=Interviu= Snoopy

Simonas Kvedaras (Snoopy), sublizgėjęs praeitais metais vykusiose Le Man varžybose, šiame sezone debiutavo “Maya” ekipoje. Sėkmingai pasirodęs pirmosiose lenktynėse S.Kvedaras padėjo atsigauti ilgą laiką rikiuotės gale besivilkusiai “Maya” komandai. Reporteriai šnekėjosi su “Maya” ekipos naujoku apie specialią treniruočių strategiją, kančias patenkant į “Maya” komandą ir įspūdingą lenktyniavimo istoriją.


[b] Reporteris: Pirmoji pažintis su „GO-1“ pirmenybėmis? [/b]
Simonas Kvedaras (Snoopy): Laikui bėgant lenktyniavimas su draugais nebeteko ankstesnio žavesio. Nuolatinės pergalės pradėjo varginti. Dažnai tekdavo rinktis blogiausią gokartą, kad veiksmas trasoje bent šiek tiek primintų varžybas. Vieną dieną bendradarbis užsiminė Le Man lenktynes, kuriose jau buvo dalyvavęs. Nieko nelaukdami užregistravome „Siemens“ ekipą. Deja, netrukus mano brolis atsisakė dalyvauti. Todėl surengėme specialią atranką, kurioje jėgas išbandė Girėnė Ščiukaitė (Gyvatė), Martynas Butkevičius (Prelude) ir Henrikas. G.Ščiukaitė (Gyvatė) užtikrintai nugalėjo, o M.Butkevičius (Prelude) susidūrė su Henriku. Kruopščiai išnagrinėję incidentą, pasirinkome Martyną.

[i] G.Ščiukaitės kerštas [/i]

[b] R: Le Man tapo tarsi „GO-1“ krikštu? [/b]
SK: Tai buvo pirmas kartas, kai patekau į „GO-1“ dalyvių akiratį. Vis dėl to, jiems labiau rūpėjo Girėnės ir Martyno pasirodymas, negu kažkokie naujokai. Netempdamas laiko prisijungiau prie ilgos laukiančiųjų eilės. Artėjant naujam sezonui, prasidėjo pilotų pirkimai pardavimai. Aišku, neverta minėti, kad naujokai buvo nepelnytai nuvertinti. Laimei, “Maya” komandoje atsilaisvino vieta, todėl aš iš karto pasisiūliau. G.Ščiukaitė pareiškė, kad yra begalo daug perspektyvių kandidatų. Toliau sekė frazė, kuria puikiai atsimenu iki šiol –„ na tai ką, kiaulės grįžta. Dabar padarysime taip, kaip elgėtės su manimi prieš Le Man“. Tačiau registracijos pabaiga artėjo, o ji niekaip nesugebėjo rasti laiko peržiūrai. Kartą paskambinusi pranešė, kad pasirinko mane. Tokį sunkų kelią teko nueiti, kol buvau priimtas į “Maya” ekipą.

[b] R: Ar G.Ščiukaitė kėlė kokias nors sąlygas? [/b]
SK: Girėnė iškėlė ultimatumą – nekeisti komandos pavadinimo. Ji man nepaliko jokio pasirinkimo. Juk svarbiausia lenktyniauti trasoje, o ne sukti galvą, ar ginčytis dėl kažkokio pavadinimo.

[b] R: Ko tikėjaisi pasiekti savo debiutiniame sezone? [/b]
SK: Anketoje nurodžiau - svarbiausia, kad G.Ščiukaitė užliptų ant podiumo, ir parodytų visiems, kaip važiuoja tikri pilotai. Aišku, dabar būtų gerai, kad ji pastovėtų ir ant aukščiausio podiumo laiptelio.

