=Interviu= "Skraidanti" Gyvatė

2004 Lapkričio 29 d. 13:12

Gyvatė sužavėjo daugelį žiūrovų savo aršiu, netikėtu ir įspūdingu važiavimu. Ilgą laiką tik epizodiškai patekdavusi į top važiavimus, ši, vienintelė GO-1-ame lenktyniaujanti mergina, šiame sezone sugebėjo ne tik du kartus paerzinti lyderius, bet ir lenktynių metu pabuvoti pirmoje vietoje. GO-1 Reporteris kalbasi su Maya komandai atstovaujančia Gyvate apie fenomenalų rezultatų gerėjimą, aršias kovas ir “gyvatišką” lenktyniavimo stilių.

[i] Važiavimas go-kartu [/i]

[b] Reporteris: Kada pirmą kartą į rankas paėmei go-karto vairą? [/b]
Gyvatė: Viskas prasidėjo prieš tris metus - 2001-ųjų rugsėjo pabaigoje. Yes kartu su Arus ir keliais kitais F-1 fanais išbandė go-kartus. Trumpas pasilakstymas jiems paliko neišdildomą įspūdį. Yes įtikino mane, kad pilotuoti go-kartus yra labai paprasta ir nesudėtinga ir, kad kitą kartą būtinai pasiims mane kartu.
[b] R: Lenktyniavimas – tai jūsų giminės tradicija? [/b]
G: Mes tik dviese važinėjam. Mama dar užsikrėtė “Formulės-1” stebėjimu.
[b] R: Kokį įspūdį paliko pirmieji su go-kartu pravažiuoti ratai? [/b]
G: Tai buvo tikra tragedija. Du kartus “išskridau” už trasos ribų. Go-kartai, su kuriais lenktyniavau, negedo, o dideliu greičiu “skraidė” iš trasos.

[b] R: Jausmas go-kartu skriejant trasa? [/b]
G: Adrenalinas. Skridimas. Kuomet važiuodama sėdžiu pakankamai žemai, arti žemės, ženkliai jaučiasi greitis. Važiuodama go-kartu jaučiuosi tarsi pradėčiau gyventi iš naujo. Toks jausmas apimdavo bent jau pirmuosiuose sezonuose, dabar viskas labiau įprasta, pažįstama.
[b] R: Ar lekiant dideliu greičiu atsiranda baimės jausmas? [/b]
G: Buvo, buvo. Pačioje pradžioje kelis kartus stipriai išlėkiau iš trasos. Po to labai norėjau ir labai bijojau vėl važiuoti go-kartu. Tačiau puikiai žinojau, kad tai fantastiškas malonumas....
[b] R: Ar turi talismaną sėkmei? [/b]
G: Anksčiau turėjau ir turbūt turiu. Yes, pirmais metais lenktyniaujant go-kartais per Kalėdas, padovanojo man stiklinę gyvatę, kurią galėjau pasikabinti ant kaklo. Pasiimdavau ją prieš kiekvieną važiavimą. Kartais specialiai grįždavau į namus, jeigu užmiršdavau ją.
[b] R: Atnešė sėkmę? [/b]
G: Ne. Tikriausiai ne. Seniai nebuvau jos pasiėmusi. Gal reikėtų vėl pradėti nešioti?

[b] R: Ar turi “Formulės-1” lenktynininko idealą? [/b]
G: Aha. Net du. Gilles Villeneuvas. Pamėgau jį, pamačiusi filmuotą medžiagą, kai bolidas važiuoja tik trimis ratais, o jis vis dar bando lenktyniauti. Be galo sužavėjo šis momentas. O kitas pilotas, kurį palaikau nuo “Formulės-1” žiūrėjimo pradžios, yra Mika Hakkinenas.

[i] “Gyvatiškas” stilius [/i]

[b] R: Devizas lenktyniaujant. [/b]
G: Kaip bus, taip bus...
[b] R: Apibūdink save kaip lenktynininkę trimis žodžiais. [/b]
G: Lengva, užsispyrusi, fiziškai neištverminga.
[b] R: Reporteriai spėjo, kad pasakysi – nepastovi, greita ir atkakli. [/b]
G: Užsispyrusi ir atkakli panašūs žodžiai. Aš irgi galvojau apie nepastovumą, bet kadangi reikėjo pasirinkti tik tris žodžius....

