Davidas Coulthardas: dešimt metų Formulėje 1
(Straipsnis parašytas 2004 m. gegužės 6 d. Skiriamas visiems šio lenktynininko fanams bei jam prijaučiantiems)
Keista, kaip kartais greitai užmirštame tai, kas kažkada buvo įprasta ir elementaru. Kai Jensonas Buttonas pagrįstai reiškė pretenzijas į pirmąją savo karjeroje aukščiausią starto poziciją ir bekompromisėje kovoje Imoloje iškovojo trečiąjį podiumą, buvo labai lengva praleisti faktą, kad vieną iš gausybės bolidų pilotavo dar vienas britas.
“Kai baigi lenktynes dvyliktoje pozicijoje, mažai kas į tave atkreipia dėmesį”. Davidui Coulthardui teko iškęsti dar vieną košmarišką savaitgalį lenktyniaujant San Marine,
“McLaren” ekipai toliau sėkmingai tęsiant ilgą nesėkmių seriją. Jo varžybas apsunkino incidentas pirmajame rate, kuomet sidabrinė strėlė atsirėmė į Fernando Alonso “Renault” bolidą. “Pradėdamas lenktynes iš rikiuotės vidurio, privalai rizikuoti, jei nori uždirbti bent šiek tiek taškų. Šiuo atveju aš ženkliai persistengiau ir apgadinau savo automobilį,” teigė Coulthardas.
Panašios avantiūros tapo Davido Coulthardo kasdienybe. Jo paprastas ir kruopštus lenktyniavimo stilius pasirodė pernelyg konservatyvus šių metų MP4-19 bolidui, todėl škotas dažnai būna priverstas važiuoti už formulės galimybių ribos. Nauja bolido versija, iš kurios tikimasi tikro stebuklo, išriedės į trasą Ispanijos etape .
O, beje, lenktynės Ispanijoje pažymės dešimt Davido praleistų metų Formulėje 1. Su nostalgija prisimenu jo debiutą Ispanijoje gegužės mėn. 29 d. 1994 metais. Prabėgo nepakartojami devyneri metai, tačiau kvadratinės formos veido žmogaus, sėdinčio mėlynai baltame bolide vaizdas giliai įsirėžė man į atmintį.
Pirmoji Davido patirtis lenktynių trasoje jam tapo tikru iššūkiu. “Williams” ekipos nariai sunkiai atsigavo po Ayrtono Sennos netekties Imoloje. Sekančiame Monako etape Damonas Hillas tapo komandos lyderiu, kol buvo bergždžiai ieškoma, kas pilotuos kitą bolidą Barselonoje.
Komandos vadovai svarstė gausybę galimų variantų. Dauguma specialistų tikėjosi, kad laisvą vietą komandoje užims Nigelas Mansellas, atstovavęs “Williams” tarp 1985 ir 1992 metų. Jis buvo patyręs ir patikimas pilotas, vos prieš du metus iškovojęs čempiono titulą. Tačiau lygiai taip pat dažnai jis staiga patrūkdavo ir greitai užsidegdavo. Be to Manselas sėkmingai gynė čempiono titulą CART serijoje, kurios sezonas tebuvo įpusėjęs.
Dar buvo minimas toks Heinzas Haroldas Frentzenas. Jaunasis vokietis ką tik debiutavo “Sauber Mercedes” komandoje. Seras Frankas Williamsas neslėpė žavesio šio lenktynininko sugebėjimais ir teigė, kad ateityje jis gali atstovauti “Williams” ekipai.
Dar buvo likę komandų pilotai bandytojai. Coulthardas buvo minimas tarp realiausių kandidatų dėl fantastiško pasirodymo F3000 93-ųjų metų sezone. Jis puikiai žinojo apie daug problemų komandai pridariusią nepaklusnią važiuoklę..
“Williams” ekipa įžvelgė jo talentą ir etapas po etapo pratęsdavo sutartį. Užkulisiuose sklandė gandai apie galimą Mansello sugrįžimą, tačiau Davidas sugebėjo į tai nekreipti dėmesio. Pirmąsias škoto lenktynes apkartino elektronikos gedimas, tačiau antrosiose varžybose Monrealyje jis užėmė daug žadančią penktąją vietą.
Mansellas grįžo į lenktynes Prancūzijoje. Komanda nusprendė pasinaudoti senio paslaugomis tik po ilgų ginčų dėl sutarties sąlygų.
