Kadangi F-1 adminai del laiko stokos straipsnio neideda,ju patarimu ji imetu cia...negi busiu be reikalo varges:D:D:D
Mažeikiškių kelionė i SPA
SPA...SPA... ši mintis mums kirbėjo jau ne vienerius metus. Dar pernai grįždami iš Monzos davėme sau žodį, kad kitais metais tikrai ten nuvyksime. Kelionė kemperiu mums labai patiko, tai kitokio transporto ir neieškojome, tik nutarėme susirasti naujesnį ir arčiau Mažeikių.
Jau gegužės mėnesį nuvykome i Klaipėdą ir apžiūrėjome kelis kemperius. Po ilgų dvejonių išsirinkome dar naujos mašinos kvapą turintį, šių metų Fiat‘ą. Kadangi pradiniame variante turėjome važiuoti septyniese, tai rinkomės kuo didesnį. Prasidejo ilgas laukimo ir pasiruošimo metas. Kad kelionė butų idomesnė, nutarėme nuvažiuoti vienu keliu, o grįžti kitu.
Išvykti nusprendėme antradienį, tai sekmadienį susirinkę žiūrėti Italijos GP sudėliojome visus taškelius ant „i“... Vienas žmogus atsisakė, tai likom šešiese: aš, Žydrius arba Amen, idėjinis vadas ir vaikščiojanti enciklopedija, žolininkas-Artūras arba Minardi, lenkų kalbos žinovas, mūsų maitintojas Aleksas-Aleksys, viskio, žoles ir anglų kalbos žinovas, bajoras Nomedas-Pnomedas, sriubos nevalgantis, kelionių mėgėjas Artūras - Kipšas ir veliavų mojavimo specialistas Gražvydas. Taigi, jau sekmadienį nusprendėme, kad vairuosime visi draugiškai po tris valandas. Ta proga ištraukėme burtus. Pirmasis prie vairo turėjo sėsti Minardi...
Antradienio ryte mes su Minardi lekiam į Klaipėdą ir apie pusė dvyliktos kemperis jau stovi mano kieme. Per gerą valandėlę susikrauname daiktus, prikabiname porą dviračių ir pajudame. Prekybos centre atsikratę šešių šimtų litų maistui ir gaiviesiems gėrimams pasileidžiame Lenkijos link. Beje, nepaminėjau, kad šią mūsų kelionę lydėjo ir moteriškas balsas-„Aldona“. Taip mes pakrikštijome balselį sklindantį iš GPS...
Lenkija, Lenkija.....kada gi tu pagerėsi??? Man Lenkija asocijuojasi su blogais keliais, radio „Marija“ ir „fasolka“. Tikriausiai daugelis vykstantis per Lenkiją jos paragauja, sustojame ir mes. Čia, mūsų lenkų kalbos žinovas Aleksys užsako penkias porcijas sriubos ir vieną kotletų (Kipšas sriubos nevalgo). Pradėjus valgyti sriubą, pradeda nešti kotletus, vieną porcija, dvi, tris ir t.t. Pasirodo mūsų žinovas užsakė jų penkias...netyčia, o gal?? Kadangi mes jų neiveikiame, pasiimame su savim, bus „zakuskei“. Toliau į kelionę, naktis, vieni vairuoja, kiti - ilsisi ir kitos dienos popietę jau kertame Vokietijos-Olandijos sieną. Olandiją aplankyti buvo nuspręsta iš karto, nes programoje buvo numatyta pabandyti tai, kas legalu tik šioje šalyje.....Tai, pasirodo, visai paprasta ir mūsų Bajoras po ilgų derybų, rankoje spaudžia kelias suktines...Po nedidelių klaidžiojimų susirandame puikų kempingą ir apsistojame nakvynei. Vakaras prabėga ragaujant alų ir „olandiškas“ gėrybes.....Smulkmenos nutylimos.....
Rytą atsikėlę ir sumokėję už kempingą 25 eurus, pasileidžiame Belgijos link. Keistus olandiškus užrašus ima keisti nemažiau keisti prancūziški. Ženklai jau pradeda rodyti SPA, ir širdys ima plakti vis stipriau, o gal ir ne vien dėl to......? Ir štai jis „11“ nuvažiavimas nuo autostrados. Netrukus privažiuojame pirmus kempingus. Viską iššniukštinėję, nutariame pavažiuoti iki Francorchampo....Čia, apsidairę, surandame gana neblogą kempingą ir daug negaišdami pradedame kurtis. Tik įvažiavę į kempingą netoliese pamatome plazdančią trispalvę. Besiruošdami susiduriame su viena problema - pasirodo mūsų turimas kabelis per trumpas ir negalime prisijungti elektros...Pnomedas ir Gražvydas sėda ant dviračių ir važiuoja į miestelį ieškoti laido. Kelio ten keli šimtai metrų, bet jų grįžtančių tenka laukti daugiau kaip valandą. Telefonų nepasiėmė, o per raciją neatsako. Pagaliau, po poros valandų grįžta, nusikamavę ir be laido...Francorchampe nieko neradę, jie nutarė nuvažiuoti iki Staveloto miestelio už 7km.