[i] Lyginama su F1 pilotu [/i]

[b] R: Ar esi lyginama su kokiu nors “Formulės-1” lenktynininku? Lenktyniauji kaip tas arba kitas... [/b]
G: Būdavo. Kažkada buvo nelabai vykusių palyginimų su Katayama, jeigu neklystu. Mane lygino su juo, kaip “išskridimų” už trasos ribų meistrę.
[b] R: Taip būdavo pirmuose sezonuose? Dabar važiuoji ramiai ir užtikrintai. [/b]
G: Anksčiau būdavo tikras stebuklas, jeigu Gyvatė “neišskrenda” iš trasos arba neapsisuka lenktynių ir treniruočių metu. Dabar patirtis duoda savo.
[b] R: Reporteriai iššniukštinėjo, kad aukščiausiuose GO-1 valdžios sluoksniuose kartais esi lyginama su jaunesniuoju Schumacheriu. [/b]
G: Ačiū! Manau, kad šis palyginimas labiau tiktų kitam lenktynininkui.
[b] R: Kokiam, jeigu ne paslaptis? [/b]
G: Ne spaudai.
[b] R: Tave lygina su Ralfu, nes esi čempiono sesė. [/b]
G: Sesė, ne brolis. Taip kad....
[b] R: Tačiau yra giminystės ryšiai. Antras panašumas su Ralfu yra lenktyniavimo stilius. [/b]
G: Aaa. Aš galvojau sakysite, kad bijau lenkti broliuką.
[b] R: Pirmuosiuose ratuose aršiai kovoji dėl kiekvienos pozicijos, o lenktynėms baigiantis pradedi daryti grubias klaidas. [/b]
G: Tą aš turėjau omeny sakydama, kad esu fiziškai neištverminga. Nuovargis daro savo.
[b] R: Kaip tuomet ištvėrėte Le Manno lenktynes? [/b]
G: Tiesiog važiavau. Pati nesuprantu, kaip ištempiau tas lenktynes.

[i] Gražiausios varžybų akimirkos [/i]

[b] R: Įsimintiniausias nuotykis lenktynių trasoje. [/b]
G: Įspūdingiausias nuotykis žiūrovams buvo Gyvatės posūkio, kuris tuo metu dar neturėjo šio pavadinimo, šturmavimas.
[b] R: Didžiausias “išskridimas” už trasos ribų. [/b]
G: Tai atsitiko treniruotėse. Plytinėje susirinko daug entuziastų. Įsėdau į go-kartą. Pirmą ratą įveikiau preciziškai tiksliai ir atsargiai, todėl per vėlai pastebėjau, kad neveikia stabdžiai. Važiuodama antrą ratą, stipriai įsibėgėjau tiesiojoje ir tik prieš Gyvatės posūkį suvokiau, kad go-kartas nelėtėja. Sugebėjau užlėkti iki pirmo kalniuko viršaus. Galva trenkiausi į vairą ir nuo smūgio nulėkė šalmas. Po šio incidento buvo vieningai sutarta šį posūkį pavadinti Gyvatės vardu.
[b] R: Dėl to ir buvo taip pavadintas antras posūkis? [/b]
G: Nevisiškai. Anksčiau buvo siūloma įvairių idėjų: pavadinti antrą posūkį “Miško”.

