K. Vasiliauskas: įgavau daugiau pasitikėjimo savo jėgomis

Pirmąją pergalę „Formulės-2“ lenktynėse praėjusį savaitgalį iškovojęs Kazimieras Vasiliauskas tradiciškai su F-1.LT portalu pasidalijo savo įspūdžiais, o šį kartą – ir ateities planais bei perspektyvomis.
Kas lėmė, kad Imolos trasoje buvai tokios puikios formos? Ar dėl to kalta tavo patirtis „Formulės-Renault“ varžybose?
Imoloje važiavau prieš metus su „Formule-Renault 2.0“. Ir tada man pavyko iškovoti pergalę. Imola, kaip trasa, man patinka, nes joje yra įvairių posūkių: greitų, lėtų, S formos, įkalnių, nuokalnių ir taip toliau. Sportininkai naudoja labai skirtingas trajektorijas, labai skirtingai stabdo, akceleruoja. Kitose trasose būna kitaip – yra viena trajektorija, aiškūs stabdymo taškai.
Manau, todėl kvalifikacijoje tarp sportininkų buvo didesni atstumai nei įprasta. Ne veltui trasos pavadinime yra žodis Ferrari - tuo noriu pasakyti, kad Imola atskleidžia bolido ir sportininko potencialą.
Pirmą kartą šiemet taip gerai pasirodei kvalifikacijoje, pirmosioms lenktynėms pelnei „pole“ poziciją. Ar tai lėmė sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės, ar pavyko išspręsti anksčiau kamavusias problemas?
Šioms varžyboms ruošiausi labai stipriai, o ypač kvalifikacijai, todėl ir rezultatas puikus. O kalbant detaliau, tai treniruočių metu su inžinieriumi ir Dariumi Jonušiu gerai sureguliavome formulę, pasirinkome gerą strategiją, man pačiam pavyko įveikti greitus 3 ratus nieko netrukdomam.
Šeštadienio lenktynių pradžioje klaida vos nekainavo lyderio pozicijos. Kas nutiko – ar išsigandai, kad kas nors gali aplenkti ir perdegei, ar padangos buvo šaltos, ar trasa buvo slidi po prieš tai vykusių varžybų?
Pirmajame posūkyje padariau klaidą, nes iš ankstesnių varžybų žinojau, kad Bortolotti yra labai agresyvus ir neprognozuojamas, todėl norėjau į pirmąjį posūkį įvažiuoti pirmas, tačiau stabdžiau per vėlai ir nenorėdamas apsisukti nusprendžiau kirsti kampa. Išvažiuodamas už trasos ribų vos nepraradau pirmosios vietos, tačiau sugrįžus į trasą pavyko išsaugoti savo poziciją.
Pirmosiose lenktynėse dominavai nuo starto iki finišo. Važiavai puikiai ir tolai nuo savo varžovų. Ar tuomet lėkei taip, kaip galėjai, ar būtum galėjęs važiuoti dar greičiau?
Galėjau važiuoti 0,2-0,3 sekundės greičiau per ratą, tačiau matydamas, kad užtenka tokio tempo, daugiau nerizikavau. Savo geriausią ratą įveikiau paskutiniame rate, nes turėjau mažai kuro, dėl tinkamo bolido reguliavimo padangos dirbo puikiai ir, aišku, pats pilnai pripratau prie trasos. Be to, žinojau, kad sekmadieni bus antroji kvalifikacija, todėl varžybose dalinai ruošiausi antrajai kvalifikacijai.
Paskutiniame rate įveikei patį greičiausią varžybų ratą. „Eurosport“ komentatorių teigimu, tame rate kelis kartus panaudojai „Boost“ mygtuką. Ar tai tiesa? Ar nebuvo baugu rizikuoti pergale paskutiniame rate?
Komentatoriai buvo teisūs. Iki paskutiniojo rato išsaugojau kelis „Boost“ mygtuko paspaudimus, kad išvažiavus saugos automobiliui galėčiau vėl apsiginti. Paskutiniame rate nerizikavau, tiesiog norėjau įveikti geriausią varžybų ratą ir, kaip jau minėjau, pasiruošti sekmadienio kvalifikacijai.