Sakė, kad nuvažiuoti buvo labai linksma, bet grįžti į 13% įkalnę ne kas……
Vakarop, pavalgę, susiruošiame pasidairyti po trąsą bei paieškoti bilietų. Visas miestelis jau šurmuliuoja, ruošiasi prekybininkai, policininkai....Jau priėję prie pirmo prekybos taško išgirstame lietuvių kalbą. Minardis bando juos užkalbinti, bet jaunuoliai į kalbas nesileidžia.
Kiek veliau sutinkame ir musų kaimynus, persimetę keliais žodžiais susitariame vakare pasimatyti. Prieiname bilietų kasas, “vaizdialis“ ne koks, tik stovimi bilietai Green area po 135 ir 150 eurų. “Perekūpų „nesimato....Na, šiandien tik ketvirtadienis, žiūrėsim kas bus rytoj. Įeiname į trąsą ties La Saurce posūkiu ir iš karto į akis krinta įspūdingasisi Eau Rouge posūkis, net neisivaizdavome, kad jis kyla į tokį kalną. Pasivaikščioje ir pasvajoję, kas kokioje tribūnoj norėtų sėdėti grįžtame į kempingą. Susipažįstame su kaimynais. Tai F-1 gerbėjai iš Kauno: Artūnas su žmona ir Dramblys. Žodis po žodžio išsiaiškiname, kad jie turi laidą, kurio mums taip reikia. Pasižadėje betkada pakrovinėti jų telefonus ir fotoaparatus, gauname laidą. Vakaras prabėga gurkšnojant lietuvišką ir belgišką alų, diskutuojant apie „kašį“, Mc Larren nuobaudas, bei naikinant „olandiškų“ gėrybių likučius....
Penktadienio rytas, pats laikas būtų užsiimti bilietų paieška. Mūsų naujieji pažystami juos jau turi. Jie atvyko dar antradienį ir nusipirko bilietus į 5 Gold tribūną po 400 eurų. Mes kažkaip nebuvom pasiruošę aukoti tokių sumų, todėl ieškojome kitų variantų...Perpardavinėtojų nedaug, o ir siūlo jie tomis pačiomis kainomis kaip kasoje. Skirtumas tas, kad kasose sėdimų bilietų nėra iš viso...Jau beveik nusprendžiame pirkti atskirai šeštadieniui į 1 Gold tribūną už 150 eurų, o sekmadieniui stovimus....Pamanėme, nors „kvalą“ pamatysim kaip žmonės. Ir tada pasirodo jis, mūsų gelbėtojas, airis vardu Kean‘as.....(po to mes ji perkrikštijome į O.Benderį).
Jis parodo „VIP“ kortą ir sako galįs mus įvesti į bet kokią tribūną. Nutariame surizikuoti,juolab kad ir kaina priimtina - po 50 eurų. Susitariame iš ryto susiskambinti.
Grįžtame į kempingą, o ten jau stipriai padaugėjo žmonių. Šalia įsikūrė olandai, kitoje pusėje danai, vėl olandai, vokiečiai, italai....Vakarop pasirodo Artūnas ir ko, papasakoja apie treniruotes, pasiguodžia nelabai vykusiais bilietais. Vėl vakarojame ir laukiame žinučių iš Lietuvos, kur mūsiškiai žaidžia kašį su Kroatija. Po pergalės pasigirsta tokie šūksniai, kad visi aplinkui nutyla ir tur but galvoja, kad tie lietuviai visai kvaištelėjo. Mūsų bajoras virsta ant stalo, bet niekis, aukų nėra, pergalė yra. Mes aprimstame, bet įsisiautėja kaimynai. Pirotechnika sproginėja visai šalia mūsų, net ir po kedėmis. Minardi nueina raminti olandų, o Artūnas dėl patikimumo atneša dujų balioną ir pasiūlo olandams įdėti į jų krosnelę! Jie maloniai atsisako...Tautų draugystė tęsiasi toliau, pasirodo labai pavargęs suomis, kuriam liūdna, visa gauja lenkų, kurie nenori kalbėti rusiškai, bet kitaip nemoka. Pašūkavę „Kubica‘Kubica“ „Litva,Poland,Ukraina,Belarusy,edna strana“, pakviečia apsilankyti pas juos Katovicuose. Užsirašome telefonus, gal prasivers... Suomį labai nustebiname moliūgų sėklomis. Pora išlukštename, duodame paragauti, suomis ekstazėje, labai patinka. Padavęs visą sauja Pnomiui jis prašo, kad išlukštetų dar, bet pastarajam atsisakius, moliūgų sėklas suomis kerta su visais lukštais...