Nigelas neleido Hillui nei minutę atsikvėpti viso savaitgalio metu, tačiau nesugebėjo baigti lenktynių. Jis pasirodė dar trijuose etapuose, laimėdamas paskutines lenktynes Adelaidėje, Australijoje. Pasibaigus tragiškam sezonui, laisva vieta Williams komandoje buvo karštų diskusijų objektas visą žiemą. Ar Mansellas gali būti ramus dėl vietos sekančių metų sezone greta Hillo, o gal Coulthardui pakako aštuonių etapų, kad jis įrodytų esąs vertas atstovauti pirmaujančiai ekipai . Tik laikas galėjo pasakyti, kaip viskas baigsis.
Sirgaliai demonstratyviai palaikė jaunąjį škotą. 1994 metais Jereze buvo iškabintas plakatas: “Nigelai! Mes mylime tave, bet atiduok raktelius Coulthardui”. Tai tik patvirtino, kad Mansellas jau sugebėjo įrodyti viską sau bei žiūrovams ir atėjo laikas užliesti vietą kokpite jaunesniajai kartai.
Taigi 1995 metais “Williams” sudėtyje važiavo Hillas su Coulthardas. Damonas vaikėsi savo pirmojo čempiono titulo, bet Davidas, nepaisant akivaizdžios patirties stokos, iš visų jėgų stengėsi neatsilikti. Galėjome stebėti, kaip antrose lenktynėse Argentinoje jis iškovojo pirmąją savo karjeroje aukščiausią starto poziciją, o tai tebuvo dešimtosios škoto varžybos. Jensonui Buttonui, palyginimui, prireikė 70 etapų, įvykdyti šią užduotį.
Tačiau, prieš pradėdami galąsti savo ašmenis, norėdami mane apraminti, prašau, neskubėkite. Buttono rezultatas buvo tarsi atgaiva visiems, reikalinga kaip žmogui oras, atsižvelgiant į Formulę 1 užvaldžiusią monotoniją. Jensonas taip pat susilaukė ryškesnės publikos ir žiniasklaidos paramos, ko DC vengė.
Tai ne visada džiugindavo sirgalius – “žmonės kartais linkę pamiršti, kad buvimas F1 pilotu, reikalauja visiško atsidavimo darbui 365 dienas per metus” – tai tik parodo, kad niekas negali abejoti jo atsidavimu lenktyniavimui.
Jis savęs neapgaudinėjo. Davidas puikiai žinojo, kad niekada nesulauks tokio žiniasklaidos dėmesio, kokiu galėjo mėgautis Mansellas ir Hillas. Galbūt dėl to pačios priežastis, kaip ir Jackie Stewartas, kuris visą laiką pabrėždavo esąs tikras škotas.
Lenktynės Portugalijoje 1995 metais tapo didžiuoju Davido triumfu, jam pagaliau iškovojus pirmąją pergalę. Tai buvo 21-osios jo varžybos. Po šio nuostabaus pasirodymo Coulthardo talentą pripažino net didžiausi skeptikai. Buttonas, kaip visi puikiai žinome, dar turi nugalėti. 33 metų Davidas įsitikinęs, kad tai tik laiko klausimas ir labai tuo džiaugsis. “Aš regiu akyse, kaip auga Jensono pasitikėjimas savimi, sparčiai gerėjant rezultatams. Akimirka, kai jis aplenks raudonuosius Ferrari ateis greičiau negu manote ir jis bus to tikrai nusipelnęs”, – sakė škotas.
Buttono pasirodymas sulaukė didelio komandų vadovų susidomėjimo, tačiau DC sublizgėjimas prieš devynerius metus, sukėlė panašų atgarsį. “McLaren” ekipos vadovas Ronas Dennisas buvo įsitikinęs, kad Davidas - kylanti žvaigždė, ir atkakliai įsijungė į kovą dėl jaunojo piloto ištikimybės.
Coulthardo vadybininkai tuo metu pageidavo, kad sekantį sezoną jis atstovautų sidabrinių strėlių ekipą. Šis sandoris buvo naudingas abiems pusėms: Davidas gavo didesnį atlyginimą, o “Mclaren” komandoje atsirado daugiau pastovumo. Paskutinius du sezonus komanda turėjo daugiau lenktynininkų (be M. Hakkineno), negu Eddie Irvinas merginų. Martinas Brundlas, Philipe Alliotas, Nigelas Manselas, Markas Blundellas ir Janas Magnussenas, visi iki vieno jie pilotavo antrąją sidabrinę strėlę.
