O. Szafnaueris: buvom įsitikinę, kad Estebano sparnas nenukris

Kanados GP savaitgalio metu daugelis pastebėjo, kad Estebano Ocono „Alpine“ bolide galinis sparnas svyravo iš vienos pusės į kitą, o svyravimo amplitudė buvo itin didelė, kai prancūzas atakuodavo kelkraščius.

„McLaren“ pilotas Lando Norrisas, kuris spaudė Estebaną paskutiniuose Monrealio lenktynių ratuose ir važiavo už nugaros, pergyveno, ar Ocono sparnas nenukris ir savo baime pasidalino su „McLaren“ komanda, įspėdamas, kai jei tai įvyks, tai pasekmės bus labai rimtos.

Tačiau po lenktynių „Alpine“ komandos vadovas Otmaras Szafnaueris leido suprasti, kad tokia baimė buvo ryškiai perdėta, kadangi galinis sparnas ant A523 bolido laikėsi pakankamai tvirtai. Be to, jis pridūrė, kad šia tema komanda kalbėjosi su FIA.

„Sparnas gi nenukrito, jis pasiliko ant bolido, - kalbėjo O. Szafnaueris. - Mes suprojektavome galinį sparną ir pagaminome jį, todėl geriausiai iš visų žinome, kokiomis situacijomis jis gali sulūžti. Rizikos, kad jis nukris, nebuvo ir tai mus džiugina. Kūrimo procese mes su juo atliekame įvairiausius bandymus, todėl jis tikrai negali lengvai sulūžti.

Mes jau kalbėjomės šia tema su FIA, federacijos specialistai buvo pas mus atėję, kadangi jiems taip pat atrodė, kad galinis sparnas buvo nestabilus ir kartu su jais mes viską patikrinome. Bet mes buvome įsitikinę, kad per likusius kelis ratus nieko neatsitiks“.

Estebanas Oconas Kanadoje finišavo aštuntas, tuo tarpu kai septintą vietą užėmė Alexas Albonas, nuvažiavęs distanciją su vienu sustojimu. Finiše „Williams“ ir „Alpine“ mašinas skyrė vos tik sekundės dalys, tiksliau 0,870 sek.

„Williams“ surengė vienu sustojimu mažiau nei mes, - komentavo Szafnaueris. - Sunku buvo prognozuoti, ar atlaikys padangos iki finišo prie tokios taktikos. Bet „Williams“ neturėjo ko prarasti. Jie suprato, kad jei dar kartą stotų boksuose, tai taškų tikra negautų. O mes turėjome antrą sustojimą.

Tiksliai negaliu pasakyti, bet manau, kad mes ratą įveikdavome 6 ar 7 dešimtosiomis sekundės greičiau nei Albonas, tačiau nesugebėjome jo aplenkti – dėl taktikos ir aerodinamikos nustatymo žemai prispaudžiamajai jėgai.

Atsigręžus atgal ir žinant, kaip veikė „Williams“, esu pasirengęs pripažinti, kad mes irgi galėjome stoti tik kartą ir be problemų pasiektumėm finišą. Tada mes galėjome pakilti keliomis pozicijomis į viršų“.