[b] R: Ar daug lenki varžovų, ir ar ryžtiesi kamikadziškiems lenkimams? [/b]
G: Kartais taip. Viskas priklauso nuo nuotaikos ir pozicijos, kurioje važiuoju, kiek liko iki finišo linijos, ar daug ką turiu prarasti. Jeigu matau, kad lenkimą atlikti sunku, palaukiu tinkamesnės akimirkos. Labiausiai atmintyje įstrigo lenkimas, atliktas paskutiniame rate, paskutiniame posūkyje prieš Ycką, praeito sezono pradžioje. Kelis ratus vilkausi paskui jį, ir, suplazdėjus baltai vėliavai, pradėjau įnirtingai atakuoti, tačiau visą ratą neturėjau tinkamos progos atlikti lenkimą. Čempionų posūkyje surizikavau. Neturėjau ką prarasti. Agresyviai lindau į vidinę trajektoriją, užšokdama ant trasos krašto. Go-kartą stipriai sumėtė, tačiau iki finišo linijos užteko įgyto menko pranašumo. Lenktyniaujant toliau, jis būtų mane iš karto pasivijęs ir sėkmingai aplenkęs, tačiau šį kartą sugebėjau aplenkti Ycką minimalia persvara. Kartais lenkimus atlieku kamikadziškai, o kartais apgalvotai.
[b] R: Kai praeito sezono pabaigoje išmušei Elygą su Expertu, buvai prastos nuotaikos? [/b]
G: Gal pasakyčiau, kad buvau nusiteikusi avantiūristiškai...

[b] R: Jeigu palyginus tavo lenktyniavimo stilių praeito sezono paskutiniuose etapuose ir šiame sezone. Tai tarsi diena ir naktis. [/b]
G: Aš manau, kad šis sezonas yra praeito sezono pabaigos tęsinys. Le Manno metu daugelis galėjo įsitikinti, kad aš kažką sugebu. Paskutiniame praeito sezono etape užimta ketvirtoji vieta tai patvirtinto.
[b] R: Labai ryškiai pasikeitė važiavimo stilius tarp sezonų. [/b]
G: Galbūt atsirado profesionalumas.

[b] R: Įsimintiniausias GO-1 etapas. [/b]
G: Žinoma, šio sezono antrame etape užimta trečioji vieta, kai pirmavau didžiąją dalį lenktynių.
[b] R: Daugumai žiūrovų, stebėjusių minėtas varžybas, į atmintį įstrigo Yes lenkimas prieš tave Lašo posūkyje. [/b]
G: Visi prisigalvojo begalę versijų apie tą lenkimą. Kažkodėl manimi niekas netiki. Negi aš tokia panaši į melagę?
[b] R: Stengiamės tikėti ir Testarossa, o jis šį lenkimą pasakoja visiškai priešingai. [/b]
G: Galiu eilinį kartą papasakoti. Dabar stengiuosi lenktyniauti labai atsargiai ir itin korektiškai, kadangi sezono pradžioje buvo nemažai pastabų iš įvairių pusių, kad dažnai varžovai iš manęs pasigenda švarios kovos. Todėl pamačiusi, kad kažkas mane lenkia vidine trajektorija, visą laiką palieku vietos. Nesvarbu, tai mano brolis ar ne. Stengiuosi nepakenkti kitiems, kol jie nepakenkė man.

[b] R: Tavo kova su Andreika pirmajame etape daug kam paliko neišdildomą įspūdį. Turėjai greitesnį go-kartą, tačiau nesiryžai lenkti? [/b]
G: Nemanau, kad turėjau greitesnį go-kartą. Andreikos go-kartas buvo truputėlį greitesnis, todėl posūkiuose nelenkiau banzai stiliumi. Stengiausi važiuoti korektiškai, gražiai ir man tai puikiai pavyko. Klausimas tik, ar tai gerai?
[b] R: Ar turėjai progą pasinaudoti Mariaus G patarimais, duotais po minėtos kovos su Andreika? [/b]
G: Dar ne. Mes šnekėjome apie lenkimą Gyvatės posūkyje ir ką aš dariau blogai.

