M. Schumacheris dalyvavo NASA kursuose?

Pasibaigęs „Formulės-1“ etapas Saudo Arabijoje įsiminė ne tik pavojinga aplinka ir sprogimu netoli trasos penktadienį, bet ir itin įtempta kova tarp Maxo Verstappeno ir Charleso Leclero paskutiniuose lenktynių ratuose. Tai pat gana ryškiu šių varžybų epizodu tapo Micko Schumacherio avarija, į kurią vokietis pateko per kvalifikaciją, išvažiavime iš 10 posūkio įsirėžęs į barjerą važiuodamas 270 km/h greičiu.

Smūgio metu perkrova pasiekė 33G, „Haas“ automobilis buvo smarkiai sudaužytas, tačiau sportininkas nenukentėjo ir po detalios medicininės apžiūros lyg niekur nieko sugrįžo į serviso zoną.

Stebino tai, kad Mickas apskritai niekuo nesiskundė, nors jo naujas komandos partneris Kevinas Magnussenas, nors ir nepateko į jokius įvykius, vis tiek juto skausmo požymius, kadangi dano kaklo raumenys nebuvo pasirengę išlaikyti Džidos trasos perkrovų, kur ratas sudarytas iš 27 posūkių.

„Haas“ komandos vadovas Guentheris Steineris, kalbėdamas apie Schumacherio avarijos pasekmes, pažymėjo: „Taip. Tai buvo stebėtina istorija. Bet lenktynininkai yra gerai treniruoti žmonės, o šiuolaikiniai bolidai yra labai saugūs ir tvirti“.

„Treniruoti žmonės“ - esminiai žodžiai šiame komentare, tačiau Steineris neišsiplėtė, kalbėdamas apie Micko pasiruošimo ypatumus šiam sezonui. O šios detalės yra gana įdomios.

Ne vienas informuotas šaltinis užsimina, kad tarpusezoniu septyniskart pasaulio čempiono sūnus galėjo treniruotis pagal specialias NASA metodikas ir perėjo jaunojo astronauto kursus „Johnson Space Center“ (JSC), esančiame Hiustone, Teksaso valstijoje, mokykloje.

Ekspertai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad Mickas, pasakodamas apie tai, kuo jis užsiėmė žiemą, neslėpė, kad daug laiko praleido JAV, Teksaso valstijoje esančioje šeimos sodyboje. Logiška spėti, kad jis tikrai viso laiko neleido tėvų ūkyje. Beje, nuo sodybos iki astronautų rengimo centro tėra tik trys valandos kelio automobiliu, o jei skristi sraigtasparniu, tai sudarytų tik keliolika minučių.

Turint galvoje tai, jog „Haas“ yra amerikietiškas projektas, o susidomėjimas „Formule-1“ JAV rinkoje pastaraisiais metais smarkiai didėja, F-1 komandos bendradarbiavimas su įvairiomis amerikiečių struktūromis stiprėja, o bendradarbiavimas su NASA gali atnešti naudos abiem pusėms. Jei visa tai tiesa, jaunojo Schumacherio atsparumas perkrovoms – treniruočių rezultatai pagal kosmoso programų metodiką.

Todėl ateityje nereikėtų stebėtis, kad vokiečių pilotas atsidurs tarp kandidatų skrydžiui į Tarptautinę Kosminę stotį, kuri funkcionuos mažiausiai iki 2030 metų. Negalima atmesti, kad ir kitos „Formulės-1“ komandos susidomės tokiu bendradarbiavimu ir nemaža dalis F-1 lenktynininkų jau artimiausiu metu pradės skraidyti į kosmosą.