Didžiausios baudos autosporto istorijoje

Antradienį Tarptautinė automobilių federacija (FIA) už jos politinio neutraliteto sumenkinimą Turkijos GP „Formulės-1“ lenktynių rengėjams skyrė 5 mln. JAV dolerių (apie 13,6 mln. litų) dydžio baudą.
Tai rekordinė kada nors federacijos skirta bauda. Pateikiame daugiau informacijos apie kitas dideles FIA anksčiau skirtas pinigines nuobaudas.
Už elgesį 2002 metų Austrijos GP lenktynėse (akivaizdžios komandinės taktikos naudojimas) bei apdovanojimų ceremonijos metu (pirmoje ir antroje pozicijose finišavusių lenktynininkų pasikeitimas vietomis) „Ferrari“ bei jai tuomet atstovavę Michaelis Schumacheris ir Rubensas Barrichello buvo nubausti bendra 1 mln. JAV dolerių (apie 2,7 mln. litų) dydžio bauda. Pusė baudos buvo skirta metams lygtinai, jei atsakovai tuo laikotarpiu prasižengtų.
Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Hyundai“ buvo nubausta 1 mln. JAV dolerių (apie 2,7 mln. litų) dydžio bauda už tai, kad praleido keturis Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapus.
Dar viena 1 mln. JAV dolerių (apie 2,7 mln. litų) dydžio bauda buvo skirta Vengrijos GP rengėjams už žiūrovų išsiveržimą į trasą. 75% baudos buvo skirta lygtinai, jei panašus incidentas būtų pasikartojęs per du artimiausius metus.
1994 metais „Benetton“ komanda gavo 500 tūkst. JAV dolerių (apie 1,4 mln. litų) baudą už tai, kad Michaelis Schumacheris ignoravo juodąją vėliavą. Teisėjams ją parodžius, vokietis privalėjo sukti į techninio aptarnavimo zoną ir pasitraukti iš lenktynių.
Po 1995 metų Brazilijos GP už taisykles neatitinkančio benzino naudojimą 200 tūkst. JAV dolerių (apie 542 tūkst. litų) baudomis buvo nubaustos „Benetton“ ir „Williams“ komandos.
1994 metais „McLaren“ ir „Benetton“ ekipos buvo nubaustos 100 tūkst. JAV dolerių (apie 271 tūkst. litų) baudomis už tai, kad iškart po San Marino GP etapo nepateikė naudotos programinės įrangos kodų.
100 tūkst. JAV dolerių (apie 271 tūkst. litų) bauda 2000 metais už saugumo neužtikrinimą „Grand Prix“ savaitgalio metu buvo nubausti ir Brazilijos GP organizatoriai.
1989 metais 100 tūkst. JAV dolerių (apie 271 tūkst. litų) baudą gavo ir Ayrtonas Senna. Jam ji buvo skirta už tai, kad trasos pagalbinio personalo dėka pratęsė Japonijos GP lenktynes po susidūrimo su Alainu Prostu.
2000 metais „McLaren“ komanda gavo 50 tūkst. JAV dolerių (apie 131 tūkst. litų) baudą, nes po Austrijos GP patikrinus nugalėtojo Mikos Hakkineno bolidą ant elektronikos kontrolės įtaiso buvo pasigesta būtinos plombos.
Tokio paties dydžio, 50 tūkst. JAV dolerių (apie 131 tūkst. litų) baudą, „McLaren“ gavo ir 1997 metais – už Belgijos GP metu naudotą taisyklių neatitinkantį kurą.
Ir pabaigai – 1994 metais „Ferrari“ gavo 50 tūkst. JAV dolerių (apie 131 tūkst. litų) baudą dėl savo mechanikų elgesio Portugalijos GP savaitgalio metu. Italų komandos darbuotojai buvo apkaltinti vandalizmu, nes iš savo garažų po darbo išėjo išlaužę užrakintas duris.