Dumai, ugnis - degantis variklis. Kokios to priezastis?

nekarta esame mate kaip uzsiliepsnoja, ar bent apsipila dumais variklis. Kokios to priezastys? Kaip galima butu, ukiskai tariant, "uzdrozt" f1 motoriuka? Butu idomu suzinot. Turbut priezastis ne viena, tad butu gerai, jei isvardytumet visas.
Vienas pastebejimas nenumanatys, ar speliojantis neklaidinkit, ar tokie kaip antai kinematikai priskiria kinetika, vietoj statikos, ar izvelgia dinamika statiniuose gniuzdymo atvejuose... Cia turetu but idomus pasisakymai transporto izninieriu, ar saltkalviu, kurie taiso masinas ir specializuojasi varikliu srity. Pats esu mechanikos inzinierius, bet toli pazenges tesu masinu, o ne automobiliu srity.
Isvis butu idomu, jei butu forumu techniniu atzvilgiu apie f1 bolida - adminam uzsiminiau apie formula1.com esancia skilti "technical analysis", bet didelio entuziazmo nepastebejau. O ten gana rimti ir idomus dalykai gvildenami - aerodinamikos ypatumai, skirtumai tarp komandu sparnu ir kitu. As - prancuzakalbis, tad mano vidutiniu anglu kalbos ziniu nepakanka perkast technini zodyna. Mane traukia labiausiai aerodinamika, mistika man rodos, kai vyksta net oro srautu virsmai is turbulentiniu i laminarinius ir atvirksciai. Nekalbu apie kompleksine pakaba, kai, jei neklystu, Monzoje ji yra dvilype - ir kieta ir mynksta - kad galima butu iveikti aukstus bortus kuo greiciau - reikia kietos, o jau, kad ratas greiciau sukibtu su trasa - reikia mynkstos. Atsiprasau, truputi nuklydau su savo pamastymais. Tai laukiu komentaru apie varikliu degima.
Aciu is anksto

nu nesu koks inzinierius nei saltkalvis bet teko prie motoru padirbet truputy tai ka tu cia galvoji juk cia formule yra detales yra daromos dviem porai tukstanciu kilometru ir ne daugiau svarbu kad atvaziuotu iki finiso ir gana kaip sake lygtais jei neklystu rosas braunas motoras turi sugesti iskart po finiso jei taip neatsitinka reiskias kaskas blogai juk norima varikly sukurt isnaudojant jo visus resursus del to kencia jo tarnavimo laikas ir nenuostabu kad del perkaitimo ir per dideliu apkrovu variklis neatlaiko juk paprasciau issilydo detales (defotmuojas) kad ir ziedai cilindru ir panasiai pareina galva ir psio issilieja tepalas ir dumai tau yra lb daug priezasciu kodel variklis gali sugesti beto jie yra ausinami oru tai gali ir uzkaisti vaziuojant vakuminiam maise ar net saugos automobilio fazej prie tam tikru oro salygu nu nzn tikiuos cia lb nenugrybavau ir tau gal pades kas nors

Vilkytis>> jo patiko man tavo teze apie saugos automobilio faze - be abejo tuomet mazesnis greitis, mazesni oro srautai patenka i ausinimo angas. Gal ir neekvivalentu sumazejus variklio apkrova ir ausinimas - SC rezime, nes ji tolygiai neausina - kiek uzkaista nuo aprovos ir atausinama oru. Tad galimas atvejis, kad likes uzkaitimo deficitas ir buna lemiamas, kritinis veiksnys. Bet is tendenciju per gp nera dazna, kad SC fazes metu uzsiliepsnotu, bet yra buve. Ir kaip man tokia geniali mintis nesove galvon. Deformacijos - nu abejoju, nes detales kurios dirba aukstose temperaturose ar didelese apkrovose ir yra rizika, kad gali deformuotis nuo vieno ar abieju siu veiksniu, joms yra taikomas specialus terminis apdirbimas - varijuojant 4 rezimais - atkaitinimas, grudinimas, atleidimas, normalizavimas. Temperaturos vien tik epicentre, kur sprogsta kuras, tai, dabar gerai nepamenu savybiu, bet galbut yra naudojami ir sunkiai lydus metalai, nors abejoju, kad tikios temperaturos ten galetu but pasiekiamos - 1600-1900 laipsniu pagal celciju. Visos gumos ir kiti nemetaliniai elementai yra atitinkamai apdirbami - guma vulkanizuojama, ir tt.
Argi nera papildomo ausinimo? Ar tk oras.
Variklio kaitimas tai ir yra idomus fenomenas - iki perkaitimo igauna nemazai papildomos galios.

