„Ferrari“ strategija Majamyje: pavėluoti sprendimai ir nuviliantis tempas

Majamio „Grand Prix“ lenktynėse „Ferrari“ pilotai užėmė vos septintą ir aštuntą vietas, finišuodami daugiau nei minutę atsilikę nuo nugalėtojo Oscaro Piastrio. Nors SF-25 bolidas visą savaitgalį atrodė silpnai, kyla klausimas – ar komanda galėjo ką nors padaryti kitaip, ypač kalbant apie pozicijų keitimus ir strateginius sprendimus?

Pirmieji signalai apie problemas pasirodė jau šeštadienį kvalifikacijoje – tapo aišku, kad „Ferrari“ laukia sudėtingos lenktynės. Charlesas Leclercas prarado daugiau nei 0,4 sek. Maxui Verstappenui pirmame sektoriuje, daugiausia – per T1 ir greituose T4–T6 posūkiuose. Antrame sektoriuje situacija dar pablogėjo – Leclercas kovojo su per dideliu slydimu ir prastu sukibimu gale, ypač lėtoje T11–T16 atkarpoje. Dėl to perkaisdavo padangos, o automobilį tapdavo sunku valdyti.

Sekmadienio lenktynėse padangų pasirinkimas ir starto pozicijos turėjo svarbų vaidmenį. Lewisas Hamiltonas startavo su kietomis padangomis, C. Leclercas – su vidutinėmis. Abu „Ferrari“ pilotai ilgą laiką buvo įstrigę už „Williams“ ir „Haas“ bolidų. Nors L. Hamiltonui pavyko aplenkti Estebaną Oconą tik 23 rate, tuo metu buvo prarasta daug laiko, o varžovai jau buvo nutolę.

Tuo tarpu Alexas Albonas ir Carlosas Sainzas sekė „Mercedes“ strategiją, kuri, nors ir netiesiogiai, vėliau padėjo „Ferrari“. Virtualaus saugos automobilio fazė po Oliverio Bearmano gedimo suteikė puikią progą atlikti sustojimus su mažesniu laiko praradimu.

Po sustojimų C. Leclercas atsidūrė tarp „Williams“ bolidų, o K, Hamiltonas – prieš Yuki Tsunodą. 31 rate C. Sainzas aplenkė C. Leclercą, ir tarp abiejų „Ferrari“ pilotų prasidėjo kova. Netrukus C. Leclercas atgavo poziciją, o kartu su juo prasmuko ir L. Hamiltonas. Tuomet pagrindiniu taikiniu tapo Kimi Antonelli, kuris buvo nutolęs daugiau nei dviem sekundėmis.

L. Hamiltonas tuo metu demonstravo akivaizdžiai geresnį tempą nei C. Leclercas ir per radiją prašė leisti keistis pozicijomis, kad neišdegintų padangų važiuodamas purvino oro zonoje. Vis dėlto „Ferrari“ sprendimą priėmė pavėluotai – pozicijos buvo pakeistos tik 39 rate, kai C. Sainzas jau buvo per 1,6 sek. atstumą. Anksčiau priėmus šį sprendimą, L. Hamiltonas būtų galėjęs efektyviau išnaudoti savo padangas.

Vėliau abiejų pilotų tempas susilygino, tačiau pavyti K. Antonelli nepavyko. L. Hamiltono padangos pradėjo dėvėtis, todėl 53 rate pozicijos buvo pakeistos atgal – C. Leclercas finišavo septintas, L. Hamiltonas aštuntas.

Nepaisant galimų strateginių klaidų, pagrindinė „Ferrari“ problema – pats SF-25 bolidas. Jo nustatymų langas yra labai siauras, o reakcija į pakabos aukščio pokyčius – itin jautri. Inžinieriai vis dar neranda optimalaus balanso, o bolido elgesys priklauso nuo menkiausių konfigūracijos skirtumų.

Artėjant Europos etapams, „Ferrari“ laukia lemiamas sezono ruožas. Jei komanda nori kovoti dėl pergalių, atotrūkis nuo lyderių turi būti mažinamas nedelsiant. Kitaip italai rizikuoja įstrigti vidutiniokų grupėje net ir turėdami du pajėgius pilotus.