Kuo „Formulei-1“ blogai yra elektra ir biologiniai degalai? (18)

Kuo „Formulei-1“ blogai yra elektra ir biologiniai degalai?
logo Spalio 08 d. 12:16, Renault Sport

Prieš kelis metus „Formulė-1“ paskelbė, kad nuo 2030 metų pasaulio čempionatas visiškai atsisakys naudoti iškastinius energijos šaltinius, kurių deginimas didina anglies dioksido kiekį atmosferoje. Tai liečia absoliučiai visus „Formulės-1“ aspektus, įskaitant ir sunkvežimių kurą, kuris sunaudojamas pervežant komandų įrangą į vieno etapo į kitą.

Ir nors pačių lenktyninių bolidų sudeginamo kuro dalis yra tik 1,7 proc. nuo viso generuojamo „Formulės-1“ išmetimo, buvo nutarta pradėti būtent nuo jų.

Šiuo metu egzistuoja mažiausiai du būdai kaip rengti lenktynes visiškai nekenkiant aplinkai. Pirmasis jų - akumuliatorinių elektromobilių naudojimas, kurių įkrovimui būtų naudojama energija, gaunama „švariais“ metodais. Būtent tokį kelią pasirinko „Formulė-E“.

Antrasis būdas – biodegalų naudojimas standartiniuose vidaus degimo varikliuose, dažniausiai tai būna iš augalų gaminamas spiritas. Deginant biologinius degalus į atmosferą išmetamas tas pats kiekis anglies dioksido, kuris yra gamtos įsisavinamas auginant žaliavą spirito gamybai, todėl bendrasis anglies dioksido kiekis atmosferoje nesikeičia ir toks kuras yra laikomas ekologišku.

Tačiau F-1 pasaulio čempionate buvo pasirinktas trečiasis kelias, kuriuo kol kas niekas nesinaudojo. Jei konkrečiai – tai sintetinių degalų naudojimas.

Tai paprasčiausiai būtų galima paaiškinti tų pačių augalų pavyzdžiu. Dar nuo mokyklos biologijos pamokų visi atsimena fotosintezę. Tai procesas, kurio metu augalai, naudodami saulės energiją, skaido anglies dioksidą CO2 į vandenilį ir deguonį. Deguonis yra išleidžiamas į atmosferą, o vandenilį naudoja patys augalai kaip statybinę medžiagą.

Deginant augalus (pavyzdžiui, medienos malkas) arba iš jų pagamintą biokurą elektrinėse, vandenilis ir deguonis iš atmosferos susijungia atgal, išskirdamas CO2 ir energiją. Tokiu būdu, deginant augalus, anglies dioksido kiekis atmosferoje nesikeičia.

Sintetinių degalų idėja yra panaši. Energija, gaunama iš saulės, vėjo ar kokio nors kito ekologinio šaltinio yra naudojama tam, kad specialioje gamykloje CO2 būtų išskaidytas į deguonį ir vandenilį ir sintezės būdu būtų gauti degalai. Deginant į atmosferą būtų išmetamas tas pats dioksido kiekis, kuris būtų neutralizuotas jį skaidant, taigi balansas vėl nebūtų pažeistas.

Problema lieka tik tai, kad sintetiniai degalai kol kas egzistuoja tik laboratoriniu lygmeniu kaip eksperimentiniai. Tuo tarpu „Formulė-1“ tikisi prie jų pilnai pereiti jau 2025 metais, tačiau kol kas tokių degalų nėra gaminama pramoniniu būdu, masinė šių degalų gamybos technologija dar nėra sukurta.

Oficialus F-1 pasaulio čempionato puslapis paskelbė interviu su FIA vyriausiuoju technikos specialistu Patu Symondsu, kur jam buvo užduoti du svarbiausi klausimai: kodėl blogi yra biologiniai degalai ir kodėl negalima pereiti prie elektromobilių? Štai ką jis atsakė:

„Spiritas, deja, netinka kaip aukšto energetinio laipsnio degalai, - aiškino P. Symondsas. - O kur kas tobulesnį sintetinį kurą kol kas labai sunku gaminti pramoniniu būdu. Todėl tai yra labai ambicingas projektas.

Kilograme dabar lenktynėse naudojamo benzino yra apie 44 megadžauliai energijos. Tame pat kiekyje spirito energijos yra kur kas mažau. Todėl norint pasiekti tos pačios variklio galios, reikėtų sunaudoti kur kas didesnį kiekį biodegalų.