AUKSTOJI MATEMATIKA..........................:((

Kiek zn dumu priezastis uzkaites wariklis ,kai ausinimo sistemos neatlieka sawo darbo,o kiek esu mates daugiausia dumu yra is deganciu stabziu sistemu

Joletti>> jei kazokiu apskaiciavimu gali pateikt, kaip antai neseniai prof. Z.Navickas eiluciu metodu ir kardiogramu parodymais nustate, kad sirdies infarkta galima numatyti prie 2 ir daugiau metu. Nu cia ne i tema.
Tai gal ko turi idomaus pateikt, ne vien ukiski variantai tinka, gerai ir teoriniai. Teorija ir praktika "neatklijuojami siamo dvyniai":),t.y., be vieno nebutu kito.

OFFline>> taip, bent jau viena pamenu - 2005 Kanada Jaurno sudege stabdziai, nes ausinimas sugedo. Tai taip patenka tepalas ant ikaitusio variklio ir dumoja. Bet tai kaip variklis suristas su tepalu ir kam isvis jis naudojamas bolide. Ausinimui? Jei hidrauliniu poziuriu - hidraulika naudojama, kai dideles galios (pvz krano stumoklis), o formuleje toniniu ir daugiau maziau panasiu apkrovu turbut nebuna, tad jie ir jei naudoja, tai naudoja pniaumatika - zaibiska, pakankamai galinga sistema, nei priesingube hidrauline.

Digulis>> Kazkaip labai keistai skamba pasakymas "bet tai kaip variklis suristas su tepalu". Kaip zinome, ir tur but zinai kam masinose naudojamas tepalas, mazinti trinti tarp detaliu. Jei karterije jo nebutu tur bolidas ir is boksu neisvaziuotu. Dazniausia priezastis del kurios tepalas patenka ant ismetimo kolektoriu yra tarpine tarp galvutes ir bloko. Kuri pradega esant aukstoms temperaturoms ir galvutes deformacijai. Seip tepalo slegis tepimo sistemoje, paprastame automobilije, esant saltam motorui, yra apie 4 atm. Hidraulika naudojama todel, kad ji svelniau dirba nei pniaumatika. Pvz kodel pniaumatikos nenaudoja fiskaruose, krautuvuose ir k.t.

Vilkytis> Tikrai ne Rosas yra frazės autorius, na, gal nebent pakartojo kada. Autorius- Ferdinandas Porshe, frazė jau senesnė nei 60 metų.

Digulis> F1 varikliai aušinami oru ??? Kažkas naujo. Galima ir taip išvesti, oras dalyvauja, na, bet F1 motoras į zaporožiečio variklį panašumo nekelia

renau> Hidraulika naudojama todėl, kad ja galima perduoti daugiau galios, nei tarkime tokio dydžio elektos motoras gali išgauti ar pneumatika. Hidraulikos problema- nuostoliai.

satanod>> Tada pasakyk, kokio slegio reiktu pniaumatinei sistemai, kad pakeltu tarkim 1 tona?

satanod>>pritariu - del galios. O apie kokius nuostolius kalba eina? Be abejo visur yra, taip pat ir hidraulikoj. Gal galetum primint hidraulikos kursa?
renau>> va butent, kad tokios galios f1 bolidui nereikia, jis juk nera sunkus. Svoris nesiekia su pilotu 500kg, jei neklystu. Man rodos, kad ir dar maziau. 300 - 400 ribose, nesu tikras.
Be abejo, ten naudojama - svelnumas, kuri kaip minusa minejau - letai veikianti sistema, tad ir minejau pneumatika - zaibiska sistema. Del tepalo - taip, as kaip temos preliudijoj minejau - esu mechanikos srities: stakles, varikliai(elektros(asinchroniniai, sunchroniniai, nuolatines sroves masinos) ir kiti pramoniniai aparatai - tarkim - kranai, bet ne ju varikliai, kuriu deka jie rieda, o viskas, kas vercia, kad ir ispudingus 500t krovinius kelt). Zinios gali buti taikomos placiai, nu si rudeni, gal ir daugiau apie bolido savybes "papostint" galesiu, nes pasidarbuot teks pas transporto katedros vedeja - profesoriu habil. dr. O apie ta galvute ir bloka gal placiau galetum, nes nelabai supratau

