[b] Marius Gabrijolavičius – „GO-1“ kitu kampu [/b]
Nedaugelis pilotų gali pasigirti stovėję ant aukščiausio podiumo laiptelio. Ką jau kalbėti apie čempiono titulo, Vytauto Ščiukos (Yes) dominavimo laikais. Vis dėl to vienas naujokas, sugebėjo rimtai išgąsdinti ilgametį čempiono. Marius Gabrijolavičius savo debiutiniame sezone tik paskutiniame etape pripažino labiau tituluotesnio varžovo pranašumą. Šiuo metu buvęs „AM Racing“ pilotas sėkmingai skinasi kelią į „Rok“ čempionato aukštumas ir intensyviai ruošiasi artėjančioms 1003 km lenktynėms. Interviu metu Marius griežtai kritikavo „GO-1“ pirmenybių sistemą ir atvirai vertino jo dalyvių vairavimo sugebėjimus. Maža to 2004 metų sezono vicečempionas ne tik išsamiai nupasakojo avarijas lenktyniaujant automobiliu, bet ir atskleidė nesėkmės 1003 km varžybose priežastis.
[i] Avantiūra - 1003 km lenktynės [/i]
[b] Reporteris: Kokie įspūdžiai liko iš 1003 km lenktynių? [/b]
Marius Gabrijolavičius: Aš net neišvažiavau į trasą. Sugedo variklis – trūko kolektorius. Po variklio dangčiu pradėjo kauptis benzino garai. Automobilis galėjo bet kurią akimirką užsiliepsnoti. Buvo pavojinga toliau tęsti lenktynes.
[b] R: Tai buvo pirmas rimtas startas ir nesėkmė. [/b]
MG: Deja automobilis nebuvo tinkamai paruoštas. Trūko treniruočių bei laiko viskam išbandyti.
[b] R: Ar specialiai treniravaisi šiam pasirodymui? [/b]
MG: Tiesiog nebuvo laiko tinkamai pasiruošti. Man netikėtai paskambino į Vokietiją ir pasiūlė dalyvauti. Pirmą kartą tą automobilį išvydau dieną prieš lenktynes. Tačiau jau po aštuonių ratų sugedo kompiuteris. Nepasisekė. Automobilio visiškai nejaučiau, stabdžiai irgi neklausė. Be to, mano rato įveikimo laikas nuo Gango skyrėsi kaip diena nuo nakties. Atvirai kalbant, ateityje reikės vengti tokių avantiūrų.
[b] R: Komandą sudarė eks „GO-1“ pilotai? [/b]
MG: Taip. Nervas su Gangu „GO-1“ pirmenybėse dalyvavo prieš tris metus. Aš debiutavau tik užpraeitas metais.
[i] „Rok“ čempionatas ir „GO-1“ dalyvių galimybės [/i]
[b] R: Kokiose varžybose planuoji dalyvauti šiemet? [/b]
MG: Šiuo metu sieju dideles viltis su „Rok“ čempionatu. Stengsiuosi šiame sezone pasitempti. Ir dar vėl planuoju dalyvauti 1003 km varžybose su Porsche 951 automobiliu.
[b] R: Tačiau „Rok“ čempionate tau neblogai sekėsi ir praeitais metais, ypač paskutiniame etape. [/b]
MG: Lenktynių pradžia buvo fantastiška. Sukiojausi greičiausiųjų trejetuke. Trasos rato įveikimo laikai irgi buvo geri. Viskas klostėsi puikiai, tikėjausi net patekti į tarptautinį „Rok“ finalą Italijoje, kol paskutiniame etape nepavedė variklis.
[b] R: Kaip sekasi kitiems „GO-1“ atstovams? [/b]
MG: Visi „GO-1“ dalyviai lenktyniauja pakankamai gerai.
