[b]Fernando Alonso – nauja aytomobilių lenktynių žvaigždė, bet ne staigmena, pats jauniausias "Formulės-1" istorijoje Didžiojo prizo laimėtojas ir šiaip labai mielas 22 metų ispanas iš "Mild Seven Renault" komandos.
Ar kada nors tikėjotės viso šito – pirmojo pjedestalo, pirmosios pergalės, žurnalų viršelio ir neregėto ažiotažo, siejamo su tavo vardu?[/b]
Tikrai ne. Apskritai maniau, kad kelias į pirmąsias pergales bus daug sunkesnis ir ilgesnis.Bet mūsų komanda parūpino man bolidą, leidžiantį konkuruoti su įžymybėmis. Ši maloni staigmena ir padovanojo man šį beprotišką sezoną. Aš manau, kad gerai parengtas automobilis šiandieninėje F-1 – tai 60% sėkmės. Likusius 40-imt pasirengęs prisiskirti sau.
[b]Jūsų kuklaus tylenio įvaizdis sunkiai suderinamas su ta ambicinga agresija vairuojant bolidą.[/b]
O ką daryti? Jei nori nugalėti F-1, pirmasis žmogus, kurį turi nurungti, - tai tavo komandos partneris. FA, kuris užsideda šalmą ir sėda prie bolido vairo, jau kitas FA. Tikriausiai tai mano "antrasis aš".
[b]Ar būna baisu?[/b]
Per pačias lenktynes – ne, ten paprasčiausiai neužtenka laiko išsigąsti. O gyvenime, žinoma, būna, kaip ir kiekvienam normaliam žmogui. Gal net dažniau. Tiesą sakant bijau skraidyti lėktuvais, ir jei kur galima nusigauti mašina ar traukiniu, renkuosi tokį būdą.
[b]Net per tą šiurpią avariją dėl Brazilijos Didžiojo prizo nespėjote išsigąsti?[/b]
Ne, tik po to. Kai gydytojai bandė mane "išpjauti" iš lenktynininko kostiumo, buvo išties baisu. Aš nejutau, kad būtų kas nors lūžę, bet tas sraigtasparnio iškvietimas ir gabenimas į ligoninę mane iš tikrųjų išgąsdino. Viskas baigėsi gerai. Nors kaip čia pasakius: kaip tik tą dieną, kurią praleidau ligoninėje, turėjau laisvadienį ir ketinau susitikti su draugais.
[b]Ką galėtumėte pavadinti didžiausia F-1 staigmena?[/b]
Negalėčiau nieko išskirti. Viskas atrodė nauja ir savaip netikėta. Prieš trejus metus pasirašydamas sutartį su "Minardi", ėjau į nežinomybę, bet tai buvo tik įdomiau.
[b]Paties jauniausio F-1 istorijoje Didžiojo prizo laimėtojo statusas jums ką nors reiškia?[/b]
Beveik nieko. Aš buvau pats jauniausias beveik visose kategorijose, kuriose rungtyniavau, ir jau atpratau kreipti į tai dėmesį. Treke neegzistuoja nei amžius, nei tautybė.
[b]Kokius jausmus jums kelia lyginimas su MS?[/b]
Iš pradžių nepaprastai didžiavausi, bet paskui supratau, kad su juo mane lygins tik po sėkmingų lenktynių, o po nesėkmių kalbės visai ką kita. Dabar išmokau daugmaž ramiai reaguoti į tokius palyginimus. Galų gale MS – ne dievas, bet varžovas, kurį turiu bandyti įveikti.
[b]Lenktynėms (Malaizijos GP) ruošėtės Maldyvuose. Ką ten veikėt?[/b]
Nieko! Mes šiek tiek atsipalaidavom, bet vis dėlto daug ruošėmės šioms lenktynėms. Temperatūra Maldyvuose panaši į Malaizijos, taigi su mumis važiavo ir du treneriai, kurie padėjo mums treniruotis. Tuo pačiu ir ilsėjomės, ir darėme skirtingus pratimus: nardėme, žaidėme paplūdimio tinklinį, ir kita, tai, ko šiuo metu Europoje daryti neįmanoma. Ir buvo visai smagu.
[b]Fernando, tu puikiai sutari su Jarno Trulli. Ką galėtum atsakyti į tai, jog R. Schumacheris kitą sezoną gali tapti tavo porininku?[/b]
Nežinau. Nežinau. Aš taip nemanau. Esu laimingas, važiuodamas vienoje komandoje su Jarno ir tikiuosi, kad ir kitais metais mudu atstovausime "Renault".