Digulis>>
mano nuomone isivaizduok juk vistiek f-1 motorai vistiek yra vidaus degimo motorai ir jie lb tobulinti detales yra daromos kiek imanoma kokybiskos bet esme tame kad jie leidiza bolidui maximuma o jei netycia kad ir bisky perdaug bolidai tai perzengia taiir uzsilenkia beto yra inzinieriu klaidos ir mechaniku juk sito negalima atmest manau pagrinde yra klaidos lemia sy reikala nes atsimeni kiek laiko anksciau ferrari neturejo gedimo o budavo pirmi ir nebaigdavo lenktyniu del lenktynininku klaidos tai manau jei nera inzinieriu ir mechaniku klaidu ir pilotai is bolido nespaudzia daugiau 110 % tai tada ir atvaziuoja

svoris bolidu su pilotu po lenktyniu negali but mazesnis nei 600 kg ;) bet tu cia lb rimta tema uzvediai :)

vilkytis>> dekui, buvau girdejes apie svori, bet kazkaip skaicius neuzsifiksavo. As daug ivairiu turiu apie bolido kostrukcija. Destytojus, kai tik galiu klausiu - ka zino, ta pasako, bet buna, kad israusta, todel kad nezino ar as ju teze teisingai sukritikuoju.
Man, kaip jau minejau, turbut pati idomiausia formules konstrukcijos dalis - aerodinamika. Kiek ten sparniuku, duobuciu, iskilimu, ragu ir tt. Nemanau, kad kazka atmestinai ar be isskirtinio demesio sukure, turbut apie kiekviema elementa po geras pora valandu ronas denis papasakotu. Jie taip ivalde ora, kad net virsmus daro oro srauto is vienos rusies i kita. Juk netgi kiti naudojo aerodinamini paketa, kuris ardo vakuumini maisa uz bolido ir, jei velgi neklystu, jis buvo uzdraustas. Sorry truputi vel away nuo temos prisnekejau.

aerodinamika man aukstoji matematika dar per mazas tokie dalykam :Dd o idomu del stabdziu kaip yra kad perkaista ? juk pvz porshe carrera gt turi keraminius stabdzius kurie neperkaista tai idomu kaip cia gaunas ? ar tie stabdziai uzdrausti gal ?

Vilkytis>> Stabdžiai perkaistu ir porche karerai jai važiuotu tokiu tempu ir trasomis kaip f-1. Stabdžiai perkaista kai po staigaus stabdymo greitai įsibegėji ir vėl stabdai ir tai darai dauk kartų . Tai vyksta trasose kur daug posukių ir trumpos tiesiosios. Diskai nespėja ataušti ir jai teko stebėti rali per tv naktiniuose važevimuose net matosi kaip diskai įkaitę iki raudonumo.

hmm nu nzn kiek girdejau tai jie neperkaista kad ir kaip vaziuotum nu bet cia negaliu gincytis o siaip dalima pamatyt to ir diena ypac atsimenu pries pora metu pas alonso :DD net grazu ziuret :D nors kai vaziavau paciam buvo ratui nlb gerai buvo trynesi lb kaito ir uzsidege :( tai nuo kelio vos nenuvaziavom :Dd

Digulis>> apie aerodinamika aišku šnekėti sunkoka. Bet tai tas pat kas lėktuvus pakele nuo žemės tik atvirkščiai. Tam yra aerodinaminiai tuneliai kuriuose vieni bando sumažintus bolidų modelius kiti normalaus dydžio. Visi ieško optimalaus sprendimo. Kadangi bolidai nevienodi todėl ir aerodinaminiai elementai nevienodi. Ir jei išvystisi per didele prispaudžiamaja galia sutrinsi padangas. Todėl turi rasti aukso viduriuką. O kadangi trasos skirtingos, oro salygos lenktyniu metu skirtingos todėl ir aerodinaminiai elementai visoms lenktynėms skirtingi.