Sekmadienį kvalifikacijoje likai penktas. Ar nepavyko tinkamai suderinti bolido, ar pagreitėjo varžovai, ar koją pakišo nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės?
Mes buvome tikrai greiti ir sekmadienį. Manau, galėjau būti geriausiųjų trejetuke. Pagrindinė problema - įveikiau tik 1 švarų ratą, o kituose 4 ratuose turėjau lenkti ar ieškoti laisvos vietos. Įprastai „Avon“ padangos gerai sukimba tik 2 ratus, tačiau Imoloje geriausias būdavo ketvirtas ratas, per kurį lenkiau varžovą.
Lenktynėse po saugos automobilio tau sugedo variklis. Papasakok plačiau, kodėl taip atsitiko, ir kokį vaidmenį suvaidino nekokybiškas kuras.
Jau apšilimo rate jaučiau, kad variklis praranda galia, tačiau po starto viskas vėl veikė gerai. Saugos automobilio fazės metu ir vėl sumažėjo variklio galingumas, tačiau elektronika nerodė jokių problemų. Pirma galvojau, kad dėl aukštos vandens, tepalo temperatūros, todėl bandžiau važiuoti aukštesnėm pavarom, kuo mažiau už varžovų, kad gaučiau vėsesnio oro, bet tai nepadėjo. Iškart po saugos automobilio, tuo pačiu metu kaip ir Bortolotti, variklis sugedo.
Po varžybų sužinojom, kad tik 2 pilotams buvo užpiltas kitas kuras – man ir Bortolotti. Tik mums sugedo varikliai, todėl, variklius tiekiančio personalo nuomone, kaltas kuras. Daugiau informacijos bus suteikta ištyrus kurą ir pilnai apžiūrėjus variklį.
Jau ne pirmą kartą nukenti dėl ne savo kaltės – prisiminkime istoriją su užmirštu pripilti kuru prieš kelerias lenktynes. Ne vienas tavo gerbėjas įtaria klastą. Kaip manai, ar tam yra pagrindo, ar tai varžybų organizavimo klaidos, ar tiesiog italų mechanikų aplaidumas?
Spa mechanikas pamiršo įpilti kuro – mechaniko klaida, Doningtone sugedo greičių dėžė – elektronikos gedimas. Imoloje sugedo variklis, bet ar tai tik techninis gedimas, kyla klausimas, nes keista, kad dviem greičiausiems sportininkams tam pačiam rate sugestų varikliai. Galime daryti prielaidą, kad kažkas prisidėjo prie gedimo, bet taip pat reiktu žinoti, kad tai autosportas ir gedimų būna visada.
Liko paskutinės „Formulės-2“ čempionato lenktynės Barselonoje. Su kokiais tikslais važiuoji į Ispaniją, ar ten vėl tikiesi kovoti dėl pačių aukščiausių pozicijų?
Barselonoje bus labai sunku, nes ši trasa yra labai populiari. Visi žiemos bandymai vyksta Barselonoje, kiekvienas čempionatas stengiasi savo tvarkaraštyje turėti Barseloną, todėl visi sportininkai, esantys prieš mane – Soucekas, Aliošinas, Wickensas, Jousse – šioje trasoje yra važiavę ne vieną ir ne du kartus.
Aš taip pat esu važiavęs Barselonoje, todėl gerai, kad varžybų savaitgalį nereikės mokytis trasos. Ispanijoje stengsiuosi ir toliau demonstruoti, kad mano važiavimas vis gerėja, kad mokausi greitai ir nesu lėtesnis už lyderius. Barselonoje mano tikslas čempionato įskaitoje pakilti į šeštą, o galbūt ir į penktą vieta.
„Formulės-2“ čempionate šiuo metu žengi septintas. Iki trečiosios vietos ir super licencijos trūksta 10 taškų. Kaip vertini savo galimybes pakilti iki šios pozicijos?
