš Karloso rankų. Tai puikus požymis, rodantis, kad sportininkas moka koncentruotis ir neklysti psichologiškai sudėtingose, įtemptose situacijose. Ši savybė yra beveik taip pat svarbi, kaip sugebėjimas važiuoti greitai. Tikėkimės, jog progresas nesustos, jog jau ateinantį sezoną Tonis bus ne „penketukininkas“, o „stiprus trejetukininkas“, tai yra ant podiumo lips dažnai. Ir ne tik bronzos.
Ketvirtoji „Peugeot“ vieta
Iš varžybų rezultatų galima sudėlioti tokią įdomią lentelę, kurioje matosi, kaip reali kova virsta „važiavimu iki finišo“. Nesunkiai galima suskaičiuoti, kiek ekipažų „telpa“ į pirmasias 30, į 45, į 60 sekundžių. Kai atotrūkis viršija minutę, kova lieka tik simbolinė, greičiau ne kova, o priešininko klaidos laukimas...

	30s	45s	60s
1 GR	78	84	85
2 GR	18	20	21
3 GR	15	19	19
4 GR	7	14	16
5 GR	5	7	9
6 GR	4	6	7
7 GR	4	4	5
8 GR	4	4	5
9 GR	2	4	4
10 GR	2	2	4
11 GR	2	2	2
12 GR	2	2	2
13 GR	1	1	1

Net aštuoniuose pirmuose greičio ruožuose (GR) ne mažiau keturių ekipažų buvo pakankamai arti vienas kito ir bet kuris iš jų galėjo pretenduoti į pergalę, vyko įdomi permaininga kova, o po tryliktojo GR Sebastienas liko vienas. Tiesa, įnirtinga kova vyko ties 1 min 20 s – 1 min 30 s, atsilikimo nuo lyderio laiku, kur dar trejetą GR-ų dėl antrosios – trečiosios vietų kovojo Gardemeisteris su Sainzu.
Lentelėje matomas ilgiausiai išsilaikęs dvejetas – tai Marcusas Gronholmas, iki pat nelaimingo tryliktojo GR lipęs Loebui ant kulnų ir pretendavęs į auksą, o antrąją vietą turėjęs lyg užantyje. Neatlaikius kažkokiai jungčiai (nevertai nei dviejų eurų, kaip vėliau sakė komandos vadovai), „atsikabino“ kardanas, Markusas prarado apie 150 sekundžių brangaus laiko ir galų gale turėjo tenkintis ketvirtaja vieta. Nenuostabu, kad nepatenkintas.
Įdomūs dalykai dedasi su Markko Martinu. Jis vis dar „neprisijaukina“ savojo „Peugeot 307 WRC“. Kažkaip ilgokai. Arba tas automobilis jam tikras priešas, arba situaciją laikas pradėti vadinti kitaip. Gal lyderiai šį sezoną yra greitesni, nei praėjusį, o Markko jau pasiekė savo „lubas“? Bet kuriuo atveju, stabiliai uždirbami taškai vis tiek yra neblogas rezultatas.
Kas atsitiko „Subaru“?
Visi trys ekipažai pasirodė prastai. Bet, jei iš besimokančių daugiau ir nelaukta, tai Petteris Solbergas žadėjo pretenduoti į dešimt taškų. Tačiau nepretendavo jokiame varžybų etape. Bandymas išspausti daugiau, nei galima, baigėsi serija klaidų, grioviais, apdaužytu automobiliu ir devintaja vieta po finišo. Petteris minėjo, jog slidu, kai kuriuose GR labai slidu. Panašu, jog vėl būta padangų problemų, nes automobilis per keletą etapų netapo lėtesnis, Impreza taip pat puikiai valdoma. Tokiuose santykinai lėtuose etapuose, kaip pastarieji trys, kalbėti apie galios trūkumą lyg ir nebūtų prasmės... Belieka laukti Argentinos.
"Mitsubishi“ ir „Škoda"
Nors šis Akropolio ralis buvo truputį lengvesnis, nei praėjusio sezono, vis dėlto tai buvo tikras Akropolis. Iškrito trys iš keturių „Ford Focus“ (Kresta, Warmboldas ir Henningas Solbergas), iškrito ir visos trys Škodos (Tuohino, Schwarzas ir Paasonenas). Būtent Janio Paasoneno pasakojimas geriausiai aprašo nuotaikas po finišo: „Labai stengiausi nesuklysti, bet vistiek nepasisekė. Automobilis išslydo truputį perplačiai, kairieji ratai perlipo kelkraščio ribą. Automobilis labai lėtai gal tris kartus persivertė, turėjau pakankamai laiko apgalvoti, kas nutiko… sustojome nulėkę apie 20 metrų žemyn, nebuvo jokio šanso grįžti atgal į trasą.”
Patyrę nuotykių „Mitsubishi“ ekipažai finišavo gana aukštose šeštoje ir septintoje vietose, atsilikę nuo lyderio atitinkamai beveik keturias ir daugiau, nei penkias minutes. Komandai tai neblogas taškų kraitis ir patvirtinta viltis, jog rezultatai gerėja.
Dar aštuoni etapai
Čempionatas persirito per vidurį, pasibaigė „grubaus akmens“ varžybų ciklas. Palinkėkime WRC dalyviams ir sau įdomios ir įtemptos antrosios čempionato pusės. Mūsų dar laukia gražiausios varžybos Suomijoje, Velso miškų etapas (prisimenate, „kai kalbame apie slidžius nukritusiais medžių lapais dengtus Velso keliukus, Burnsas nejučia pradeda šypsotis…”) ir Argentina, ir Australija, ir vokiškas asfaltas… Dar visko bus.
Šaltinis: Arturas Jucaitis,