Šeštadienio rytą, išlindę iš kemperio, nustembame pamatę, jog dingo viena mūsų Lietuvos vėliava. Ji buvo pakabinta žemai. Atidžiau apžiūrėjus matėsi, kad ji tiesiog nuplėšta, nes dar likę skutai. Nusprendžiame, kad tai gedinčių dėl pralaimėjimo prieš Lietuvos krepšininkus, kroatų darbas, nors jų taip ir nematėme. 10 valandą susitinkame su Kean‘u. Jis mums išdidžiai išdalina lapelius su užrašu „control“ ir mes patraukiame trasos link. Jau bestovint prie pirmojo praėjimo kyla įtarimas, nes lapelių „control“ ant žemės mėtosi šimtai. Kean‘as kontrolieriui parodęs „VIP“ kortelę (žr. nuotraukas) pareiškia, kad mes jo svečiai, o mes rodome „control“. Kontrolierius vis dėl to prašo bilietų, bet Kean‘as, pasiteiravęs kaip kontrolierius gyvena, koks jo vardas, prižada „Pjierui“, kad bilietus tuoj atneš. Panašiai praeiname ir pro antrą užkardą. Net nepajuntame, kad jau sėdime 4-oje Gold tribūnoje. Kean‘as garantuoja, kad niekas mūsų nepakels ir paėmęs 300 eurų, išeina. Jis mums palieka savo „VIP“ bilieta, jei norėtume išeiti į tualetą, ar šiaip. Atidžiau apžiūrėjus ta „VIP“ą darosi aišku, kad tai paprasta klastotė, bet kas įdomiausia - ji veikia. Kiek pasėdėjus ima rinktis daugiau žmonių ir mes lipame aukščiau į viršų, toliau nuo apsauginių. Paskui pasirodo, kad kokios 7-8 paskutinės eilės išpirktos „ING“ banko „RENAULT „ gerbėjams. Prie mūsų prieina jų vadovas ir mes jam rodome „VIP“. Jis atsiprašo ir tiesiog paklausia, jei jo žmonės netilps ,ar mes truputį pasislinktumėme. Mes linkčiojame galvas. Bet jie visi nesusirenka ir kvalifikaciją pažiūrime pustuštėje tribūnoje. Na, rezultatus visi žinote, beje jais džiaugiasi tik du mūsiškiai - Aleksys ir Gražvydas.Po kvalifikacijos apeiname prekyvietes ir atsikratome trupučiu eurų. Sunkiausiai sekasi Minardžiui, nes nei XXL, nei XXXL dydžių nieko nėra. Grįždami į kempingą dar aplankome miestelį ir papildome savo maisto ir gėrimų atsargas. Susiskambiname su Kean‘u ir bandome jam paaiškinti, kad rytoj taip neįeisime. Jis mus nuramina, sako, rytoj bus kitaip...Vakaras prabėga ramiai gurkšnojant alų, bei laukiant lietuvių kovos prieš rusus....Pasirodo mūsų draugas suomis, kurį šį kartą nustebiname rūkytu varškės sūriu. Tokio jis taip pat nebuvo valgęs. Šį kartą jis nebuvo toks pavargęs, tai normaliai pabendravome. Pasirodo didelė dalis suomių nemėgsta Kimmi Raikkoneno, o serga už Heiki Kovalaineną arba Nico Rosbergą. Jie mano, kad Kimis važiuoja tik dėl pinigų, todėl ir parsidavė Ferrari. Kaip jau žinote, kašį mūsiškiai „praknisa“, tai ir mes nukabinę nosis einame miegoti. Rytoj svarbiausia diena, rytoj - lenktynės!