protingai snekat :) , grazu skaityt ;)

Vilkytis>>1atvejis, per jaunas gali but kai kuriems atvejams, bet ne suvokimui. Juk genijai dar budami 4 - 5 metu isgvildena, ko kiti net senatves sulauke nesuvokia. Stabdziai yra ausinami, taciau sugedus ausinimo sistemai jie uzsiliepsnoja. Teko matyt, kaip jau minejau, 2005 Kanadoj, kai Jarno sugedo ausinimas ir uzsiliepsnojo kairysis priekinis ratas. Jie yra anglies pluosto, taciau nezinau nei keramiko, nei anglies pluosto tankiu, bei matmenu kaladeliu, kurie naudojami, ar butu naudojami(keamikiniai), tad tame ir butu aiski priezastis, kodel anglies pluosta naudoja. Keramikas isties nekaista, gal kaista, bet nezymiai. Juk tekinimo stakliu keiciamos galvutes turtingesnese imonese ir kelios univiere yra. Joms nera naudojamas tepalas ausinimui, kaip antai kietlydinio galvutem. Anglis kaista - kuo daugiau anglies kietlydinio misiny - tuo labiau kaista(gal ir kitu cheminiu elementu itaka turi itakos). Jei svorio skirtumas nera itin didelis ir reiksmingas, gal cia mes gera ismastem dalyka, bet nemanau, kad f1 bolidu kurejai tokio reikalo neapmaste, juolab, jei yra masinose, kaip sakai, naudojama.

Beto, supaprastetu stabdziu konstrukcija - butu isvengta stabdziu skyscio, bei jo padavimo sistemos. Keramikas, kiek zinau nedylanti, arba labai sunkiai dylanti medziaga. Galbut nedylanti yra techninis deimantas, su kuriuo as maisau.

Digulis >> Nepyk kad neparasiau ko prasiai, bet užkniso rašyt. Du kartu tokį šedevrą parašiau ir abu kartu numetė bandant siust. Triačia kartą tingiu berašyt apie tą patį. O apie stakles, kad yra netepamos, pirmaiusiai kiek apsisukimų padaro tie elementai, antra atklėse nėra ugnies kuri verstu jas suktis, trečia vidaus degimo varikly labai daug dideliu greičiu besisukančių, ar kita kriptim judančių dalių, todel nelabai įsivaizduoju kaip vidaus degimo variklis turetu dirbti be tepalo.

renau>>hm, buna ir man taip. Buna parasai vos ne auksinio gaublio verta komentara ir neissiuncia. Buvo buvo. Net nesiginciju, bet idomu tiesiog buvo, kur butent reikia jo.

Digulis
idomiai sneki apie stabdziu visu pirma nelabai suprantu kaip gali sugesti stabdziu ausinimas ir dar kur tu esi mates ked nereiketu stabdziu skyscio arba oro

....Man tik idomu kaip gali sugest F1 stabdziu ausinimo sistema? Ten nera kam gest, nes stabdziai ausinami orui, kuris teka per taip vadinamus brake ducts? Jei kazkas ir islekia del perkaitusiu stabdziu tai tik del to, kad blogai padare setupa ir permazai oro yra nukreipiama stabdziams ausint...

arius!!!>>skaityt apie ka kalbu, o neuzsifiksuok ant fraziu isplestu is konteksto. 3kart kartoju 2005Kanada, Jarno trulli sugedo ausinimo sistema - ispradziu dumai, paskui uzsiliepsnojo kairysis priekinis ratas. Tai ivyko pries ta posuki, kur isvaziavimas siauras ir Alonso neapskaiciavo tu keletos mm ir isireze galiniu desiniu ratu. Jarno iskart net sustabdyt nsugebejo ir isvaziavo ant bordiuru atskirto lopinelio, panasaus kaip monace isvaziavus is tunelio ir apvaziuojamas yra kairiaja puse. Jei neatgamini tu varzybu dar, tai Jarno buvo 2vietoj, o kai krito - prakeikiau kaladeliu gamintojus. Kas dar zymesnio - Alonso verke istisai per radija, kad greitesnis uz fisico ir, kad lieptu jam praleist ana. Fisico kente nuo hidraulikos problemu, tad nei vienas renault 2005 Kanadoj nebaige.
Kalbu, kad jei butu keramikas naudojamas stabdziams. Skaityk 2006 08 23 16:01:08
parasyta komentara ir pries tai buvusi, tada viska ir suprasi. As visuomet priesistore paskaitau, kad pilnai suprasciau, apie ka kalba eina.