Pastovumas komandoje, pagal Roną, buvo lemiamas faktorius, siekiant išvengti rezultatų, kurie kenktų ir atneštų pirmaujančiai komandai nuostolių. Vertimas: jie norėjo vėl nugalėti lenktynėse.
“Williams” bolidai buvo pakankamai greiti, tačiau DC intensyviai flirtuojant su “McLaren”, buvusi škoto ekipa pasirašė kontraktą su naujoku Žaku Villeneuvu, kuriam dar reikėjo įrodyti, ko jis yra vertas Formulėje 1. Coulthardui sezono pabaigoje iškovojus kelias iš eilės pirmąsias starto pozicijas, “Williams” turbūt pagalvojo, ko ji netenka. Iš kitos pusės susimąstė ir Davidas, gal per anksti paliko laivą.
“Aš turbūt būčiau iškovojęs čempiono titulą tais metais, kai palikau komandą,” – pažymėjo 33 metų škotas. Tuo metu visiems atrodė, kad tai didelis žingsnis atgal, tačiau, žvelgiant į ateitį, mes puikiai matėme šios ekipos perspektyvas.
Netrukus “McLaren” sugrįžo į pergalių kelią, bet tai buvo Davido komandos draugas Mika Hakkinenas, kuris susirinko visus apdovanojimus. 1998 ir 1999 m. sezone Coulthardui dažniausiai tekdavo padedančiojo vaidmuo, tačiau, kuomet Mikos rezultatai susvyravo, Davidas tapo ryžtingesnis ir labiau užsispyręs. 2001 metais pešėsi dėl čempiono titulo su Michaeliu Schumacheriu, o sekantį sezoną mėgino pagaliau įgyvendinti savo svajonę, nors ir be Mikos. Visi tikėjo, kad Davidas įrodys ,ko yra vertas.
Jo sukaupta milžiniška patirtis lenktynių ir bandymų trasose buvo labai naudinga ekipai, tačiau tai ko jis negalėjo numatyti, buvo dar vienas vienskiemenis suomis, kuriam atiteko visi laurai. Kimio Raikkoneno sugebėjimai ir talentas baigdavosi, kai tekdavo reguliuoti bolidą, todėl DC geranoriškai pasidalindavo sukaupta informacija. Kartais erzindavo, kai Kimis būdavo žymiai greitesnis.
Įtampa atslūgo praeitais metais, kuomet Davidas nesugebėjo prisitaikyti prie naujos kvalifikacijos tvarkos ir dažnai atsidurdavo rikiuotės viduryje ,privalėdamas lenkti kitus pilotus. Tačiau, kai viename etape jis vis dėl to aplenkė Kimį, mano veidas ironiškai išsiviepė.
Nesupraskite manęs neteisingai. Aš gerbiu Kimį. Jis tikra DC priešingybė: puikiai sugeba įveikti vieną greitą ratą, tačiau mažai prisideda prie bolido tobulinimo ir reguliavimo. Aš visą laiką palaikiau Davidą. Jis supranta, kad po 2004 metų jam nebeliks vietos “McLaren” komandoje, tačiau vis tiek stengiasi išlikti puikios nuotaikos ir siekti aukštų rezultatų.
“Aš nesijaučiu taip tarsi mane apgaudinėtų žmona. Aš nesu vedęs McLaren ir natūraliai po devynerių kartu praleistų fantastiškų metų reikia judėti toliau,” – sakė Davidas Coulthardas.
Kol kas niekas nežino kuriai komandai jis atstovaus sekantį sezoną, tačiau 2005 metai be Davido būtų tikra parodija. Sugrįžimas į Williams ekipą ir tiesioginis pasikeitimas vietomis su Juanu Pablo Montoya būtų idealiausias variantas. Ekipą iššvaistytų mažiau pinigų pilotams, o komandoje pagėrėtų atmosfera, mikroklimatas, tačiau, prieš pakeisdamas darbdavius, Davidas nori sugražinti sidabrines strėles į lyderių pozicijas.
Ir vis dėl to, būtų puiku kvadratinės formos veido žmogų išvysti vėl sėdinti mėlynai baltame bolide. Bet, kaip sako Davidas, šansai sugrįžti į Williams yra tokie patys, kaip McLaren nugalėti bent viename šio sezono etape. “Tai tarsi nereali svajonė”.
[i] Išvertė:
Lietuvos McLaren fanų klubas
http://groups.yahoo.com/group/mclarenltfanclub
Tekstą parašė
Katie Jones [/i]