[b]O iš ko "susideda" pagrindinis F-1 pilotas? Vairavimo technika, psichologinis stabilumas, patirtis – kaip sudėliotumėte akcentus?[/b]
Abejoju, ar yra viena kombinacija, - kiekvienas lenktynininkas turi savų stipriųjų pusių. Bet minimaliai būtinos savybės – tai gebėjimas neprarasti šaltos galvos ir fizinė jėga. Pusantros valandos valdyti bolidą – iš tikrųjų sunkus darbas, per kiekvienas varžybas netenku apie tris kilogramus. Ak tiesa, dar viena detalė – talentas.
[b]Apie jus rašo, kad jei lakstytumėte "McLaren" ar "Ferrari", jau dabar galėtumėte konkuruoti su MS bendroje čempionato įskaitoje.[/b]
Tikiuosi, aš ir "Renault" turiu tokį šansą. Mūsų komandai baigiasi sąlyginių nesėkmių ruožas, tad manau, visai greitai galėsime pretenduoti į nepalyginti aukštesnį statusą. Manęs visą laiką klausia, ar nesiruošiu pereiti į kokią kitą komandą, ir aš nematau prasmės tai daryti.
[b]F-1 lenktynininko vaidmuo įpareigoja nuolatos filmuotis, dalyvauti reklamos akcijose. Kaip ši karjeros dalis – patinka, vargina, erzina?[/b]
Visa tai iš tikrųjų užima pernelyg daug laiko, šiek tiek vargina, bet neerzina. Jei to reikia, vadinasi, aš tai darysiu. Suprantu, kad ažiotažas, susijęs su mano vardu baigsis, kai tik tapsiu vidutinioku.
[b]Kiek valandų per parą esate lenktynininkas?[/b]
Per lenktynes – kiaurą parą, net kai miegu: sapnuoju boksus, posūkius… Bet likusiu laiku negaliu sakyti, kad jaučiuosi esąs lenktynininkas visas 24 val. Kartais reikia mokėti atsipalaiduoti. Jei visą laiką galvoji apie varžybas, tu – blogas lenktynininkas. Tikriau, tu – beprotis.
[b]Kaip atsipalaiduojate?[/b]
Važiuoju namo, susitinku su mokyklos draugais, einame į barą ar į svečius, žiūrime kiną, klausome muzikos, plepame.
[b]Apie ką?[/b]
Nuvilsiu: tai įprastos jaunų vaikinų kalbos. Panašios į tas, kurias rodo kine.
[b]Ar seniai nebegalite išeiti į gimtojo Ovjedo miesto gatvę, kad nekiltų sąmyšis?[/b]
Taip buvo tik praėjusį pavasarį, po pirmųjų laimėjimų. Anksčiau vaikštinėdavau visiškai ramiai: automobilių lenktynės niekada nebuvo populiari sporto šaka.
[b]Kokią mašiną vairuojate "civiliniame" gyvenime?[/b]
"Renault Megane", kuria privalau važinėti pagal sutartį, ir ji mane visiškai tenkina.
[b]Taip sakyti irgi įpareigoja sutartis?[/b]
Man ji iš tikrųjų patinka. Taip lengvai valdoma, kad net imu tinginiauti.
[b]Kiek turite kostiumų?[/b]
Du ar tris. Tiesą sakant, juos velkuosi tik tada, kai kitaip neįmanoma.
[b]Kam mėgstate leisti pinigus?[/b]
Įvairiausiai elektronikai – kompiuteriui, garso technikai, kompaktinėms plokštelėms. O šiaip esu neišlaidus ir nešvaistūnas.
[b]Be kokio daikto negalite apsieiti, tiek keliaudamas?[/b]
Be portatyvinio kompiuterio. Įeinu į internetą arba žaidžiu kompiuterinius žaidimus, kai porininkui Jarno Trulli pabosta mano plepalai.
[b]Ar tiesa, kad gokartą pradėjote vairuoti tuo pat metu kaip ir vaikščioti?[/b]
Melas. Prie vairo sėdau trejų metų, ir tada jau puikiausiai vaikščiojau. Bet kad gokartu išmokau važinėtis anksčiau negu dviračiu – tiesa.
[b]Ar yra žmogus, kuriam norėtumėte žemai nusilenkti?[/b]
Tėvas. Tai jis sudomino mane lenktynių automobiliais ankstyvoje vaikystėje, netingėjo terliotis su manimi visus tuos metus. Be jo, vargu ar kas nors už Ovjedo ribų būtų sužinojęs, kad yra toks lenktynininkas Fernando Alonso…