[b] R: Net ir Rimvydas Agurkis (Zhalias)? [/b]
MG: R.Agurkis parodytų visiems ką gali ir „GO-1“ pirmenybėse, jeigu tik turėtų galimybę treniruotis. Tai, kad jis moka lenktyniauti, niekam nekelia abejonių. Juk, ne veltui pateko į „Rok“ finalą Italijoje.
[b] R: Kaip rimtai vertintumėte Girėnės Ščiukaitės (Gyvatės) galimybes „Rok“ čempionate? [/b]
MG: Jai pirmiausia reikėtų bent jau fiziškai pasiruošti. Tik iš pradžių atrodo, kad kas čia tėra pravažiuoti. Panašiai, kaip ir lenktyniaujant su automobiliu. Kol nepabandai 4G perkrovos, nesuvoki kas tai yra, tol viskas atrodo paprasta.
[b] R: Gal galėtumėte pakomentuoti VVK planus uždrausti jums dalyvauti „GO-1“ varžybose? [/b]
MG: Tai nieko nepakeis. Juk iš likusių pilotų vis tiek atsiras tokių, kurie bus greitesni už kitus. Naujų Yesų, kurie lygiai taip pat dominuos. Kita vertus, gal ir būtų logiškas šis sprendimas
[b] R: Bet tokiu atveju Jūs irgi negalėsite dalyvauti „GO-1“ etapuose? [/b]
MG: Šiuo metu veiklos turiu per akis. Net bijau persistengti, nes nieko nebespėju. Tačiau, jeigu uždraus „Rok“ dalyviams lenktyniauti, ką gi atvažiuosiu bent pažiūrėti varžybų. Reikia pridurti, kad sekantį sezoną ketinu stebėti „GO-1“ pirmenybes tik kaip žiūrovas.
[i] Kova dėl čempiono titulo [/i]
[b] R: Praeitais metais kovoje dėl čempiono titulo nusileidote Vytautui Ščiukai (Yes) tik paskutiniame etape? [/b]
MG: Kvalifikacijoje pasirodžiau apgailėtinai. Praeitas sezonas man buvo debiutinis. Todėl pradžioje reikėjo laiko prie visko priprasti, nugalėti jaudulį. Deja, man taip ir nepasisekė perprasti kvalifikacijos. Atrodo, tik vieną kartą važiavimą pradėjau iš rikiuotės priekio, o gal ir to karto nebuvo.
[b] R: Niekaip nepavyksta pravažiuoti vieną greitą ratą? [/b]
MG: Aš jį įveikiu pakankamai greitai. Vis dėl to, pas mane yra pernelyg stiprus savisaugos instinktas. Stengiesi važiuoti be klaidų, kad neapsisuktum. Taip ir atsiranda tokių, kurie surizikuoja ir užlenda priekyje. Tačiau, jeigu būtų galimybė įveikti kelis ratus: tarkim vieną ratą rizikuoji ir spaudi iš paskutiniųjų, o kitą pravažiuoji ramiai. Savaime aišku, svarbiausia, kad važiavime nugalėjęs pilotas, galėtų dalyvauti sekančiame. Tokiu atveju viskas ne taip ženkliai priklausytų nuo vienos kvalifikacijos.
[i] Jau seniai reikėjo keisti kvalifikacijos tvarką [/i]
[b] R: Daugelis jus jau prieš paskutinį etapą titulavo čempionu. [/b]
MG: Tai yra lenktynės. Čia nėra nieko neįmanomo. Nuolatos vyksta atkakli kova. Suprantama, apmaudu, kad nepavyko trasoj išsiaiškinti, kuris geresnis.
[b] R: Galbūt fortūna nusisuko nuo jūsų? [/b]
MG: Gal ir sėkmės trūko. Kita vertus, aš jau anksčiau siūliau keisti dabartinę kvalifikacijos tvarką. Siūliau, kad kiekvieno važiavimo nugalėtojas galėtų dalyvauti sekančiame važiavime. Tiesiog, jeigu suklydai greitame rate, kad tai nelemtų visų varžybų rezultato. O užpraeito sezono paskutinis etapas tai puikiai pademonstravo. Lenktynėse man nebuvo lygių, tačiau tai tebuvo tik antras važiavimas.
