[b]Juan Pablo Montoya – prieštaringai vertinamas – vienų mėgstamas, kitų keikiamas F-1 lenktynininkas, atstovaujantis "WilliamsBMW" komandą. Ir šiaip, labai įdomaus charakterio kolumbietis.
Kas paskatino tave pradėti lenktynininko karjerą? Ar visada žinojai ką veiksi?[/b]
Visada. Kiek aš prisimenu, tai buvo mano svajonė. Visi mano draugai, kaip ir aš, tik apie tai ir svajodavom. Žinau tai, kadangi jie lenktyniaudavo go-kartais prieš mane. Ir aš su jais lenktyniavau, kai buvau Kolumbijoje. Kai buvau šešių mėnesių amžiaus, mano tėvas jau vežiodavo mane go-karte.
[b]Kaip augdamas Kolumbijoje nesusidomėjai kitu sportu, pavyzdžiui futbolu?[/b]
Futbolas! Nekenčiu futbolo! 22 vaikinai bėgioja paskui kamuolį – nemanu, jog tai labai įdomu. Visą gyvenimą buvau susijęs su automobilių lenktynėmis. Lenktynės yra mano gyvenimas, aš jas tiesiog myliu, tai taip pat ir mano darbas. Turiu išmokti džiaugtis viskuo, ką jos man suteikia, ir visada stengsiuosi tai daryti. Augdamas, lenktyniaudavau arba treniruodavausi go-kartais beveik kiekvieną savaitgalį.
[b]Tarpusavio santykiai tarp lenktynininkų; ar jie skiriasi lyginant CART ir F-1?[/b]
CART’e tu dar turi keletą gerų draugų, ir keletą ne tokių gerų. Bet čia, F-1, net nežinau – tiesiog su niekuo nebendrauji, ir tiek.
[b]Ką veiki laisvalaikiu, kai nelenktyniauji – lankaisi vakarėliuose?[/b]
Ne, aš labiau mėgstu išeiti papietauti su draugais ir kitus dalykus, bet tikrai nesu vakarėlių siela. Ir niekada nebuvau.
[b]Ar turi daug draugų nesusijusių su F-1?[/b]
Esu gana linksmas, bet nesu tas, kuris turi šimtus draugų. Geriau turėti tik tris ar keturis, bet tikrus draugus. Manau jog geriausi draugai kokius tik gali turėti lenktynių metu yra tavo mechanikai.
[b]Turi keletą namų, tačiau kur dabar gyveni?[/b]
Daugiausiai laiko praleidžiu Monake; šiek tiek Madride, ir mažiausiai - Anglijoje.
[b]Kokį automobilį vairuoji "civiliniame gyvenime"?[/b]
BMW X5.
[b]Kaip suderini savo gyvenimo būdą su F-1 (pvz. kelionės)?[/b]
Žinot, viskas yra OK. Aš keliauju tiek pat kaip ir seniau — nuo tada, kai pradėjau lenktyniauti Formula 3000, iki dabar, kai esu WilliamsF1 lenktynininkas. Lenktynininkai priversti keliauti daug, todėl prie to tiesiog pripranti.
[b]Tu turi daug ryžto ir siekių. Kaip manai, kieno dėka esi toks, koks esi?[/b]
Iš tikrųjų, už tai turėčiau dėkoti savo tėvams. Jie visada buvo ryžtingi. Dirbau tikrai daug, kad patekčiau į F1. Tai išties nuostabu. O patekti į F-1 visada buvo mano svajonė. .
[b]Ar esi prietaringas? Gal turi kokių nors "prieš-lenktyninių ritualų", kuriais tiki?[/b]
Yra tik vienas prietaras – aš visada į bolidą įsėdu iš dešinės pusės. Tai tėra psichologinė priemonė – kai tiki, kad tai iš tiesų veikia, daug lengviau nusiteikti lenktynėms.
[b]KOMANDINIS DARBAS
O tavo santykiai su BMW WilliamsF1 komandos personalu? Kas pasakytina apie užkulisus?[/b]
Aš su visais gerai sutariu. Mėgstu būti susijęs su mechanikais, būti komandos dalimi. Manau, jog viena iš pagrindinių taisyklių — suprasti, jog mechanikai dirba ne dėl tavęs ar tau, jie dirba kartu su tavimi, ir, manau, tai jau didelis skirtumas.
[b]Į WiliamsF1 garažą eini mažiausiai du kartus per dieną, ryte ir vakare?[/b]
Žinoma. Žinote, ten jie dirba tai pat sunkiai, kaip ir aš bandydamas nugalėti lenktynėse.
[b]Ar tavo pergalės yra tiek pat komandos, kiek ir tavo nuopelnas?[/b]
Be abejonės.
[b]Taip pat daug laiko praleidi ir WilliamsF1 gamykloje?[/b]
Taip, aš keliauju ten bent kartą per mėnesį ir stengiuosi praleisti gamykloje visą dieną. Ten dirba 400 darbininkų, ir tikrai nėra taip, jog atėjęs gali pasakyti keletui iš jų "sveiki" ir keliauti atgal. Kaskart, kai ten būnu, jie atverčia savo brėžinius ir kai ką parodo - ir tai iš ties gerai, kadangi tie patys 50-60 mechanikų važiuoja į kiekvienas lenktynes, o 330 likę gamykloje dirba taip pat sunkiai, kaip ir anie.
[b]Ar sunku patekti į gamyklą (pvz. laiko sąskaita)?[/b]
Tikrai taip, kadangi tenka daug keliauti. Stengiuosi ten apsilankyti pirmadienį prieš Grand Prix ir pamatyti visus ten dirbančius. Deja, nėra daug galimybių pabūti čia, Anglijoje. Tikrai gera pasikalbėti su Frank’u (Williams’u) ir su visais inžinieriais. Lenktynių metu mūsų pokalbiai būna tokie: “Kaip bolidas? Kaip tai ar tai veikia?” Yra daugybė dalykų už trasos ribų, apie kuriuos turim pakalbėti. Ir kabinete kalbamės daug ramiau.
[b]Kaip randi savo vietą BMW WilliamsF1 komandoje? Ar jauti, jog dirbate kaip viena komanda?[/b]
Ką gi, manau, komanda yra komanda, Frank’o (Williams’o) ir Patrick’o (Head’o) dėka. Jie mus ragina, spaudžia. Jų tikslas - verslas, bet iš tikrųjų taip nėra. Jie dirba ne tam, kad uždirbtų, jie nori laimėti lenktynes. Komandos dvasia - nepaprasta. Tai viena iš priežasčių kodėl WilliamsF1 sekasi.
[b]Kiek lemi tu, sprendžiant tavo lenktynių strategiją? Ar yra dalykų, kuriuos savo sprendimais lemi daugiau negu lenktynių strategai?[/b]
Mes kalbamės su strategais, tačiau iš esmės idėja yra dirbi kartu. Aš niekada neketinau panaikinti kokį nors stratego ar mechaniko nutarimą, kadangi mano darbas yra vairuoti bolidą, o jų darbas yra padaryti bolidą dar geresniu. O tam, kad tai pavyktų, aš negaliu tiesiog ateiti ir pasakyti: vieną daryti vienaip ar kitaip, kadangi aš vairuoju bolidą. Žinau ką turiu daryti. Lenktynių automobilyje viskas yra paremta jausmais, kiek patogiai tu jautiesi, ir kiek gerai bolidas yra subalansuotas, jauti, kiek automobilį gali spausti.
[i]pagal užsienio spaudą[/i]