"Matai man tikėti kad kažkas sukūrė tobulai dirbančią visatą yra žymiai lengviau, nei tau tikėti kad niekas netyčia sprogo (...)" Tą jau aiškinau, berods, Pit Crew. Nuo tavo, nuo Pit Crew, ar nuo dar kieno nors tikėjimo ar netikėjimo arba atitinkamos pozicijos užimimo faktai nepasikeičia. Jei pilietis A tiki, kad vaikus atneša gandras, o pilietis B tiki, kad vaikus rana kopūstų lauke, tai teisus yra pilietis C, kuris žino, jog žmonės dauginasi lytiniu būdu, o pilietį D galima šiek tiek užjausti, nes jis tiki, jog žmonės dauginasi pumpuravimo būdu, kaip mielės. Nuo to, kad kažkas galvoja, tiki, mano, spėja, nuo to faktai nepasikeičia, yra arba vienaip, arba kitaip, bet ne yra dėl to, kad kažkas TIKI. Skirkim šiuos dalykus.
Kad dėsniai yra tobulai "suderinti"... Ar kubo tūrio formulė yra tobulai "suderinta"? Kraštinė padauginta iš kraštinės padauginta iš kraštinės - atrodo labai gražu, ar galima sakyti, kad tai yra suderinta? Tas, kas atrodo gražiai ir "protingai" dažniausiai taip atrodo tik dėl to, kad kito varianto paprasčiausiai nėra, ir tą galima įrodyti. Jei turėtume begalę visatų su skirtingais dėsniais, galimybė, jog šie dėsniai galų gale visi veiks ir draugaus tarpusavy kažkurioje visatoje, ta galimybė artėja prie vieneto. Superlaidumas yra dar vienas pavyzdžių apie "tobulai" suderintus dėsnius.
Ką pasakoji Simui apie bakteriją meteore, tą galima pritaikyti ir dievo teorijoje. Jei bakterija, atnešta meteoro, tik nukelia klausimą toliau (o iš kur bakterija atsirado ant meteoro?), tai tą patį daro ir dievo teorija (o kas sukūrė dievą?). Tik jei tu manai, kad religijai galima šiuo atvėju daryti išlygą ir leisti neatsakyti į šį klausimą (neva, dievas buvo visada, jis juk - dievas!, jis neturi pradžios ir pabaigos), tai čia klysti. Panašią klaidą daro žmonės, kurie į tai žiūri iš šalies, bet su tam tikra tylia pagarba. Gerbti galima tai, kas kyla iš blaivaus ir sveiko proto, o ne iš prietarų. Gerbti kažką vien dėl to, kad tai "šventa" ir pan. yra gerbti tai, kas grindžiama prietarais, o ne faktais.