Anksti ryte mus pažadina beldimas į kemperio duris. Pasirodo, kad naktį apvogė mūsų naują pažįstamą Artūną. Kažkokie niekadėjai šeimininkams miegant palapinėje ištraukė džinsus, piniginę ir fotoaparatą. Pastarojo gaila labiausiai, nes ten visa istorija. Bandome eiti aiškintis su kempingo apsauga, kviečiame policiją, bet atrodo, kad čia visiems tiesiog „dzin“
Vagių yra visur......
Va ir lauktasis sekmadienio rytas. Kadangi po lenktynių iš karto lėksime namo, pradedame pakuoti daiktus. Susitvarkome ir skambiname mūsų „Ostapui“-Kean‘ui. Jis nurodo susitikimo laiką, bet pats vėluoja. Mes imame nerimauti. Vėliau pasirodo kitas airis ir mes keliaujame su juo. Pakeliui beeinant naujasis palydovas užbėga į kitą kempingą ir grįžta su 6 „VIP“ bilietais. Matyt, naktį nemiegojo...:) Mes patraukiame įėjimo link, kur mūsų jau laukia „Ostapas“. Prasideda derybos.... Jis mums siūlo įvesti į tą pačią tribūną po 125 eurus. Mes, kažkaip galvojame, kad ir patys įeitume, bet faktas, kad su vietom šiandien ten bus liūdna. Galų gale sutariame, kad įeiname į stovėjimo zoną po 60 eurų ir viskas. Įėjus į vidų, Kean‘as nori pasiimti savo „VIP“us. Mes jam sakome, kad jie netikri ir kam jie jam reikalingi. “Ostapas“ atsako: netikri,bet matai kaip veikia ir, reikia pripažinti, jis teisus. Pagaliau sutariame, kad primokame dar po 5 eurus už „VIP“ų gamybą ir išsiskiriame taikiai. Beje, Kean‘as žadėjo įvesti bet kur, kur vyksta masiniai renginiai: koncertai, futbolas ir pan... Gali būti - “Ostapas“ yra „Ostapas“.
Dar kiek pavaikštinėję po stovimas zonas, pradedame mąstyti kur eiti? Nutariame lįsti ten, kur ir buvome per „kvalą“ - į 4 Gold tribūną. Priėjus prie tos zonos, du mūsiškiai „ferraristai“ praeina. Kitas apsauginis man paaiškina, kad „VIP“ yra 1 Gold. Aišku, butų neblogai, bet apsauga ten žymiai rimtesnė ir nerizikuojame. Truputį palaukiame kol mano skriaudėjas paeina i šoną užkąsti ir tada ramiausiai praeiname. Dar kartą isitikinome - “VIP“ veikia! Buvo aišku, kad vietų tribūnoje tikriausiai nebus, tad iš karto patraukiame po ja. Vaizdas puikus, nuo La Saurce posūkio tiesioji ir visas Eau Rouge posūkis... Fantastika, o ir ekranas geriau matosi nei iš tribūnos. Kitoje trasos pusėje sėdi Artūnas ir ko, jie mus pamato, susimojuojame... tuoj prasidės... Po pirmų ratų, praktiškai netenkame žado, ne veltui visi lenktyniniai taip myli SPA ir Eau Roge posūkį...... Tik gaila, kad nedaug buvo intrigų ir kovos, neskaitant Heiki kovos su Kubica... Finišas, bėgti prie apdovanojimų net nesvajojome, gana toli, o ir neįleidžia. Čia ne Italia, kai visi lipo per tvoras. Daug nebelaukdami, skubame į kempingą, būtų gerai anksčiau išlįsti, kol nėra kamščių. Deja, deja nespėjame ir kol išvykstame iš Fracorchampo praeina pora valandų. Galiu pasakyti, kad belgų policija visai nesirūpino kaip kas važiuoja todėl ir buvo „balaganas“...Per daug jie jau ten „atsipūtę“......
Važiuojame be nakvynių, vieni vairuoja, kiti - ilsisi. Sustojame tik Vokietijoje, nueiname i dušą, pavalgome.... Pirmadienį 23.00 įvažiuojame į Mažeikius....
P.S.
Finansinė dalis:
Kemperio nuoma parai-290lt
Kempingo kaina Francorchampe-1euras 1 kvadratinis metras
Kuras apie 1600lt
Mes metėme bendrą banką, tai kiekvienam visos išlaidos sudarė 1640lt.
Čia įskaitant viską - ir kemperio nuomą, ir maistą, ir gėrimus, ir bilietus…..
Lauktuvėm išleido kas kiek norėjo….
Kitais metais turbūt važiuosim į Hokenheimą…jau pradedu laukti...
Žydrūnas…..Amen
http://public.fotki.com/Minardi/