[i] Treniruotėse padedam vienas kitam [/i]

[b] R: Komanda aukojasi dėl lyderės? [/b]
SK: Ne. Mes esame tikra komanda. Treniruojamės kartu ir stengiamės visada padėti vienas kitam. Ieškome trūkumų, juos drauge aptariame ir mėginame ištaisyti pastebėtas klaidas. Be to, beviltiškai bandome pasikviesti Arūną Baratinską (AF1) į treniruotes.

[b] R: Ar dažnai A.Baratinskas treniruojasi kartu su jumis? [/b]
SK: Jis - “Maya” komandos atsarginis pilotas. Tačiau dalyvavo tik vienoje treniruotėje. Kita vertus, kvietimų jis yra gavęs tikrai ženkliai daugiau.

[b] R: Kiek laiko skiriate bandymams? [/b]
SK: Dažniausiai surengiame vieną treniruočių sesiją prieš pat etapą.

[b] R: Stengiatės treniruotis kartu? [/b]
SK: Treniruojamės kartu. Nesivažinėjame kiekvienas sau. Stengiamės patarti, padėti vienas kitam.

[b] R: Todėl tokie artimi jūsų ratų įveikimo laikai? [/b]
SK: Visko gali būti. Mes turime susikūrę specialią treniruočių strategiją. Trasoje važiuojame vienas paskui kitą ir ieškome komandos draugo klaidų, vėliau apsikeičiame vaidmenimis. Bandome imituoti lenkimus, blokavimus. Trasoje mes daug ko mokomės bendrai, ir tai puikiai atsispindi kvalifikacijos ratų įveikimo laikuose.

[b] R: Po pokalbio su Girėne susidarė įspūdis, kad jūs vos ne kiekvieną dieną leidžiate Plytinėje? [/b]
SK: Tikrai ne kiekvieną. Tačiau mėginame iš treniruočių išpešti, kiek galima daugiau naudos.

[b] R: G.Ščiukaitė anksčiau labai mažai treniruodavosi. [/b]
SK: Tiesią sakant, pastovios treniruotės buvo mano idėja ir iniciatyva. Jeigu lenktyniaujame vienoje komandoje, tai turėtume dalintis bent jau patirtimi ir žiniomis.

[b] R: Ar treniruotės irgi padėjo pritrenkiamai pasirodyti Indy 500 lenktynėse? [/b]
SK: Man buvo keista užimti antrą vietą tarp „GO-1“ atstovų kvalifikacijoje Kaune. Tuo labiau nuo Vytauto (Yes) atsilikau vos dviem šimtosiomis sekundės dalimis.

[b] R: Kaip treniruotės įtakoja varžybų rezultatus? [/b]
SK: Prisimeni trasą, kur koks posūkis. G.Ščiukaitė anksčiau minėjo, svarbiausia, kad trasos sąlygos treniruočių ir lenktynių metu sutaptų. Vis dėl to, treniruotės bet kokiu oru yra naudingos: aptariame kartingus, kuriam stabdžiai sugedę, pas kurį akseleratorius užsikirtęs. Atėjus momentui rinktis kartingą, jau žinai, kuris greičiausias.

[i] “Fan Kart” ir „GO-1“ skirtumai [/i]

[b] R: Ar esi kada nors girdėjęs apie “Fan Kart” kartingų pirmenybes? [/b]
SK: Dalyvavau dvejuose ar trijuose etapuose. Girėnė pastoviai neturėdavo laiko treniruotėms, todėl abu užsirašėme bent jau į “Fan Kart” lenktynes.

[b] R: Kuo skiriasi šios dvi kartingų pirmenybės („GO-1“ ir “Fan Kart”)? [/b]
SK: Didžiausi skirtumai yra trasa ir dalyvių skaičius. Ir dar, „GO-1“ pirmenybėse ženkliai lengviau patekti į Top važiavimą.

[i] Antra vieta su trūkusiu stabdžių troseliu [/i]

[b] R: Įspūdingiausios lenktynės? [/b]
SK: Indy 500. Lenktynių metu man trūko stabdžių trosas, o aš vis tiek sugebėjau užimti antrą vietą.