[b] R: Arūnas Baratinskas (AF1) planuoja šį pakeitimą įvesti sekančiame sezone. [/b]
MG: Jau seniai to reikėjo ir kuo greičiau kas nors pasikeis tuo geriau. Juk dabartinė kvalifikacija gali tave visiškai sužlugdyti. Patenki į B važiavime, ir jokio skirtumo, kad triuškinamai nugalėsi. Vis tiek tegausi tuos 10 taškų.
[i] Šventimas prieš „GO-1“ etapus ir susikaupimas prieš „Rok“ lenktynes [/i]
[b] R: Ar turite kokį nors talismaną sėkmei? [/b]
MG: Praeitame sezone turėjau vieną. Jeigu atvažiuodavau į etapą prieš tai gerai pašventęs, patekdavau į geriausiųjų trejetuką. Šiemet bandžiau praktikuoti, tačiau nebepadėjo.
[b] R: Mėgstate prieš lenktynes gerai pašvęsti, kaip ir kai kurie „GO-1“ pilotai? [/b]
MG: Žinoma mėgstu. Deja, tik „GO-1“ etapuose galiu sau kažką panašaus leisti. „Rok“ čempionate visi lenktyniauja susikaupę, rimtai ir tokių užgėrimų tikrai nebūna. Ten jau prasideda rimtas sportas, be to, ir įtampa yra didesnė. Negalima sau leisti taip blaškytis.
[i] Motyvacijos stoka [/i]
[b] R: Tačiau, pastaruoju metu jums stipriai nesiseka ir „GO-1“ čempionate? [/b]
MG: Nebeliko motyvacijos dalyvauti „GO-1“ pirmenybėse. Dažnai lenktyniauju vien tam, kad bet kaip pravažiuočiau.
[b] R: O apie čempiono titulą nesvajojate? [/b]
MG: Ne. Tiesą sakant, stebiuosi, ką iš vis aš čia dar veikiu. Tikėjausi, kad Mantas su Testarossa lenktyniaus pakankamai gerai. Gaila, tačiau šias viltis teks atidėti sekančiam sezonui.
[b] R: V.Ščiuka jau minėto sezono viduryje užtikrintai pareiškė, kad nemato rimtų priešinininkų? [/b]
MG: Mane tai paėmė pyktis, kai kažkada perskaičiau jo komentarą: „man čia varžovų nėra“. Galvoju, palauk, atsiras tau dar konkurentų.
[b] R: Kokie būtų jūsų artimiausi priešinininkai? [/b]
MG: Vytautas Ščiuka. Su kuo daugiau lenktyniauti. Kalbant atvirai, jis važiuoja beveik idealiai didžiąją dalį lenktynių. Tiesiog per tiek laiko jau spėjo perkasti visas trasos subtilybes. Priešingai „GO-1“ pirmenybėms, „Rok“ čempionate mes visi važiuojame panašiu tempu.
[b] R: Ar turite devizą lenktyniaujant? [/b]
MG: Svarbiausia – įdomi kova. Nesvarbu net dėl kurios vietos. Atkakli kova visą laiką suteikia džiaugsmo.
[b] R: Nesistengiate bet kokiomis priemonėmis kovoti dėl pergalės? [/b]
MG: Ne visi žmonės yra tokie. Aš tikrai netrokštu visą laiką būti pirmas. Tiesiog tai yra mano saviraiškos priemonė.
[b] R: Apibudink save kaip lenktynininką trimis žodžiais? [/b]
MG: Manau tiktų atsargus. Galbūt žodis greitas. Ir dar, kiekvienose lenktynėse stengiuosi išmokti ko nors. Tiesiog, kad nešvaistyčiau veltui laiko, išmėginu kokią naujovę.