Bet mes nenorime kalbėti apie sunkesnius ir didesnius bolidus. Todėl mums reikia degalų, kurie leistų išvystyti gana didelę galią ir greitį nedidinant kuro bakų talpų. Todėl mes ir planuojame pereiti prie sintetinių degalų“.

Į klausimą apie elektrinius bolidus Symondas atsakė taip:

„Labai svarbu suprasti, kad mes nesame prieš elektromobilius. Tačiau prie dabartinių technologijų elektros pavara su akumuliatoriais labiau tinka kompaktiškiems miesto automobiliams nei lenktyniniams bolidams.

Technologija, ties kuria mes dabar dirbame, leis ateityje išleisti ekologinius sintetinius degalus sunkvežimiams, traukiniams bei lėktuvams. Tai labai skirtingas transportas, tačiau vienoje gamykloje bus galima gaminti skirtingų rūšių naująjį kurą“.

Taip pat, ekspertų vertinimu, 2030 metais tik 8 proc. automobilių pasaulio keliuose bus varomi elektra iš dabar egzistuojančių 1,8 milijardo. Vadinasi, 1,6 mlrd. mašinų ir toliau naudos vidaus degimo variklius.

Symondso žodžiais, pagrindinis šio darbo tikslas yra tas, kad reikia kuo greičiau sukurti būdą, kai pasigaminti reikiamus kiekius sintetinių degalų, kurie tiktų šiuolaikiniams lenktyniniams vidaus degimo varikliais neprarandant jų galingumo ir nedidinant kuro sąnaudų.


Komentarai (18)
giedriusx3
IP: 24e6fb4 | 10/11 09:14 Atsakyti
mariusis
10/08 13:30

Su kaštų mažinimais grąžinant kuro pildymą tai matyt nesusiję.

Iš to ką čia perskaičiau, tai panašu, kad sintetinio kuro pramoninės gamybos paleidimas kainuotų tikrai daugiau nei jau egzistuojančių kuro papildymo sistemų įdiegimas
Subjektyvus
IP: db28868 | 10/10 11:06 Atsakyti
a99
10/09 16:27

Dar papildysiu. Svarstydamas apie Žemę kaip uždarą sistemą, tu padarei klaidą. Nesikeičia atomų kiekis, t.y. nesikeičia C kiekis, O kiekis, N kiekis ir t.t. O junginių kiekis gali keistis. C gali jungtis su O ir susidarys CO2, o gali jungtis su H, ir susidarys angliavandeniliai.

aciu uz grazu paaiskinima, bet tiesa pasakius atsakymo neradau is kur atsiranda PAPILDOMAS co2 kiekis. pats pasakei, kad pries milijonus metu absorbuotas co2 islaisvinamas dabar. taigi tas pats kaip ir deginti biokura, tik keliais milojonais metu veliau. balansas nesikeicia. prie to pacio dar vienas klausimas: ar pats bent pasidomejai koki procenta atmosferoje sudaro co2? ;)
a99
IP: 7cca019 | 10/09 16:27 Atsakyti
a99
10/09 16:21

Aiškinu. Deginant augalus sugrąžinamas į aplinką tas CO2 kiekis, kurį augalai augdami paėmė iš aplinkos, t.y. išlieka balansas. Deginant iškastinį kurą į aplinką išskiriamas papildomas CO2 kiekis, t.y. balansas pažeidžiamas. Taip, kurui susidaryti prieš milijonus metų buvo iš aplinkos paimtas CO2. Bet jis nebuvo sugrąžintas prieš milijonus metų, o dabar sugrąžinamas. Tiesa, deginant kurą ir išskiriant papildomą CO2 skatinamas augalų augimas, t.y. jie dalį papildomo CO2 paima, dėka ko neigiamas CO2 balansas sumažėja, bet sumažėja tik dalinai.

Dar papildysiu. Svarstydamas apie Žemę kaip uždarą sistemą, tu padarei klaidą. Nesikeičia atomų kiekis, t.y. nesikeičia C kiekis, O kiekis, N kiekis ir t.t. O junginių kiekis gali keistis. C gali jungtis su O ir susidarys CO2, o gali jungtis su H, ir susidarys angliavandeniliai.
a99
IP: 7cca019 | 10/09 16:21 Atsakyti
Subjektyvus
10/09 10:52

manau visiems yra aisku, kad Zeme yra uzdara sistema. tai paaiskinkit man nesusiprateliui, kaip deginant augalus CO2 kiekis nesikeicia, o deginant nafta - dideja? t.y. kaip toje uzdaroje sistemoje atsiranda papildomas CO2 kiekis? ar is Menulio ar Marso jis persikelia?