[b] R: Įsimintiniausias nuotykis varžybose? [/b]
SK: Kuomet, važiuojant pirmoje pozicijoje nutrūko stabdžių trosas. Buvo labai apmaudu.
Važiavau su neveikiančiais stabdžiais, todėl vienintelis būdas sulėtinti kartingą buvo skersuoti jį. Neįsivaizduoju, kaip sugebėjau išsilaikyti trasoje, tačiau mane tikrai lydėjo sėkmė. Aš tą pačią akimirką praradau anksčiau įgytą pranašumą. Tiesa, Kauno kartodrome blokavimui nereikia didelių sugebėjimų. Deja ,vieną priešininką teko praleisti. Už tai kitam nepasisekė. Staiga pajutau, tik kad kažkas mane kliudė, o toldamas dar spėjau matyti „ore“ besisukantį kartingą. Turbūt aš sukėliau minėtą incidentą. Tačiau, tuo metu man teko kovoti su savo kartingu. Buvau labai užsiėmęs.

[b] R: Gražiausias lenkimas? [/b]
SK: Studentų lenktynėse aplenkiau priešininką išorine trajektorija greitame posūkyje. Tuo metu pakilau iš ketvirtos vietos į trečią.

[i] Mes nugalėsime [/i]

[b] R: Koks jausmas apima gokartu skriejant trasa? [/b]
SK: Tarsi kokia euforija. Negalėčiau pasakyti, kad jaučiuosi tarsi skrisčiau.

[b] R: Baimės jausmo nėra? [/b]
SK: Retkarčiais, jeigu ilgą laiką važiuoju šlapioje trasoje, pradedu svarstyti, ar spėsiu laiku sustabdyti. Tačiau, greičiau tai yra baimė išlėkti, prarasti taškus.

[b] R: Ar turi talismaną sėkmei? [/b]
SK: Neturiu jokio talismano. Esu įsitikinęs, kad sporte yra keli aiškiais apibrėžiami kriterijai, lemiantys tavo rezultatus. Bet kuris žmogus save laikantis lenktynininku patvirtins mano žodžius. Visu pirma, svarbiausia nusiteikimas, psichologinis pasiruošimas. Po to seka sėkmė, žvaigždės, mėnulis. Kita vertus, sėkmė ir nusiteikimas yra labai susiję. Ir paskutinis kriterijus – patirtis. Stengiuosi sėkmę su savimi atsivežti.

[b] R: Ar esi lyginamas su kokiu nors lenktynininku? [/b]
SK: Kol kas neteko girdėti jokių palyginimų.

[b] R: Devizas lenktyniaujant? [/b]
SK: Mes nugalėsime. Šaukiu garsiai už visą komandą. Deja, ne visada lenktynės taip susiklosto. Tiksliau pasakius, dar niekada taip nebuvo.

[i] Esu išsiblaškęs [/i]

[b] R: Apibudink save kaip lenktynininką trimis žodžiais. [/b]
SK: Neesu dar susiformavęs kaip lenktynininkas. Idealų lenktynininką apibūdinčiau kaip - susikaupusį, fortūnos numylėtinį ir laimėtoją arba lyderį.

[b] R: Reporteriai parinko: greitas, nepastovus ir atsargus... [/b]
SK: O kodėl pasirinkote nepastovus. Manau, kad šią savybę sumaišėte su susikaupimu. Dažniausiu nesugebu tinkamai nusiteikti varžyboms.

[b] R: Toms dešimt minučių? [/b]
SK: Aš esu linkęs vienu metu atlikti kelis darbus. Kalbant atvirai, važiuoju ir galvoju, apie ką nors už trasos ribų.

[b] R: Atsargus, nes nei į vieną incidentą nepatekai? [/b]
SK: Nuolatos patenku į įvairius incidentus, tiesiog kol kas tesiėjai nekreipdavo dėmesio į naujoką. Visą laiką, kuomet varžiausi Top važiavime, teko pasikapstyti žvyre.

