Sustingęs sėdėjau Indianapolio lenktynių žiede, išplėstomis akimis spoksodamas į ilgoje tiesiojoje išsibarsčiusias nuolaužas, to kas dar prieš kelias akimirkas buvo Williams FW-26 bolidas. Galvoje sukosi vienintelė mintis.
“Mėšlas, aš nužudžiau Ralfą Schumacherį.”
Likus savaitei iki 2004 metų lenktynių Jungtinėse Amerikos Valstijose, parašiau straipsnį apie savo mėgstamiausius pilotus ir nei vienu geru žodeliu nepaminėjau vargšo Ralfo. Iš tikrųjų, aš visiškai nieko neprašiau apie Ralfą. Ralfui buvo skirta priešpaskutinė, 19 vieta (iš 20 pilotų lenktyniaujančių Formulėje 1). Jokia paslaptis, kad niekada rimtai nevertinau antrojo Schumacherio, kaip Formulės 1 lenktynininko.
Praslinkus kelioms minutėms po to, kai Ralfas dideliu greičiu rėžėsi į apsauginę sienelę pirmajame posūkyje, jis vis dar sėdėjo nejudėdamas bolide, arba tai kas iš jo dar liko. Greitosios pagalbos automobilis iš lėto (labai lėtai) važiavo paradinį ratą. Su siaubu akyse stebėjau visą įvykių eigą, negalėdamas atsikratyti minties, kad mano pasauliniame tinkle išspausdintos mintys, kažkaip ištrūko iš virtualios tikrovės ir prasiskverbė į Ralfo pasąmonę. Laimei Ralfas buvo gyvas. Jis atsipirko dideliu išgąsčiu ir smulkiais sužeidimais, vieni niekai palyginus su tuo, kas atsitiko Toniui Renna tame pačiame posūkyje prieš kelis mėnesius. Tą pačią akimirką suvokęs, kad Ralfas sveikas, iš meldimosi aš pradėjau irzliai priekaištauti, kiek dar laiko ir nelaimių reikės, kad visi pagaliau suvoktų Indianapolio lenktynių žiedo nesaugumą.
Praėjus kelioms dienoms po lenktynių gavau laišką iš moters gyvenančios Brazilijoje. Ji prisipažino esanti karšta Ralfo Schumacherio fanė, ir norėjo sužinoti, kodėl tokie žmonės kaip aš murdo jo vardą purvuose. Šį moteris buvo susitikusi su Ralfu asmeniškai ir jis jai paliko šiek tiek drovaus, tačiau nepaprastai draugiško, begalo mandagaus ir linkusio bendrauti su gerbėjais žmogaus įspūdį. Iš tikro, ji norėjo su juo įsiamžinti nuotraukoje ir kai fotoaparatas nesuveikė, Ralfas pasiūlė papozuoti dar kartą.
Žinot ką? Tai fantastiška. Kaip sakiau, moters laiškas buvo labai šiltas, ir man malonu žinoti, kad kažkur giliai giliai Ralfas yra nuostabus žmogus. Deja, net ir mintis, kad Ralfas yra puikus žmogus, neprivers manęs pakeisti nuomonės apie šį lenktynininką.
Mano nusistatyme prieš buvusį Williams pilotą nėra nieko asmeniško. Akivaizdu, kad taip ir turėtų būti, nes man neteko gyvai bendrauti su Ralfu. Tai visiškai nesusiję su jo blankiu, nuobodžiu lenktyniavimo stiliumi ir beatodairišku užsipuolimu bei verkšlenimu ir inkštimu, jei kas nors klostosi ne taip, kaip nori jis. Automobilių sporte buvo gausybė lenktynininkų kentėjusių nuo šių savybių ir Ralfas tikrai nėra išskirtinis. Ne, priežastis dėl ko mano skrandyje padidėja rūgšties ir jis pradeda garsiai gurguliuoti kiekvieną kartą išvydus geltoną šalmą yra labai paprasta.
Ralfas nekenčia Spa-Francorchamps.
Kuomet buvo nuspręsta pašalinti šią trasą iš 2003 metų Formulės 1 kalendoriaus, Ralfas buvo cituojamas, “Aš nepasigesiu Spa. Ten būna labai nepastovūs orai, ir begalo sunku išvengti automobilių kamščių. Žiūrovams ir gerbėjams ši trasa vis tiek nepatiko.”
Ta pačią akimirką, kai perskaičiau šias eilutes, pagalvojau, kaip gerai būtų dabar po ranka turėti stiklinę sodos vandens, galvotrūkčiais šliūkštelėti ją sau į veidą, panašiai, kaip žmonės elgiasi filmuose, kai kas nors juos šokiruoja ir nori atsitokėti. “Nepasigesiu Spa” Kaip bet kuris bent šiek tiek save gerbiantis automobilių sporto lenktynininkas galėtų pasakyti šitokią absurdišką, nesąmoningą frazę.
Manau šneku didžiosios dalies pasaulio Formulės 1 mėgėjų vardu, sakydamas, kad Spa, be jokios abejonės, yra gražiausia ir nuostabiausia lenktynių trasa visoje visatoje. Tai grakšti, sklandi, reikalaujanti iš pilotų visiško atsidavimo, su pritrenkiamu kraštovaizdžiu lenktynių trasa, bet svarbiausia ji turi Eau Rouge posūkį.
Eau Rouge - aklinas, dvigubo išlinkimo, milžiniško greičio staigiai kylantis posūkis, tai tarsi Spa autografas, kuris geriausiai apibūdina Formulę 1. Nėra geresnės vietos stebėti grakščiai skriejantį Formulės 1 bolidą, mikliai įveikiantį posūkių kombinaciją, su didžiuliu arklio galių griausmu. Eau Rouge reikalauja net menkiausius bolido mechanizmus plušėti iš visų jėgų, visą tai paversdamas nepakartojamu meno kūriniu. Lenktynininkas, kuris nenori tapyti ant šios įspūdingos drobės, nevertas sėdėti F1 kokpite.
Ralfo įsitikinimas, kad “žiūrovams ir gerbėjams ši trasa vis tiek nepatiko” parodo, kad jis visiškai neturi jokio supratimo, kas dedasi Formulės 1 entuziastų galvose ir širdyse, žmonių, kurie dievina šį sportą ir padaro jo gyvenimą priveligijuotu.
Gerai, gal aš šneku šiek tiek per žiauriai. Tačiau nepaisant visko, yra mažiausiai dar vienas žmogus, kuriam nesvetima mano simpatija Spa trasai ir jo pavardė taip pat yra Schumacheris. Ralfo vyresnysis brolis ne kartą viešai išreiškė savo palankumą Belgijoje vykstančioms lenktynėms. Nesupraskite manęs neteisingai. Aš nemėgstu Michaelio, tačiau gerbiu jį kaip žmogų, priešingai negu Ralfą.
Laimei, man niekada neteks stebėti sezono, kurio pabaigoje čempionu tampa jaunesnysis Schumacheris. Lenktynių dievas, kuris tūno Spa- Francorchamps trasoje pasirpins tuo.
[i] Išvertė
Lietuvos McLaren fanų klubas
http://groups.yahoo.com/group/mclarenltfanclub
Parašė
Burdas Phillipsas [/i]