[i] JTS mokykla [/i]
[b] R: Kada pirmą kartą į rankas paėmei kartingo vairą? [/b]
MG: Senokai. Viskas prasidėjo nuo kartingų. Mūsų pusbroliai yra Jonušiai. Todėl mums jau nuo vaikystės buvo atvėpę žandikauliai, kai mes stebėjome juos lenktyniaujančius formulėmis. Vieną kartą Darius nusivežė mane ir Mantą į jaunųjų technikų stotį ir užrašė į kartingų būrelį.
[b] R: Kaip sekėsi mokytis valdyti šias mažas mašinytes? [/b]
MG: Anksčiau tai buvo rimtas kartingo klubas su keliomis klasėmis. Deja, dabar liko tik Honda klasė. Vis dėl to, man ganėtinai nepasisekė. Aš pradėjau mokytis vairuoti kartingą tarpiniame amžiuje. Taigi, vos tik spėjau perprasti Deltą klasę, mane įmetė tarp Minskų. Tačiau varžybose taip ir neteko dalyvauti, nes reikia mažiausiai metų, norint pasiruošti lenktyniauti su Minsku. Ne tiek trūko įgūdžių, kiek nespėjau parengti technikos. Tais laikais dar ir pinigus reikėjo atidžiaus skaičiuoti. Užtai stengiausi padėti broliui.
[b] R: Tačiau dalyvavimas „Rok“ čempionate irgi kainuoja milžiniškas sumas. [/b]
MG: Turiu galimybę dalyvauti „Rok“ čempionate, todėl ir lenktyniauju. Suprantama, padeda ir rėmėjai.
[i] Baimės jausmas vartantis automobiliu [/i]
[b] R: Koks jausmas apima skriejant kartingu? [/b]
MG: Gera dozė adrenalino. Lenktyniavimas kartingu ir važinėjimas automobiliu yra du skirtingi pojūčiai. Automobilis nėra toks stabilus, todėl kartais atsiranda baimės jausmas. Priešingai, lekiant kartingu, laikau nuspaustą akseleratorių iki dugno. Aišku, kartais tenka pasivažinėti už trasos ribų. Tačiau tai nėra taip baisu, kaip apsiversti su automobiliu.
[b] R: Panašiai, kaip vertėtės praeitais metais Rūkloje? [/b]
MG: Tuo metu, kai Kaune „GO-1“ čempionato etape lipau ant podiumo, Rukloje oro uosto trasoje vyko greitas slalomas. Suprantama, prisižiūrėjęs kaip kiti laksto, užsimaniau panardyti tarp kliūčių. Deja, varžybos jau buvo prasidėjusios, todėl teko palaukti jų pabaigos. Tuomet jau spaudžiau akseleratorių iki dugno. Automobilis slysdavo posūkyje, kad vos suvaldydavau. Šalia sėdėjusi pažįstamo draugė komentavo: „automobilio visiškai nesaugai, bet važiuoji tai nerealiai“. Nelaimei, viename iš posūkių nukėliau koją nuo akseleratoriaus pedalo. To nereikėjo daryti. Automobilis tapo nevaldomas, prasidėjo švytuoklė. Netrukus mus išmetė į žolę. Automobilis užkliuvo už kupsto ir vertėsi. Tuo metu mes jau buvome beveik sustoję, tačiau vis tiek teko daug baimės. Laimei, viskas baigėsi sėkmingai, - automobilis juk pataisomas daiktas.
[b] R: O lekiant su kartingu neatsiranda baimės jausmo? [/b]
MG: Kartingai yra pakankamai saugus sportas. Kartą treniruojantis pas Dislovą stipriai įsibėgėjau ir sugedo stabdžiai. Kiekvieną minutę artėja bortas, o aš neįsivaizduoju ką daryti. Tačiau vis tiek kažkaip išsisukau. Atlikau kelis piruetus ir sustojau likus vos porai centimetrų iki borto.
