M. Hughesas: ar 23 etapų – per daug?

Britų žurnalistas Markas Hughesas „The Race“ leidinio puslapiuose svarsto apie tai, kad gerokas lenktynių skaičiaus padidinimas „Formulės-1“ čempionate – priverstinė būtinybė, susijusi su tuo periodu, kai „Formulėje-1“ dauguma maudėsi piniguose.

Kitais metais per 36 savaites planuojama surengti 23 lenktynes įvairiuose planetos kontinentuose, o tai reiškia, kad pasaulio čempionato dalyviams teks gyventi ir dirbti pagal labai griežtą grafiką,o daugiausiai nepatogumų turės tie, kurie skraido po pasaulį ekonomine klase.

„Formulė-1“ vienareikšmiškai žengė dar vieną žingsnį link NASCAR čempionatui būdingo požiūrio, kur sezonas trunka 10 mėnesių ir per tą laiką įvyksta 36 lenktynės – t. y. šou turi tęstis nenutrūkstamai. Tai, žinoma, neatitinka „Formulės-1“ tikslų, kurios principas yra šių lenktynių išskirtinumas.

Tai iš dalies pasireiškia kitokiu „Liberty Media“ stiliumi, kuris skiriasi nuo ankstesnio komercinių teisių valdytojo ir amerikiečiai remiasi visai kitokiais esminiais momentais. Prie Bernie Ecclestone'o tvarkaraštis būdavo sudaromas taip, kad atsirastų etapų organizatorių, kurie sutinka dosniai sumokėti už teisę priimti GP lenktynes. Iš dalies dabartinė situacija yra tik aidas tų laikų, kai „Formulėje-1“ visur būdavo perteklius, ypač gausu būdavo pinigų.

2000-tųjų pradžioje pinigai į F-1 tekėjo plačiomis upėmis, visų pirma juos čia pumpuodavo automobilių koncernai, norėdami iš esmės pakeisti pasaulio čempionato veidą. Būtent tada komandų etatai nuo 200 žmonių išsipūtė iki 800 ar dar daugiau, o į naujas technologijas ir infrastruktūros modernizaciją būdavo investuojamos milžiniškos sumos.

Jei jūs negalėdavote išlaikyti tokio tempo, kai viskas audringai augo, tai jūsų padėtis tapdavo nepavydėtina. Tokios komandos buvo pasmerktos mirčiai, to neišvengė net tokios legendinės ekipos kaip „Lotus“ bei „Brabham“.

Kartu visada išlikdavo pavojus – o kas bus su tokiomis milžiniškomis komandomis, kai „riebūs“ laikai praeis? Nuo šio klausimo visi stengdavosi nusišalinti: kam rūpintis ateitimi, nes „čia ir dabar“ reikia įsisavinti kuo didesnė sumą pinigų.

Bet atpildo laikas atėjo, kai pasaulį užgriuvo 2008 m. ekonominė krizė. Nuo to laiko „Formulė-1“ iki šiol stengiasi priprasti ir prisitaikyti prie naujų ekonominių realijų.

Tradiciniai rėmėjai iš tabako pramonės išėjo, greitai paskui juos pasuko ir automobilių koncernai – iš pradžių „Ford“, vėliau „Honda“, BMW ir „Toyota“. Bet liko komandos su galinga infrastruktūra ir išpūstais etatais ir visus šiuos žmones reikėjo toliau maitinti. Todėl dalinti pajamas, kurias gaudavo „Formulė-1“ reikėjo jau kitomis proporcijomis: čempionato šeimininkai pradėjo gauti kur kas mažiau, o komandos – daugiau.

Ecclestone'ui dar kurį laiką pavykdavo pasirašyti įspūdingus kontraktus su organizatoriais ir TV kompanijomis, bet dar iki to, kai 2017 m. „Liberty Media“ nupirko visas F-1 komercines teises, tapo aišku, kad čempionato vystymo tempai smarkiai lėtėja ir reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti išlaidas, ypač „top“ komandų ir ieškoti naujų finansinių šaltinių.

Pirmuoju atveju buvo priimta taisyklė dėl perėjimo prie apribotų biudžetų. Antru atveju, jei nėra naujų etapų organizatorių, kurie sutinka daug mokėti, vadinasi, reikia rengti daugiau lenktynių. Valstybių, kur rengiami GP etapai, skaičius didėja, nors paėmus atskirai, kiekviena šalis moka mažiau.

Idealiu atveju „top“ komandų darbuotojų skaičių reikia smarkiai sumažinti, kad „Formulei-1“ būtų užtikrinta stabili ateitis. Tačiau kilusi koronaviruso pandemija smogė čempionatui smarkų smūgį ir pridarė daug finansinių nuostolių, todėl skubiai reikėjo ieškoti naujų finansinių išteklių. Vadinasi, lenktynių bus gerokai daugiau nei kada nors „Formulėje-1“ - čempionatui dabar tenka mokėti už kažkada buvusį neribotą išlaidavimą.