[i] Gyvatiškos oro sąlygos [/i]

[b] R: Mėgstamiausios oro sąlygos? [/b]
G: Sausa trasa. Kartais savotiškai žavi važiavimas snieguota trasos danga, bet tik ne slydinėjimas ledu. Lėkimas sausa trasa yra greičio pojūtis. Didžiąją dalį trasos skrendu nuspaudusi akseleratoriaus pedalą iki dugno. Slidinėjant sniegu reikia nuolatos dirbti su vairu ir abiem pedalais. Privalai visą dėmesį sukoncentruoti ties vairavimu. Tačiau tai yra be galo smagu.
[b] R: Kurį posūkį sunkiausia įveikti? [/b]
G: Aišku Gyvatės. Sunkiausią šį posūkį įveikti idealia trajektorija. Ieškant optimalaus stabdymo momento, tenka atsižvelgti į oro sąlygas, go-karto valdymo savybes.
[b] R: Ar treniruojiesi tarp etapų? [/b]
G: Taip. Pirmuose dvejuose sezonuose stengdavausi bent dešimt minučių pasitreniruoti, tačiau ne visada surasdavau laisvo laiko nuvažiuoti iki Plytinės. Šiais metais treniruojuosi dvidešimt minučių, o kartais važinėju ir ilgiau.
[b] R: Bandymuose įgyta patirtis labiau atsiliepia rezultatams lenktyniaujant sausa ar šlapia trasa? [/b]
G: Treniruotės daugiausia naudos suteikia tuomet, kai etapo ir bandymų metu oro sąlygos būna identiškos. Jeigu treniruojiesi esant šlapiai trasos dangai, o lenktyniauti tenka ant sausos trasos, važiuoji pernelyg atsargiai. O jeigu treniruočių metu švietė saulė, o lenktynių dieną lyja, važiuoji atsargiau negu turėtum, arba leki per greitai ir pridarai aibę klaidų.

[i] Trokštama pirmoji vieta [/i]

[b] R: Kokių savybių reikia, norint iškovoti pirmąją vietą? [/b]
G: Nežinau. Negaliu pasakyti, nes niekada jos neiškovojau.
[b] R: Tačiau buvai labai arti tikslo. [/b]
G: Taip, bet tik netoli. Gal reikia užsispyrimo.
[b] R: Ką laikai savo didžiausiu konkurentu? [/b]
G: Nuolat keičiantis varžovams neturiu pastovių konkurentų. Lenktyniauti tenka tai viename, tai kitame važiavime.

[i] Maya komanda [/i]

[b] R: Ar Maya komandoje abu pilotai lenktyniauja, kaip lygūs, o gal turite akivaizdžią lyderę? [/b]
G: Nemanau. Mes su Snoopy esame tikra komanda. Besikuriant GO-1, daugelis matydami, kaip aš važinėju, nepasiūlė lenktyniauti vienoje komandoje. Tuomet atsirado Kaili, kuri irgi norėjo dalyvauti. Aš pagalvojau, kad būtų visai smagu važiuoti tokioje mergaičių komandoje.
[b] R: Kokius tikslus keliate šiam sezonui? [/b]
G: Vienintelis tikslas – kiek galima geriau pasirodyti.

[i] Fan Kart ir GO-1 [/i]

[b] R: Esi dalyvavusi Kaune vykstančiose Fan Kart lenktynėse. Kuo skiriasi šie du go-kartų čempionatai? [/b]
G: Man sunku išskirti skirtumus tarp šių dviejų varžybų, nes Kaune lenktyniavau grynai “for fun”. Ryškiausias skirtumas yra trasa. Kaune ji gerokai trumpesnė ir, jeigu lenktyniaujant Plytinės kartodromo trasoje, važiuodama tiesiąja galiu pailsėti, tai Fan Kart lenktynėse reikia nuolatos dirbti vairu, o tai reikalauja milžiniškos fizinės ištvermės. Kauno trasoje sunkiau atlikti lenkimus. Vasaros metu GO-1 atostogavo, o Kaune vyko lenktynės, todėl ir sudalyvavau.

[b] R: Kodėl susigalvojai Gyvatės nicką? [/b]
G: Natūra tokia. Broliai taip mane pradėjo vadinti nuo dešimtos klasės. Pradžioje pykau, o dabar jau įpratau. Net šeimoje mano vardas baigiamas beveik pamiršti. Kartais juokauju, kad jeigu ne darbas, neprisiminčiau savo tikrojo vardo.

GO-1 Reporteris