[i] Įspūdingiausi momentai [/i]
[b] R: Kokios būtų jūsų įsimintiniausios lenktynės? [/b]
MG: „GO-1“ pirmenybėse labiausiai įstrigo varžybos ovalo formos trasoje žiemą.
[b] R: Kai iškovojote pirmąją pergalę „GO-1“ pirmenybėse? [/b]
MG: Tiesą sakant, man viskas puikiai sekėsi minėtose lenktynėse. Jaučiausi, kaip žuvis vandenyje.
[b] R: Kokios buvo pačios įsimintiniausios lenktynės (ne „GO-1“)? [/b]
MG: Per tiek laiko daug visko įvyko. Tiesiog sunku išskirti kurias nors vienas lenktynes.
Kita vertus, didelį įspūdį paliko vienas iš slalomų Rūkloje. Aš buvau ką tik nusipirkęs automobilį ir atvažiavau pažiūrėti varžybų. Aišku, draugai tuoj pat pradėjo kalbinti išbandyti jėgas trasoje. Distanciją įveikiau ramiai ir savo klasėje be konkurencijos užėmiau pirmą vietą. Pažįstami po to traukė per dantį, kad atvažiavo pažiūrėti varžybų, o išvažiuoja su prizais.
[b] R: Lydėjo sėkmė? [/b]
MG: Automobilis buvo pakankamai greitas. Antra vertus, kai nekeli sau milžiniškų tikslų, gali ramiai lenktyniauti. Mėgautis važiavimu. Tuomet ir pasieki tai, ko visiškai nesitiki.
[b] R: Ar kaip nors specialiai ruošiatės šiam slalomui? [/b]
MG: Visos varžybos buvo viso labo mėgėjiškos. Kokios dar ten treniruotės prieš jas?
[b] R: Baisiausias nuotykis trasoje? [/b]
MG: Tai atsitiko lekiant automobiliu, ne kartingu. Sukau ratus Kačerginės trasoje, kai į trasą netikėtai išbėgo kurapka. Aš ją švelniai trinktelėjau. Tačiau pasirodo, ji dar bandė kažkur sprukti ir išdaužė priekinę lempą. Teko sustoti ir išrinkinėti paukščiuko plunksneles iš kruvinos lempos.
[b] R: Įspūdingiausias priešininko lenkimas? [/b]
MG: Sąžiningai pasakius, neprisimenu kokio nors išskirtinio. Be abejonės, buvo keli finišai, kai mane nuo varžovo skyrė vos kelis metrai.
[i] Kam iš vis reikia tų stabdžių [/i]
[b] R: Ar esate susidūręs su gedimais? [/b]
MG: Kartingas ypač dažnai genda „Rok“ čempionate. Praeitais metais Vilniaus etape užšokau ant trasos krašto ir sulaužiau žvaigždutę. Sekantis važiavimas irgi baigėsi panašiai. „GO-1“ pirmenybėse buvo atvejų, kai nukrito grandinė. Laimei, kol kas tik treniruočių ir kvalifikacijos metu. Varžybų metu neteko susidurti su rimtesniais gedimais.
[b] R: O stabdžiai nei karto nebuvo pavedę? [/b]
MG: Argi tai gedimas „GO-1“ sąlygomis? Kam iš vis tų stabdžių reikia? Tuo labiau, jeigu važiuoji sausoje trasoje.
[i] Netradicinės oro sąlygos – erdvė kūrybai ir improvizacijai [/i]
[b] R: Mėgstate lenktyniauti sausoje trasoje? [/b]
MG: Tikrai ne. Sausoje trasoje man nusibosta sukti ratus. Čia tik visi kiti begalo pamišę dėl sausos dangos. Keista, tačiau, kuo prastesnės oro sąlygos, tuo man įdomiau važinėti. Atsiveria beribės galimybės kūrybai, improvizacijai. Galiu atlikinėti tokius manevrus apie kuriuos kiti net bijo pagalvoti.
