Kuo „Formulei-1“ blogai yra elektra ir biologiniai degalai?

Kuo „Formulei-1“ blogai yra elektra ir biologiniai degalai?
logo 2021 Spalio 08 d. 12:16, Renault Sport

Prieš kelis metus „Formulė-1“ paskelbė, kad nuo 2030 metų pasaulio čempionatas visiškai atsisakys naudoti iškastinius energijos šaltinius, kurių deginimas didina anglies dioksido kiekį atmosferoje. Tai liečia absoliučiai visus „Formulės-1“ aspektus, įskaitant ir sunkvežimių kurą, kuris sunaudojamas pervežant komandų įrangą į vieno etapo į kitą.

Ir nors pačių lenktyninių bolidų sudeginamo kuro dalis yra tik 1,7 proc. nuo viso generuojamo „Formulės-1“ išmetimo, buvo nutarta pradėti būtent nuo jų.

Šiuo metu egzistuoja mažiausiai du būdai kaip rengti lenktynes visiškai nekenkiant aplinkai. Pirmasis jų - akumuliatorinių elektromobilių naudojimas, kurių įkrovimui būtų naudojama energija, gaunama „švariais“ metodais. Būtent tokį kelią pasirinko „Formulė-E“.

Antrasis būdas – biodegalų naudojimas standartiniuose vidaus degimo varikliuose, dažniausiai tai būna iš augalų gaminamas spiritas. Deginant biologinius degalus į atmosferą išmetamas tas pats kiekis anglies dioksido, kuris yra gamtos įsisavinamas auginant žaliavą spirito gamybai, todėl bendrasis anglies dioksido kiekis atmosferoje nesikeičia ir toks kuras yra laikomas ekologišku.

Tačiau F-1 pasaulio čempionate buvo pasirinktas trečiasis kelias, kuriuo kol kas niekas nesinaudojo. Jei konkrečiai – tai sintetinių degalų naudojimas.

Tai paprasčiausiai būtų galima paaiškinti tų pačių augalų pavyzdžiu. Dar nuo mokyklos biologijos pamokų visi atsimena fotosintezę. Tai procesas, kurio metu augalai, naudodami saulės energiją, skaido anglies dioksidą CO2 į vandenilį ir deguonį. Deguonis yra išleidžiamas į atmosferą, o vandenilį naudoja patys augalai kaip statybinę medžiagą.

Deginant augalus (pavyzdžiui, medienos malkas) arba iš jų pagamintą biokurą elektrinėse, vandenilis ir deguonis iš atmosferos susijungia atgal, išskirdamas CO2 ir energiją. Tokiu būdu, deginant augalus, anglies dioksido kiekis atmosferoje nesikeičia.

Sintetinių degalų idėja yra panaši. Energija, gaunama iš saulės, vėjo ar kokio nors kito ekologinio šaltinio yra naudojama tam, kad specialioje gamykloje CO2 būtų išskaidytas į deguonį ir vandenilį ir sintezės būdu būtų gauti degalai. Deginant į atmosferą būtų išmetamas tas pats dioksido kiekis, kuris būtų neutralizuotas jį skaidant, taigi balansas vėl nebūtų pažeistas.

Problema lieka tik tai, kad sintetiniai degalai kol kas egzistuoja tik laboratoriniu lygmeniu kaip eksperimentiniai. Tuo tarpu „Formulė-1“ tikisi prie jų pilnai pereiti jau 2025 metais, tačiau kol kas tokių degalų nėra gaminama pramoniniu būdu, masinė šių degalų gamybos technologija dar nėra sukurta.

Oficialus F-1 pasaulio čempionato puslapis paskelbė interviu su FIA vyriausiuoju technikos specialistu Patu Symondsu, kur jam buvo užduoti du svarbiausi klausimai: kodėl blogi yra biologiniai degalai ir kodėl negalima pereiti prie elektromobilių? Štai ką jis atsakė:

„Spiritas, deja, netinka kaip aukšto energetinio laipsnio degalai, - aiškino P. Symondsas. - O kur kas tobulesnį sintetinį kurą kol kas labai sunku gaminti pramoniniu būdu. Todėl tai yra labai ambicingas projektas.

Kilograme dabar lenktynėse naudojamo benzino yra apie 44 megadžauliai energijos. Tame pat kiekyje spirito energijos yra kur kas mažau. Todėl norint pasiekti tos pačios variklio galios, reikėtų sunaudoti kur kas didesnį kiekį biodegalų.

Bet mes nenorime kalbėti apie sunkesnius ir didesnius bolidus. Todėl mums reikia degalų, kurie leistų išvystyti gana didelę galią ir greitį nedidinant kuro bakų talpų. Todėl mes ir planuojame pereiti prie sintetinių degalų“.

Į klausimą apie elektrinius bolidus Symondas atsakė taip:

„Labai svarbu suprasti, kad mes nesame prieš elektromobilius. Tačiau prie dabartinių technologijų elektros pavara su akumuliatoriais labiau tinka kompaktiškiems miesto automobiliams nei lenktyniniams bolidams.

Technologija, ties kuria mes dabar dirbame, leis ateityje išleisti ekologinius sintetinius degalus sunkvežimiams, traukiniams bei lėktuvams. Tai labai skirtingas transportas, tačiau vienoje gamykloje bus galima gaminti skirtingų rūšių naująjį kurą“.

Taip pat, ekspertų vertinimu, 2030 metais tik 8 proc. automobilių pasaulio keliuose bus varomi elektra iš dabar egzistuojančių 1,8 milijardo. Vadinasi, 1,6 mlrd. mašinų ir toliau naudos vidaus degimo variklius.

Symondso žodžiais, pagrindinis šio darbo tikslas yra tas, kad reikia kuo greičiau sukurti būdą, kai pasigaminti reikiamus kiekius sintetinių degalų, kurie tiktų šiuolaikiniams lenktyniniams vidaus degimo varikliais neprarandant jų galingumo ir nedidinant kuro sąnaudų.



Primename, kad esate atsakingi už komentarus prieš LR įstatymus.
×

TOP naujienos

F-1.lt pulsas

Spėlionės TOP

# Vartotojas Taškai
1. Darius Linkevicius 2284
2. Valode 2236
3. Beržas 2222
4. mantioras 2220
5. Tadas Misevičius 2218