Aiškinu. Deginant augalus sugrąžinamas į aplinką tas CO2 kiekis, kurį augalai augdami paėmė iš aplinkos, t.y. išlieka balansas. Deginant iškastinį kurą į aplinką išskiriamas papildomas CO2 kiekis, t.y. balansas pažeidžiamas. Taip, kurui susidaryti prieš milijonus metų buvo iš aplinkos paimtas CO2. Bet jis nebuvo sugrąžintas prieš milijonus metų, o dabar sugrąžinamas. Tiesa, deginant kurą ir išskiriant papildomą CO2 skatinamas augalų augimas, t.y. jie dalį papildomo CO2 paima, dėka ko neigiamas CO2 balansas sumažėja, bet sumažėja tik dalinai.
Subjektyvus
IP: 09f1d76 | 10/09 10:52 Atsakyti
manau visiems yra aisku, kad Zeme yra uzdara sistema. tai paaiskinkit man nesusiprateliui, kaip deginant augalus CO2 kiekis nesikeicia, o deginant nafta - dideja? t.y. kaip toje uzdaroje sistemoje atsiranda papildomas CO2 kiekis? ar is Menulio ar Marso jis persikelia?
The game
IP: d57d3d8 | 10/09 09:40 Atsakyti
Būtų įdomu jei kiekvienas turėtų galimybę pasigaminti biodegalų, juos supilt tarkim į elektros generatorių ir sau gamintis elektrą
a99
IP: 7cca019 | 10/08 17:25 Atsakyti
Visi pasaulio automobiliai per metus sudegina kuro, kuris atitiktų kelias dešimtis milijardų MWh. Nesvarbu ar bus elektromobiliai, ar sintetinis kuras ar dar kas, energijos jiems reikės panašiai. Tad viskas susiveda į labai elementarų klausimą - kaip pagaminsite tas papildomas kelias dešimtis milijardų MWh? Aš atsakymą žinau - 100 naujų atominių elektrinių. Kokia alternatyva? 1 mln vėjo jėgainių? Ar įsivaizduojat kiek tai kainuos? Ar 30 mlr standartinių saulės panelių? Kiekvienam žmogui po 5 paneles.
ddt
IP: 21ec4ad | 10/08 17:13 Atsakyti
SSa
10/08 13:10

mokslininkai sugeba sukurti neįtikėtinus dalykus, technologija ir kokia nesąmonė, kad iki šiol nesugebėjo sukurti pakaitalo benzui. Garantuoju, kad praeity tai buvo bandyta daryti, bet tam tikroms korporacijoms panorėjus buvo užraukti. Kažkur teko skaityti, kad vienas mokslininkas dirbęs prie tokio projekto mirė "netikėtom aplinkybėm".

Kaip ir visas šitas dabartinis ekoligizmo siekimas, keliant mokesčius dėl taršos, mažinant parkavimo vietas, ES visokie ***ški siūlymai ir t.t., tai ne mašinose problema, o kure, vadinasi, reikia pradėti naudoti (sukurti) ekologišką kurą. Ir išvis, dabar kiek naujienų tenka paskaityt, tai vien draudimai, ribojimai, mažinimai, didinimai. Kažkokiais su***tais laikais gyvenam.

jo, geri laikai buvo, kai bet kuris kryžiuočių ordino kavalierius galėjo kardu tau ant veido išpiešti savo giminės herbą, dabar tai viskas yra grynos nessssamonės. Ne? :)
Rokas1 logo rėmėjas
IP: ee040a3 | 10/08 16:42 Atsakyti
maxpower
10/08 13:53

Ir beje ar tikrai fotosinteze isskiria vandenili?

Taip. Išskiria deguonį ir vandenilį, deguonis isskiriamas į aplinką, o vandenilis jungiasi su anglies dioksidu ir gaunami angliavandeniai (ar gal angliavandeniliai ir tik tada angliavandeniai)
tech
IP: bfb2e24 | 10/08 13:58 Atsakyti
mariusis
10/08 13:31

Na visada galima grįžti į ne tokius su.istus laikus ir vėl sėsti į karietas ar ant arklio 🙂

×

TOP naujienos