Gambini
vesinama ne vien oro kanalais bet kazkur esu skaites kad stabdziu bugnai kazkiek silumos perduota ratlankiams o sie ta siluma isklaido

Digulis
tai as ir sakau kad stabdziu ausinimui nera kur gesti nebent jie butu mechaniskai paveikti
o del keramikiniu stabdziu tai matos nelabai nutuoki kas ten per sistema ten tie patys diskiniai stabdziai kuriuose vietoj plieno naudojama keramika todel stabdziu todel stabdziu konstrukcija ne kiek nesupaprasteja

Gambini>> jo, va daba atgaminau - eina tokie oro paemejai, kurie man primena "dudas", bet, jei nemaisau yra ir kazkoks ausinimo skystis, kuris Jarno uzsiliepsnojus stabdziams ir buvo, pasak komentatoriu, vienas is veiksniu suaktyvynusiu atvira liepsna(be abejo gal ka sumaisiau, del stabdziu ausinimo skyscio ir ju itakos degimui). Tada dar pamenu trasos personalas nesiskubino gesint. Gal kokie piromanai pasitaike ir norejo pasigrozet ugnimi;)

aris!!!>> Kas be ko, bet tai nieko nekeicia. Skystis ausinimui nenaudojamas.

Gambini
zinoma kad nera jokio skyscio net butu sunku isivazduoti kaip reiketu sukonstruoti tokia sistema :)

medžiaga stabdžiams negali būti absoliučiai kieta, nes tada asiranda slydimas tarp kaladelių ir disko prarastum sukibimą,o antrą stabdimui naudojama tokia jega kad stipriai užspaudus kažkatra dalis lužtu ar kaladeles ar diskas

arius!!!>>f1 anglies pluosto yra stabdziai, o anglies pluostas - dylanti nedziaga. Tad yra kompensatorius - kuris, kaip ir paprastose masinose paduoda i plastiskai besideformuojanti cilindra tam tikra kieki stabdziu skyscio, kad sie uzpildytu nusidevejusia stabdziu pozicija ir atstumas tarp disko ir stabzio kaladeles nepakistu.
Kuo, anot taves keramikas pasizymi? Jei nezinai - pavartyk kokia enciklopedija, ar nueik i biblioteka, pas koki mechanikos inzinieriu(gili siuo atveju i mane kreiptis), tau paaiskins kas ir kaip su tuo keramiku yra. Kas supaprastes. Mano galva du dalykai - ausinimo nereiktu, bei stabdziu dilimo kompensavimo sistemos.
Jei dar kitaip manai, nei as - nurodyk knyga, puslapi, pastraipa, kurioje butu parasyta, kad as klystu ir puciu migla. Tada sakysiu - sorry zmones uz bloga, klaidinancia info.

Digulis>> Jei nori palik savo el.pašto adresą aš tau parašysiu.

Renau>>Keramiko tame ir beda - gali skilti, esant tam tikrai apkrovai, bet statinems daugiau maziau jis atsparus. Del praslydimo - abejoju, nes nebutu naudojamos galvutes - gautusi drozimas, o ne tekinimas - o tai jau visai kitas mechaninis procesas.

Digulis >> netikiu kad formule kuria žmones nežinantis medžiagų atsparumo :)

[email protected]
For real, nesitycioju. Lauksiu, o atrasyt tik ryt galesiu, nes baiges mano daro laikas;)

renau>>ka baiges?as net neabejoju. Jei tu transporta - tai daug klausimu turiu:D

iš šio pokalbio supratau, kad formules inžinieriams dar yra kur tobuleti. :)

Digulis
o kaip tu galvoji ar tas skystis nenaudojamas ir tam kad kaladele ir disko susilietu;) nors bent jau vizualiai man atrodo kad formules vietoj disku naudoja bugnus