Soucekas jau laimėjo, Wickensas taip pat gan stipriai atitrūko. Liko trečia vieta, dėl kurios realiai kovos penki sportininkai. Aš vienas iš jų, todėl bandysiu, bet bus labai sunku. Manau, jei pakilčiau bendroje įskaitoje į penktą vieta, tai prilygtų mtųu pergalei. Vistiek reiktų prisiminti, kad tai man pirmas pilnas sezonas, o mano varžovai yra iš GP2 ir „World Series“.
Varžybų savaitgalio metu tau teko garbė susitikti su Alessandro Zanardi. Papasakok, kokį įspūdį tau padarė ši asmenybė.
Tiesiogiai mačiau Zanardi avariją, domėjausi jo sveikata po incidento, vėliau grįžimu į autosportą. Skaičiau knygą apie visą jo gyvenimą ir likau sužavėtas, todėl sakau, kad jis yra mano idealas. Jis tikėjo savimi ir toliau siekė likti autosporte. Jo valia jam leido toliau gyventi normalų gyvenimą. Iš šios asmenybės aš semiuosi stiprybės, kai būna tikrai sunku ir atrodo nepasieksiu užsibrėžtų tikslų.
Kalbama, kad šiemet gali dalyvauti „European Touring Car Cup“ renginyje. Kiek realios šios galimybės ir kokį automobilį ten vairuotum?
Mes apie tai gan rimtai galvojame. Norėčiau išbandyti savo jėgas ir automobilių varžybose, įgauti naujos patirties. Man, kaip sportininkui, svarbiausia kuo daugiau laiko praleisti prie vairo.
Ar šiemet dar planuoji dalyvauti kokiose nors kitose varžybose, be „Formulės-Palmer Audi“ ir „Formulės-2“?
Šiuo metu visas mano dėmesys yra sukoncentruotas į F-2, FPA ir studijas. Artėja sezono pabaiga, todėl po truputį kuriame planus dėl 2010 metų sezono. Priimti sprendimo dėl kitų metų labai neskubame, nes yra dar daug klaustukų.
Ar po pirmosios pergalės nesulaukei dėmesio iš aukštesnės klasės varžybų atstovų, kvietimų?
Pirmoji pergale F-2 – tik pradžia, ji nieko nereiškia, nebent tik tai, kad parodžiau, kad esu greitas ir aišku įgavau daugiau pasitikėjimo savimi. Po pergalės sulaukiau daugiau dėmesio iš žiniasklaidos, žiūrovų, o norint sulaukti dėmesio iš aukštesnės klasės varžybų atstovų, turiu pelnyti daugiau pergalių. Konkurencija didelė, šiais metais F-2 laimėjo 8 skirtingi sportininkai, bet tik vienas iš jų sulaukė ypatingo dėmesio – Soucekas.
Kokie tavo planai kitų metų sezonui – ar ir toliau liksi „Formulėje-2“, ar kelsiesi į kitą seriją, pavyzdžiui, „Formulę-3“ ar GP2?
Į šį klausimą dar negaliu atsakyti, nes planų yra daug, tačiau ne viskas yra realu. Svarbiausia, kad, kai reikės priimti sprendimą, jis bus teisingas. Šiais metais atėjau i F-2 ir tai buvo geriausias sprendimas kokį tik aš, šeima, vadybininkai galėjo priimti.
Norėčiau likti F-2, nes tai perspektyvi klasė, F-3 kaštai dideli, labai geri sportininkai, bet manau, kad tai būtų žingsnis atgal, o priekį liko GP2 ir F-1. Kaip ir kiekvienas sportininkas, noriu eiti į priekį, tačiau pelniau tik vieną pergalę ir turiu dar daug išmokti. Žengęs žingsnį į priekį turėčiau sužibėti, o to nepadaręs turėčiau grįžti atgal, o to aš nenoriu. Todėl svarbiausia įvertinti savo galimybes realiai ir siekti maksimalaus rezultato, nepaisant serijos kurioje važiuoji.