Dėl automobilio taršos mokesčio valstybė biudžetą papildė 11 milijonų

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos įsigaliojus 2019-ųjų gruodį priimtoms Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms, reglamentuojančioms taršių automobilių mokestį, valstybės biudžetą papildė beveik 11 mln. eurų. 

Tokios nemalonios staigmenos papiktinti 65 tūkstančiai piliečių savo nesutikimą mokėti taršos mokestį išreiškė pasirašydami peticiją „Taršos mokesčiui - ne“, išreikšdami nepritarimą tokiai iniciatyvai ir ragindami ne tik gerai įvertinti tokio įstatymo projekto padarinius Lietuvos gyventojams, bet ir jo atsisakyti, bet įstatymo pataisa prieš beveik metus buvo priimta ir jau beveik pusę metų renkamas mokestis pildo valstybės biudžetą.

Anot Regitros, liepos-spalio mėnesiais anglies dioksido (CO2) kiekis buvo nustatytas 100,2 tūkst. naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, iš kurių 13,3 tūkst. (apie 13 proc.) transporto priemonių mokestis nebuvo taikytas, nes išmetamas CO2 kiekis buvo per mažas, o tarp 86,9 tūkst. – viršijusių minimalią ribą dominavo varomi dyzelinu, užėmę 2/3 statistikos grafų.

Nuo 2020 liepos 1 dienos į  mokesčio apskaičiavimo bazę yra įtrauktas CO2 išmetimo faktorius ir transporto priemonės naudojamas degalų tipas. Skaičiuojama, kad naujasis mokestis palietė 9 iš 10-ies automobilį pirkti nusprendusius vairuotojus, nusprendusius įsigyti transporto priemonę, kurios išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km ribą. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13,5 iki 540 eurų. 

Nuo šių dviejų faktorių priklausomą registracijos mokesčio dydį galite sužinoti automobilio taršos mokesčio skaičiuoklėje.