[b] R: Gedimai, ar esi su jais susidūręs? [/b]
SK: Jau anksčiau minėjau, kad buvo trūkęs stabdžių trosas. Kartą trūko ir akseleratoriaus troselis. Sugebėjau net duslintuvą pamesti ir padangą susprogdinti. O kiek kartų grandinė buvo nukritusi ,net neskaičiuoju. Gaila, tačiau variklis dar nei kartą nebuvo sugedęs.

[b] R: Kaip gedimai nulėmė lenktynių eigą, nei karto nėra padėję? [/b]
SK: Ne, deja nei karto taip nepasisekė.

[i] Sudėtingiausias posūkis “Maya” ekipai - Gyvatės [/i]

[b] R: Sudėtingiausias posūkis? [/b]
SK: Sudėtingiausias posūkis yra Gyvatės. Manau su manimi sutiks daugelis „GO-1“ dalyvių. Lenktyniaujant sausu oru, jame tenka intensyviai stabdyti. Privalai tiksliu laiku spustelėti stabdžių pedalą. Ne per anksti ir ne per vėlai. Pilotas turi laiku pasukti ir atleisti vairą. Be to, net menkiausia klaida šiame posūkyje gali brangiai kainuoti.

[b] R: Gal čia tik “Maya” komandai Gyvatės posūkis kelia problemų? [/b]
SK: Visko gali būti.

[b] R: O lašo posūkio neišskirtumei? [/b]
SK: Man jo įveikimas nesukelia jokių sunkumų, nors žinau,kad jame neesu pats greičiausias. Dar daug ko, jį įveikiant, teks išmokti. Lašą įveikiu pastoviu tempu, o Gyvatės posūkis niekada nebūna toks, koks buvo praeitą ratą. Vieną ratą gali jį pravažiuoti idealiai, o kitame jau kapanosies žvyre.

[b] R: Mėgstamiausios oro sąlygos? [/b]
SK: Kiek bešnekėčiau, vis tiek sausa trasos danga mieliausia. Tuo metu būna šilčiausia.

[b] R: Kokių savybių reikia, kad patektumei į Top važiavimą? [/b]
SK: Sunku konkrečiai apibrėžti. Žodyje greitas telpa daug savybių. Manau, jis apima tokius sugebėjimus, kaip susikaupimas, svoris, sumanumas, dažniausiai tenka akimirksniu perprasti kartingą, su kuriuo teks lenktyniauti.

[b] R: O apšilimo ratas? [/b]
SK: Jo tikrai neužtenka išsamiai susipažinti su kartingu. Gali mėginti įvertinti stabdžius, tačiau niekada nežinosi, kur tiksliai reikia spustelėti stabdžių pedalą, kad didžiausiu greičiu įveiktum Gyvatės posūkį.

[i] Didžiausias konkurentas – Rimvydas Agurkis (Zhalias) [/i]

[b] R: Turi kokį nors didžiausią konkurentą? [/b]
SK:“Fan Kart”e teko susidurti su tokiu Ernestu. Mes lenktyniaujame panašiu tempu.

[b] R: O „GO-1“ pirmenybėse? [/b]
SK: Keista, tačiau pagal statistiką mano keliai dažniausiai kertasi su R.Agurkiu. Mes pastoviai patenkame į tą patį važiavimą ir vienaip ar kitaip tenka su juo kovoti.

[b] R: Ką reiškia tavo nickas? [/b]
SK: Le Mane dalyvavau pasivadinęs Simu. Deja, šis slapyvardis F-1.lt puslapyje buvo užimtas. O Nickas man jau buvo prilipęs nuo vaikystės.