[b] R: Mėgstamiausios oro sąlygos? [/b]
MG: Pastaruoju metu pastebėjau, kad man geriausiai sekasi etapuose, kurie vyksta netradicinėmis oro sąlygomis. Esant šlapiai trasos dangai, kiekvienas naujokas žino, kokią trajektoriją reikia pasirinkti. Tačiau pridėjus truputį ledo, ir viską sumaišius su vandeniu, atsiranda mažiausiai penkios skirtingos trajektorijos. Ir visos yra beveik idealios, o laikai irgi vienodi. Tuomet reikia atrasti trasą iš naujo ir žaibiškai sugalvoti, kaip pravažiuoti greičiau už kitus.
[b] R: Ar daug laiko skiriate treniruotėms? [/b]
MG: Treniruojuosi prieš kiekvieną etapą. Labai svarbu bent jau susipažinti su kartingų būkle.
Ypač sausoje trasoje, kuomet svarbu žinoti kiekvieno kartingo charakteristikas. Priešingai sausai trasai, lyjant jie visi elgiasi skirtingai.
[i] Gyvatės ir Lašo posūkiuose daug galvojimo nereikia [/i]
[b] R: Posūkis, kurį sunkiausia įveikti? [/b]
MG: Aš manau, kad paskutinis Čempionų posūkis. Aš su juo kažkaip nerandu bendros kalbos. Dažnai labai daug laiko palieku tiesiojoje vien todėl, kad bloga trajektorija įveikiu minėtą posūkį.
[b] R: O Gyvatės ir Lašo posūkiai jums nekelia sunkumų? [/b]
MG: Gyvatės posūkį tikrai labai paprasta įveikti. Lašo posūkyje, ypač sausoje trasoje, važiuoji, kaip reikia ir nekyla jokių problemų. Tiesiog, greičiau negu vidine trajektorija, šio posūkio neįveiksi. Tai liečia ir plauko garbanos posūkį. Daug galvojimo šiuose posūkiuose nereikia: svarbiausia nepamesti galo, o šlapioje trasoje nepramiegoti posūkio.
[b] R: Ar neesate atlikę panašių triukų, kaip G.Ščiukaitė (užlėkę ant kalniuko)? [/b]
MG: Kai žmonės pradeda mokytis važinėti kartingu, gali prisižiūrėti visokių nesąmonių.
[i] Brolis seka vyresnėlio pėdomis [/i]
[b] R: Ar seniai Mantas Gabrijolavičius (MG) važinėja kartingu? [/b]
MG: Jis lenktyniauja kartingais nuo 10 metų. Atsimenu, dar pradėjo važinėti su Delta varikliais varomais kartingais. Lietuvoje buvo antras tarp geriausių. O studentų varžybose gražiai visus pastatė į vietą.
[i] Nepanašus į lenktynininką [/i]
[b] R: Kokių savybių reikia norint nugalėti? [/b]
MG: Svarbiausia stabilumas. Be to, privalai būti greitas ir turi lydėti fortūna.
[b] R: Ar turi idealą tarp „Formulės 1“ pilotų? [/b]
MG: Ayrtonas Senna. Tai buvo nuostabus žmogus. Kartą teko stebėti filmuotą medžiagą, kaip jis Suzukos trasoje skraido su Honda NSX. Buvo gražu žiūrėti, kaip perjunginėja bėgius.
[b] R: Gal esi lyginamas su kuriuo nors iš pilotų? [/b]
MG: Neteko girdėti. Gal aš nepanašus į lenktynininką, todėl ir nelygina su niekuo.
Edaz
Likę interviu:
Ketvirtadienis – „Maya“ paslaptys (Snoopy)
Penktadienis – Čempionas savaime (Yes)