Edaz

Likęs interviu
Sekančią savaitę – Vytautas (Yes)

[i] Ištrauka iš interviu su Yes [/i]

[b] Reporteris: Paskutiniu metu jūs akivaizdžiai nesutariate su Mariumi Gabrijolavičiumi. Kada prasidėjo ši nesantaika? [/b]
Vytautas (Yes): Mes pradėjome pyktis jau „GO-1“ etape Kaune. Kalbant atvirai, mane labai suerzino jo elgesys, tarsi koks apeliacijų čempionas. Tiesiog, jeigu jį lenkiant įvyksta bent menkiausias, nieko neįtakojantis, kontaktas, pasibaigus varžyboms iš karto seka apeliacija. Nemėgstu tokių žmonių, kurie vieną akimirką draugiškai spaudžia ranką ir šypsosi, o kitą jau nubėgę už kampo rašo apeliaciją.

[b] R: Tačiau pasibaigus varžyboms Kaune jis nespaudė jums rankos? [/b]
V: Tada ne. Tačiau prieš tai daug kartų spaudė.

[b] R: O kokia vietą šiame konflikte užima lenktynės Suvalkuose? [/b]
V: Pasibaigus varžyboms Kaune, sekė „Rok“ čempionato etapas Suvalkuose. Keista, kvalifikacijoje pasirodžiau fantastiškai ir užėmiau net ketvirtą vietą. Deja, viename iš posūkių mane labai kvailai išstūmė. M.Gabrijolavičius dideliu greičiu atlėkė į posūkį. Visi akivaizdžiai matė, kad jis nesugebės į jį įvažiuoti, tuo labiau dar nešvaria trajektorija. Maža to, jis puikiai žinojo, kad važiuoju greta jo. Tačiau vis tiek sugalvojo stabdyti tuo pačiu metu, kaip ir aš. Aišku, mėginau išvengti susidūrimo ir užšokau ant kerbo. Nelaimei, vis tiek gavau žiaurų smūgį į šoną ir nuskriejau į pievas. Kalbant atvirai, už tokias kvailystes niekada neatleidau ir neatleisiu.

[b] R: Tai buvo antra judviejų kova „Rok“ čempionate. [/b]
V: Taip. Priešingai Suvalkams, Šiauliuose mes kovojome gražiai. Aš jam palikau pakankamai vietos ir jis man paliko.

[b] R: Paskutiniame etape trasoje vėl susitikote su Girėne Ščiukaite (Gyvatė). Ar nekilo mintis padėti jai iškovoti pirmąją pergalę? [/b]
VŠ: Tiesą sakant, labiau norėjau čempioniškai užbaigti sezoną. Ir dar, etapas buvo pavadintas mano garbei. Be to į jį susirinko gausus sirgalių būrys, kurių nesinorėjo nuvilti.

[b] R: Šiame sezone jūs iškovojote titulą nugalėjęs vos keturiuose etapuose. [/b]
V: Tiek mažai pergalių iškovojau dėl pakeistų taisyklių. Taisyklių pakeitimai neleidžia pastoviai laimėti vienam pilotui. Iš tikro tik tam jos ir buvo keičiamos.

Visi straipsniai viens uz kita idomesni. Visiskai nesistebiu, kad p. zurnalistas nebetelpa GO-1 marskineliuose. Jam reik isplaukt i platesnius vandenis. Galbut neuzilgo jo straipsnius skaitysime jau ne elektroninese versijose, bet spaudos leidiniuose. To ir linkiu!:-) Siu strapsniuku jau laukiu beveik kaip treniruociu (su lenktynem nedrisau sulygint) :-)

Na man tai visuose interviu kliuna tai, kad lenktynininkai istisai vadinami vardu ir pavarde :) Bent jau mano ausiai tai kazkaip visai neskamba :D Gal uztektu varda su pavarde paminet tik interviu pradzioj, o veliau tik laikas nuo laiko iterpt arba isvis vartot tik nicka?...

psb>O man tai visai grazu... Pvz.: Rimvydas Agurkis (Zhalias) - juk taip graziai skamba... :)

Zhalias> daznai tave minetu, gal tada irgi kliutu :D.

bla bla bla...

Gyvate yra gyvate ;)